Personalo nuoma, dar vadinama laikinaisiais darbuotojais arba darbo nuoma, yra populiari praktika daugelyje pramonės šakų. Tai leidžia įmonėms lanksčiai valdyti darbo jėgą priklausomai nuo poreikių, sumažinti administracines išlaidas ir išvengti ilgalaikių įsipareigojimų.
Šiame straipsnyje aptarsime personalo nuomos įmonių steigimo ir veiklos Lietuvoje teisinius aspektus, įskaitant reikalavimus, reguliavimą ir skirtumus nuo kitų įdarbinimo formų.
Personalo Nuomos Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje personalo nuomą (įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmonę) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas. Įdarbinimo laikinojo įdarbinimo įmones atveju, darbuotojai įdarbinami laikinojo įdarbinimo įmonėse turint tikslą juos perduoti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant darbuotojams.
Personalo nuomos įmonė privalo būti patikrinta dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams bei įrašyta į tokią veiklą vykdančių įmonių sąrašą.
Laikinojo Įdarbinimo Įmonės Atsakomybė
Įdarbinimo įmonės paslaugos apima reikiamo personalo atranką, jo administravimą ir darbo nuomą reikiamam laikotarpiui. Taigi, laikinojo įdarbinimo įmonės yra atsakingos už įdarbinimo bei kitų dokumentų tinkamą užpildymą, įskaitant bet neapsiribojant laikinojo darbo sutarties sudarymą, mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą bei mokėjimą, be kitą ko, privalomų pranešimų teikimą Valstybinei darbo inspekcijai prie SADM.
Laikinojo Darbo Naudotojo Atsakomybė
Laikinojo darbo naudotojas privalo užtikrinti laikinųjų darbuotojų darbo saugos ir sveikatos reikalavimus, supažindinti laikinąjį darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais jo darbą laikinojo darbo naudotojui reglamentuojančiais teisės aktais.
Esminiai Laikinojo Įdarbinimo Santykių Požymiai
- darbuotojas yra įdarbintas laikinojo įdarbinimo įmonėje, darbo užmokestį darbuotojui moka laikinojo įdarbinimo įmonė;
- laikinojo įdarbinimo įmonė ir laikinojo darbo naudotojas susitaria dėl laikinojo darbuotojo kvalifikacijos ir profesinės patirties, reikiamų laikinųjų darbuotojų skaičiaus ir apmokėjimo už laikinojo darbuotojo išdirbto laiko vienetą (pvz., valandą, dieną);
- laikinasis darbuotojas darbo pas laikinojo darbo naudos gavėją metu yra pavaldus laikinojo darbo naudotojui;
- laikinasis darbuotojas yra atsakingas už laikinajam darbo naudotojui padarytą žalą.
Skirtumai Nuo Kitų Sutarčių
Laikinojo Darbo Sutartis vs. Civilinė Rangos/Paslaugų Sutartis
Esminis laikinojo darbuotojo perdavimo laikinajam naudotojui sutarties skirtumas, palyginus su civilinės rangos/paslaugų sutartimi - sutarties dalykas. Rangos ar paslaugos sutarties dalykas yra tam tikros užduoties atlikimas už sutartą kainą, bet ne laikinasis tam tikro darbuotojų skaičiaus perdavimas už darbuotojo darbo laiko mokestį.
Siunčiant darbuotojus į objektą Lietuvoje ar kitą ES šalį pagal civilines rangos sutartį atlikti darbų ar teikti paslaugų, su klientu sudaroma rangos sutartis dėl darbų atlikimo/paslaugų teikimo. Tokiu atveju, įmonė, siunčianti darbuotojus atlikti darbų ir/ar teikti paslaugų, yra atsakinga bei prisiima riziką už atliktų darbų/suteiktų paslaugų kokybę bei atlyginimą gauna už darbų rezultatą (laikinojo įdarbinimo atveju paprastai laikinojo įdarbinimo įmonė nėra atsakinga už darbų /paslaugų rezultatą, nes darbuotojai dirba kontroliuojami ir prižiūrimi darbo naudotojų, atlyginimas siejamas su darbuotojo dirbtų valandų skaičiumi - ne su pasiektu rezultatu).
Su darbuotojais tokiu atveju sudaroma darbo sutartis, darbuotojai komandiruojami dirbti į kitą Lietuvos miestą ar ES šalį. Įdarbinimo įmonė, siunčianti darbuotojus dirbti, yra atsakinga už dokumentų tinkamą užpildymą, įskaitant bet neapsiribojant, darbo sutarties sudarymą, mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą bei mokėjimą, privalomų pranešimų teikimą.
