Vaikystė - tai ne tik žmogaus, bet ir visuomenės edukacinės bei dvasinės kultūros raidos produktas. Kadangi prigimties pakeisti negalima, visą dėmesį derėtų skirti aplinkai, kuri sudaro sąlygas vaiko ugdymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sukurti dinamišką ir lanksčią ugdymo aplinką darželyje, skatinančią vaikų fizinį aktyvumą (FA) ir sveiką vystymąsi.
Fizinio Aktyvumo Svarba Ikimokykliniame Amžiuje
Vaikai iš prigimties yra judrūs. Poreikis judėti reiškiasi bėgiojimu, išdykavimu, įvairiais judriais žaidimais, suaugusiųjų ir bendraamžių judesių bei veiksmų mėgdžiojimu, lenktyniavimu. Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių veikla, FA daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai, padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų, reguliuoti svorį, išvengti nutukimo, turi teigiamą poveikį emocinei jausenai.
FA turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius. Pažymima, kad aktyviausias žmogaus gyvenimo laikotarpis yra ikimokyklinis amžius, nes vėliau vaikai turi didžiąją dalį laiko skirti mokymuisi, o FA laiko nebelieka.
Šiuolaikinės Tendencijos ir Iššūkiai
Šiandieniniai vaikai, alfa kartos atstovai, nuo mažens augantys su išmaniaisiais žaislais, aprūpinti naujausiomis informacinėmis technologijomis (toliau - IT). A. Cross-Bystrom (2010) šiandienos vaikų kartą vadina technologijų karta, kuri naudoja kompiuterius ir kitas IT dar neišmokusi kalbėti. Tai lemia vaikų sėslesnį gyvenimo būdą ir nepakankamą FA. Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu FA.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį. Visame pasaulyje labai padidėjo vaikų ir paauglių svoris, o daugelyje Europos šalių 20 proc. vaikų turi antsvorį. Nors PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 val. per dieną, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau ir tai matoma jau ikimokykliname amžiuje:
- Šio amžiaus vaikai per dieną laisvo pobūdžio lauko žaidimuose juda 34 min. per dieną.
- Ugdymo įstaigose vaikai vidutiniškai aktyviai juda nuo 7 iki 13 minučių per 7 valandų darbo dieną.
- Stebėjimo metu nustatyta, kad vaikų aktyvi veikla ugdymo įstaigoje sudaro 10 proc. visos dienos veiklos.
Ikimokykliname amžiuje suformuoti vaikų judėjimo įgūdžiai ir įpročiai, sveikatai palanki elgsena, turi įtakos vaikų elgsenai ir būnant vyresnio amžiaus. 2016 m. Lietuvoje atliktas pirmasis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas parodė, kad tik vienas iš 10 mokyklinio amžiaus vaikų kasdien ne pamokų metu sportavo 60 minučių ir ilgiau (pagal PSO rekomendacijas).
Dinaminės Ugdymo(si) Aplinkos Samprata
Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė leido apibrėžti dinaminės ugdymo(si) aplinkos sampratą: dinaminė ugdymo(si) aplinka - erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų FA, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą.
Architektūros dimensiją apima šie elementai: objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė ir medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro tokie elementai: ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt.
Pagrindiniai Dinaminės Aplinkos Elementai
Anot E. Adaškevičienės (2004), sukurti vaikų FA optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais:
- Ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi.
- Erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis.
- Įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios.
- Inventorius išdėliotas žemai.
- Priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių.
- Būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti.
- Naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai).
- Siekdami sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.
Mokslininkų (Kahan ir kt., 2016) atliktame tyrime nustatyta, kad spalvingi žymėjimai aktyvaus judėjimo erdvėje gali keliomis minutėmis pailginti vaikų FA. Labai svarbu atkreipti dėmesį į judėjimo aplinką lauke. Tyrimų nustatyta, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklinukų FA.
Žaidimų Svarba Gamtoje
Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt. Buvo nustatyta, kad pagerėjo vaikų, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimų įrodyta, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą. Mokslininkai nustatė, kad vaikai daugiau žaidžia ant žolės ar žaidimų aikštelėje bei atviroje erdvėje.
Todėl siektina visomis priemonėmis ir ištekliais kurti ikimokyklinio amžiaus vaikų FA skatinančią ir jų judėjimą įgalinančią dinaminę ugdymo(si) aplinką.
