Šiandien Lietuvoje stebime daugiabučių statybų bumą, naujų projektų atsiradimą ir senų kvartalų atgimimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomių pavyzdžių, nagrinėsime "15 minučių miesto" koncepciją ir aptarsime bendruomenės svarbą kuriant patogią ir jaukią gyvenamąją aplinką.
Nauji projektai Vilniuje
Prie sostinės Vingio parko esančioje buvusios gamyklos teritorijoje, kur iškils naujas „Akropolis", jau šiemet turėtų prasidėti ir naujų daugiabučių statybos. Apie naują prekybos centrą, administracines ir gyvenamosios paskirties pastatų statybas prie populiaraus parko kalbama jau seniai. Tačiau panašu, kad realūs statybos darbai šioje teritorijoje prasidės jau šiemet.
Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo „M.M.M projektų“ gyvenamojo būsto projektų direktorė Rūta Grucienė, kompleksą sudarys 4 gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalai, kuriuose iš viso planuojama įrengti 650 butų, ir beveik 15 tūkst. kv. m ploto verslo centras. Kompleksą projektuoja dvi architektų bendrovės: „Cloud architektai“ ir „A4 Architektai“.
„M.M.M. projektai“ į keturis gyvenamuosius kvartalus, verslo centrą bei infrastruktūrą planuoja investuoti virš 100 mln. eurų - šiam multifunkciniam kompleksui bus sukurta atskira infrastruktūra su gatvėmis ir poilsio zonomis. Bendrovė taip pat sutvarkys su sklypu besiribojančią Neries pakrantę - ji šiuo metu apleista, o įgyvendinus projektą čia atsiras dviračių bei pėsčiųjų takai, suoliukai, ji taps atvira visuomenei.
Anot R. Grucienės, visi pastatai bus A+ energinės klasės, verslo centras bus plėtojamas laikantis BREEAM standartų. Daugiabučiai bus plėtojami laikantis žaliųjų pastatų filosofijos. Visi butai projektuojami su erdviais balkonais ir terasomis, daugiabučių kiemai bus uždari, o parkingas įrengtas po žeme.
Žadama, kad pirmuoju etapu statomi komplekso butų kaina svyruos apie 1766-3796 eurų už 1 kv. m.
Daugiabučių vizualizacija prie Vingio parko. Šaltinis: tv3.lt
Infrastruktūros pokyčiai
Naujų statybų vietoje reikalingi eismo pakeitimai, kurie užtikrins nepertraukiamą eismą Geležinio vilko gatve, įrengiant reikiamą įvažiavimų į teritoriją iš aplinkinių gatvių tinklo kiekį, sudarant sąlygas į planuojamą objektą atvykti ir viešuoju transportu. Komplekso projekto rengėjai esą ieškos sprendinių, kaip užtikrinti patogų ir saugų pėsčiųjų bei dviratininkų susisiekimą tarp Vingio parko ir Naujamiesčio, įrengiant pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką per Geležinio vilko gatvę, taip pat numatant kokybišką pėsčiųjų ir dviratininkų patekimą į parką nuo Gerosios Vilties gatvės.
Taip pat komplekso teritorija turėtų būti pritaikyta gyventojų rekreacijos reikmėms, sukuriant ir žaliąsias erdves, pasodinant numatytą želdynų kiekį. Turi būti didelis dėmesys ir Neries upės krantinei. Išsakytas miesto lūkestis, kad ties objektu turėtų būti sutvarkyta Neries krantinė, kuri turi darniai susisieti su Vingio parko takų sistema ir planuojamu Užvingio tiltu.
„Horizontų“ projektas Pilaitėje: iššūkiai ir sprendimai
Stambaus daugiabučių ir kotedžų kvartalo „Horizontai“ Simono Grunau g. gyventojų bendrija kartu su bankrutavusio vystytojo turtą perėmusiais kreditoriais šią vasarą užbaigė vietos bendruomenę 7 metus kamavusį prisijungimo prie miesto nuotekų ir geriamojo vandens tinklų projektą. „Horizontų“ (buv. „Pilaitės terasos“) gyventojai nuo pat pirmųjų statybos etapų užbaigimo 2018 m. naudojosi vietiniu vandens gręžiniu ir vietine nuotekų šalinimo sistema. Tokia praktika nėra reta ankstyvuose statybų etapuose, tačiau gyventojus nuvylė projekto vystytojo sukelti lūkesčiai ir galiausiai neištesėti pažadai.
2024 m. prasidėjus vystytojo „Garda Group“ įmonės bankroto procedūroms, gyventojai suprato, kad problemą išspręsti gali tik jie patys. Todėl per 2024 m. gyventojai kartu su kvartale įkeisto turto turinčiais vystytojo kreditoriais sutarė dėl nuotekų ir vandentiekio projekto bendro finansavimo bei įgyvendinimo. „Horizontų“ gyventojai jau nuo šių metų pavasario naudojasi miesto geriamuoju vandeniu bei centralizuotu nuotekų tvarkymu.
Paskutinių likusių „Horizontų“ butų pardavimais šią vasarą pradėjo rūpintis NT konsultacijų kompanija „Deals on Home“. Išsprendus šią problemą, gauname itin patrauklų variantą: 2022-2023 m. kainomis pastatytus, savo klasės parametrus visiškai atitinkančius daugiabučius jau laiko patikrintoje bendruomenėje, sparčiai augančiame ir didelę vertės potencialą išlaikančiame Pilaitės rajone.