Laikinojo Įdarbinimo Sutartis vs. Tarpininkavimo Sutartis
Tarpininkavimo atveju, tarpininkavimo įmonė darbo ieškančiam žmogui padeda surasti darbdavį ir su juo sudaryti darbo sutartį ar darbdaviui, ieškančiam darbuotojo, suranda jo reikalavimus atitinkantį asmenį. Darbo sutartis sudaroma ne su tarpininkavimo įmone, bet tiesiogiai su darbdaviu, kuris atsakingas už tinkamą dokumentacijos tvarkymą, mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą bei mokėjimą, privalomų pranešimų teikimą.
Tarpininkavimo įmonė sudaro sutartis su darbdaviu, ieškančiu darbuotojų ir/arba su darbuotoju, ieškančiu darbo.
Kaip įkurti personalo atrankos agentūrą: žingsnis po žingsnio procesas – pradedantiesiems be patirties
Laikinojo Darbo Sutarties Ypatumai
Laikinojo darbo sutartis - darbuotojo (laikinojo darbuotojo) ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.
Patarėjas E. Lisica akcentuoja, kad tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo susiklostantys teisiniai santykiai nėra darbo teisiniai santykiai: nors laikinojo darbo naudotojas turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkcijas, vykdyti jo nurodymus, tačiau jų darbo sutartis nesieja.
Įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones - tai laikinųjų darbuotojų įdarbinimas laikinojo įdarbinimo įmonėse, turint tikslą juos pagal laikinojo darbo sutartis siųsti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant. Darbuotojas laikinojo darbo sutartį sudaro su laikinojo įdarbinimo įmone (darbdaviu), kuris jam moka darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, o faktiškai dirba pas kitą asmenį (darbo naudotoją), laikydamasis pastarojo darbo tvarkos, jam prižiūrint ir vadovaujant.
Anot specialisto, laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri yra įrašyta į VDI sudaromą ir interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Reikalavimai Laikinojo Įdarbinimo Įmonėms
Jeigu įmonė pageidauja būti įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, t. y. vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, ji turi pateikti VDI prašymą patvirtinti, kad įmonė atitinka Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pasirašytą prašymą galima atsiųsti el. paštu.
Patarėjas E. Lisica atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje laikinojo įdarbinimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo veiklos nėra licencijuojamos veiklos.
Ataskaitų Teikimas VDI
Laikinojo įdarbinimo įmonės VDI pranešimus turi teikti kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos (pavyzdžiui, už vasario mėn. - iki kovo 15 d., už kovo mėn. - iki balandžio 15 d. ir t. t.). Pranešimai turi būti teikiami tik per EPDS, kuri laikinojo įdarbinimo įmonėms jų įtraukimo į sąrašą metu nurodytais el. pašto adresais automatiškai sukuria paskyras.
Norint suteikti įgaliojimą asmeniui atstovauti įmonę EPDS, reikia pateikti laisvos formos prašymą su įmonės rekvizitais: nurodyti asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir pareigas. Vadovo ar jį atstovaujančio asmens pasirašytą prašymą siųsti el. paštu.
Specialistas akcentuoja, kad tuo atveju, jeigu VDI iš darbdavio, kuris yra įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, nustatyta tvarka negauna informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, VDI darbdaviui nustato 3 darbo dienų terminą šiai informacijai pateikti, skaičiuojamą nuo pranešimo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos.
Svarbūs Aspektai
- Užsieniečių įdarbinimas: Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.
- Informacijos teikimas VDI: Numatyta, kad laikinojo įdarbinimo įmonės turi teikti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones veiklą, nurodant darbo naudotojus, su kuriais sudaromos laikinojo įdarbinimo sutartys ir jiems dirbti nusiųstų laikinųjų darbuotojų skaičių.
Laikinojo darbo sutartis gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota, kaip ir įprasta darbo sutartis. Tačiau Įstatymas numato laikinojo darbo sutarčiai daugiau būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Darbo sutartis laikoma nesudaryta, jei nesusitarta dėl būtinųjų darbo sąlygų.
Laikinojo Darbo Sutarties Būtinosios Sąlygos
Primintina, jog įprastoje darbo sutartyje yra šios būtinosios sąlygos - darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos, taip pat turi būti susitarta dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Tuo tarpu laikinojo darbo sutartyje papildomai turi būti susitarta ir dėl šių sąlygų:
- darbuotojo iškvietimo ir siuntimo dirbti darbo naudotojui bei atšaukimo iš darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarkos;
- informavimo apie darbo pradžią ir pabaigą darbo naudotojo naudai tvarkos;
- darbo apmokėjimo dydžio ir mokėjimo tvarkos, darbo užmokesčio, mokamo už laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbo naudotojui, dydžio ir tvarkos;
- darbuotojo darbo laiko režimo.