Ugdymo Programos Lankstumas
Pagrindinė įstaigos ugdymo(si) programos teorinė prieiga - konstruktyvistinė teorija, kurioje pabrėžiamas aktyvus, patirtinis mokymasis. Vaikai aktyviai kuria savo žinias per patirtį, eksperimentavimą ir sąveiką su aplinka. Mokymasis vyksta per bendradarbiavimą, kalbinę raišką ir bendrą veiklą su kitais. Vaikas mokosi savaip, priklausomai nuo ankstesnės patirties ir išsivystymo lygio. Mokytojai atsižvelgia į kiekvieno vaiko poreikius, gebėjimus ir interesus. Metodai, ugdymosi formos lanksčios, pritaikytos prie vaikų smalsumo ir natūralių tyrinėjimo būdų. Žaidimai kaip pagrindinė patyriminio mokymosi forma, leidžia vaikams patirti, eksperimentuoti ir atrasti.
Siekiant optimalios vaiko raidos ir ugdymo(si) taikytinos dar dvi teorinės prieigos: sociokultūrinė ir etnoteorija - liaudies pedagogika. Sociokultūrinė yra nukreipta į visuminę vaiko (sąmonės) raidą (holistinis požiūris). Ši prieiga yra labai aktuali ir svarbi, nes būtent per socialines sąveikas, kultūrinį kontekstą ir pagalbos vaikui svarbą patyriminio mokymosi procese formuojasi visos pagrindinės vaiko psichikos funkcijos ir yra kuriamos kultūrinės elgesio bei mąstymo formos. Kiekvienas vaikas mokosi skirtingu tempu, todėl ugdymas turi būti individualizuotas. Tai reiškia, kad pedagogas turi ne tik rodyti, bet ir skatinti vaiką mąstyti, formuluoti klausimus, pamažu mažinti pagalbą, kol vaikas gali veikti savarankiškai. Etnoteorija - liaudies pedagogika yra nukreipta į vaiko, kaip bendruomenės nario auginimą ir auklėjimą.
Atnaujinta ikimokyklinio ugdymo programa grindžiama universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Ypatingas dėmesys skiriamas įtraukčiai, tai yra sėkmingam visų vaikų dalyvavimui bendrame ugdymosi procese, pašalinus ugdymo aplinkos barjerus, pasitelkiant ugdymo metodų ir priemonių įvairovę. Vaikų įvairovė aprėpia kalbos, kultūrinius, socialinius, sveikatos ir kitus skirtumus bei specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Vaikų pažintinei, fizinei, socialinei ir emocinei gerovei itin svarbus žaidimas. Plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti.
Mokytojo Vaidmuo
Ikimokyklinio vaiko ugdymasis žaidžiant, stebint, aktyviai veikiant, tyrinėjant, eksperimentuojant, modeliuojant, kuriant, komunikuojant, reflektuojant savo patirtis ir atradimus vyksta dalyvaujant mokytojams. Ikimokyklinio ugdymo mokytojas taip pat organizuoja veiklą, kuri vaikui naudinga ir įdomi. Vaikai ugdosi ką nors veikdami kartu su kitais vaikais. Bendra vaikų veikla sukuria sąlygas aiškintis, diskutuoti, dalytis patyrimu, palaikyti ir padėti įgyvendinti vienam kito idėjas, mokytis vienam iš kito. Vaiko patyrimo turtingumas priklauso nuo vaiką supančios aplinkos.
Organizuodamas ir koordinuodamas vaikų ugdymo procesą ikimokyklinio ugdymo mokytojas turėtų derinti vaiko perspektyvą (t. y. turėtų pažvelgti į vaiko ugdymąsi iš jo pozicijos, išgirsti jo nuomonę, įžvelgti poreikius, interesus) ir savo, kaip vaiko ugdymo profesionalo, perspektyvą (t. y. Į pagrindinį ugdymo turinį sėkmingai integruojama Saugaus eismo, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevencijos programa. Darželis taip pat įgyvendina tarptautinę ankstyvosios prevencijos programą „Zipio draugai“, kurios tikslas padėti vaikams iš(si)ugdyti socialinius bei emocinius sunkumų įveikimo gebėjimus. Tikima, kad vaikystėje įgiję šių gebėjimų, vaikai lengviau susidoros su kebliomis ir kritinėmis situacijomis ne tik ankstyvajame amžiuje, bet ir paauglystėje bei suaugę.
Programa skirta 5-7 m. Mūsų mažyliams, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų, teikiama profesionali logopedo pagalba.