Taigi, laikinojo darbo sutartis savo turiniu yra ne atskirų sąlygų, bet labiau ištisų tvarkų rinkinys. Įstatymas ar Darbo kodeksas nenustato tipinės laikinojo darbo sutarties formos.
Atsakomybė Už Darbo Sąlygas
Įdarbinimo įmonė yra atsakinga už laikinojo darbuotojo saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Nors darbuotojai dirba darbo naudotojo labui, jam prižiūrint ir vadovaujant, visgi įdarbinimo įmonė privalo įsitikinti, kad siunčiami dirbti darbuotojai dirbs saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis. Žinoma, tokias sąlygas darbuotojui privalo užtikrinti tiesiogiai darbo naudotojas.
Įstatymas numato, kad laikino darbuotojo darbo naudotojui padarytą žalą atlygina laikinojo įdarbinimo įmonė. Atrodytų keista, kad atsakomybė priskiriama įdarbinimo įmonei, nes ne ji, o darbuotojas turi laikytis darbo naudotojo darbo sąlygų, dirbti jo prižiūrimas ir vadovaujamas, laikinieji darbuotojai, o ne laikinojo įdarbinimo įmonė sukuria darbo rezultatą darbo naudotojo naudai.
Čia reikia turėti omenyje, kad tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo susiklostantys teisiniai santykiai nėra tradiciniai darbo teisiniai santykiai. Nors laikinojo darbo naudotojas turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkcijas, vykdyti su tuo susijusius nurodymus, jų darbo sutartis nesieja.
Civiliniai teisiniai santykiai (savo prigimtimi atlygintinų paslaugų teikimo) susiklosto tik tarp darbo naudotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės. Pastaroji, kaip darbuotoją faktiškai samdanti (sudariusi su juo laikinojo darbo sutartį), ir atsako už laikino darbuotojo žalą, padarytą darbo naudotojui.
Laikotarpiai Tarp Siuntimų Dirbti
Laikinųjų darbuotojų santykiai su tiesioginiu darbdaviu (įdarbinimo įmone) taip pat turi savo ypatumų. Galimi ir nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas dirbti nevyksta. Penkių dienų laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas nevyko į darbą, gali būti neapmokami. Už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga.
Rizikos ir Apribojimai
Manytume, kad laikino įdarbinimo įmonių veiklos modelis gana rizikingas darbuotojų kaitos ar „nutekėjimo“ atžvilgiu. Juk įdarbinimo įmonės laikinieji darbuotojai dirbs darbo naudotojo įmonėje! Geri darbuotojai visada gali sulaukti darbo pasiūlymų įsidarbinti darbo naudotojo įmonėje.
Laikinojo įdarbinimo įmonė nuo tokių „pasiūlymų“ negali apsisaugoti, sudarydama su darbuotojais įvairių nekonkuravimo sutarčių. Įstatymas tiek įdarbinimo įmonei, tiek darbo naudotojo įmonei draudžia riboti laikinojo darbuotojo nuolatinio įsidarbinimo pas darbo naudotoją galimybes.
Konkurencijos įstatyme numatytas draudimas siūlyti darbuotojams nutraukti darbo sutartį arba pervilioti darbuotoją savaime šių įmonių santykiams negalios, kadangi konkrečia ūkine komercine veikla besiverčiantis darbo naudotojas greičiausiai nebus konkurentas įdarbinimo įmonei Konkurencijos įstatymo prasme.
Įstatymas nenustato apribojimų profesijoms ar specialybėms, kurių darbuotojai gali dirbti per laikinojo įdarbinimo įmones (išskyrus laivų įgulas). Tad laikinųjų darbuotojų darbu Įstatymo nustatyta tvarka galės naudotis dauguma darbo naudotojų.
Tai ir transporto įmonės (pvz. vairuotojų paslaugomis), ir logistikos bendrovės (pvz., sandėlio darbuotojų paslaugomis). Beje, Lietuvos įmonėje dirbančius vairuotojus „sodinti“ prie užsienio įmonėms priklausančių vilkikų vairo buvo ne naujiena. Priėmus Įstatymą, buvo pašalintos iki tol egzistavusios abejonės dėl tokios veiklos teisėtumo. Dažnai kildavo klausimų, kaip reikėtų įforminti susiklostančius trišalius santykius.
tags: #darbuotoju #nuomo #isatymai