Šiuo metu „Horizontuose“ parduodama keliolika 2-3 kambarių butų paskutiniuose, 2024 m. užbaigtuose kvartalo etapuose.
„Mūnai by CITUS“ projektas Žirmūnuose
Vilniuje, Kareivių gatvėje, kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanija „Citus“ pradeda naujausią projektą „Mūnai by CITUS“. Penkiais etapais beveik 2 ha teritorijoje bus pasiūlyti 477 įvairaus dydžio prestižinio segmento butai. Statybos darbai jau prasidėjo, o pirmąjį etapą įmonė planuoja užbaigti iki 2025 m. IV ketv. Investicijos į visą projektą sieks beveik 64 mln. eurų; pirmajam etapui teks apie 10,3 mln. Eur investicijų.
Projektui „Mūnai by CITUS“ buvo organizuotas architektūrinis konkursas, kuriuo siekta sukurti modernią, vakarietišką architektūrinę išraišką. Konkurse nugalėjo Sigito Sparnaičio ir Vytenio Gerliako architektūros studija „Eventus Pro“, pasiūliusi estetiškai patrauklius, įvairiapusiškus ir pažangius sprendimus.
Visus projekto etapus sudarys 8 gyvenamieji 3-9 aukštų pastatai su patalpomis verslui bei du verslo centrų pastatai.
Pastatai suprojektuoti iš modernių surenkamo trisluoksnio gelžbetonio konstrukcijų, užtikrinančių A++ energinio efektyvumo klasę, šiluminį ir garso komfortą, gamyklinę kokybę ir statybų greitį bei efektyvumą. Taip pat konstrukcijos bus gaminamos iškart su fasadų apdaila: dalis bus su skirtingų spalvų klinkeriu, dalis - dažyto betono, kuris yra gerokai ilgaamžiškesnis nei tinko apdaila.
Projekte viso bus siūlomi net 19 funkcionalaus, skirtingo suplanavimo, 1-4 kambarių, 24-94 kv. m (I etape - 24-77 kv. m) ploto butai. Pirmajame etape pirkėjai galės rinktis iš 73 butų, iš kurių didžiausią dalį - apie 42 proc. - sudarys 3 kamb., 51-71 kv. m ploto butai, daugiau vietos ieškantiems pirkėjams. Taip pat projekte bus 15 erdvių verslui gyvenamųjų namų pirmuosiuose aukštuose; pirmajame etape jų bus įrengtos 8.
Gyventojams numatyta gausiai apželdinta ir įvairi kiemo erdvė, sudaryta iš 10 darbo, poilsio ir laisvalaikio zonų su treniruokliais, gultais, pavėsinėmis ir t.t. Planuojama daugiau nei 3 000 įvairių, 16 skirtingų rūšių augalų, daugiau nei 60 naujų medžių, apželdintos sienos ir pan. Kiekvienam naujakuriui numatoma dovanoti po medį balkone, kad žalumos urbanizuotoje teritorijoje būtų dar daugiau.
Projekte numatytos 607 parkavimo vietos (I etape - 55) dviejų lygių požeminėje aikštelėje, iš kurių - 67 bus skirtos elektromobiliams.
Statybų aikštelėje jau prasidėję darbai ir yra rezervuoti pirmieji butai. Jų kainos šiuo metu svyruoja maždaug nuo 2 900 iki 4 600 Eur už kv. m. Patalpų verslui kainos - 2 150-3 200 Eur/kv. m.
Pirmąjį etapą, kurio metu bus pastatyta ir II bei III etapų, taip pat planuojamų administracinių pastatų dviejų aukštų parkavimo aikštelė, numatoma, pagal dabartinius reikalavimus, iki 100 proc. užbaigti ir perduoti butus savininkams iki 2025 m. pabaigos. Panašiu metu prasidės antrojo etapo statybos, kurios turėtų trukti apie vienerius metus.
Skaičiai ir faktai:
- Projekto adresas - Kareivių g. 5, Vilnius;
- Sklypo plotas - apie 1,8 ha;
- Numatomos investicijos - I etapo - apie 10,28 mln. Eur (viso - apie 63,98 mln. Eur);
- Projektuojamas plotas - bendras plotas - 11,5 tūkst. kv. m, gyvenamasis - 3,5 tūkst. kv. m, komercinis - 0,9 tūkst. kv. m (viso: bendras plotas - 45,7 tūkst. kv. m, gyvenamasis - 22,11 tūkst. kv. m, komercinis - 2,66 tūkst. kv. m, administracinių pastatų - 10,63 tūkst. kv. m);
- Butų sk., kambarių sk., plotai - I etape 73 butai; 1-4 kamb.; 23,71-76,92 kv. m (viso - 477 butai; 1-4 kamb.; 23,71-94 kv. m);
- Komercinių patalpų sk. - I etape 8 (viso - 26, iš jų 11 - planuojamuose administraciniuose pastatuose);
- Parkavimo vietų tipas ir sk. - I etape 65 požeminė parkavimo vieta (viso - 607; elektromobilių vietų - 67);
- Planuojami statybų terminai: I etapo pabaiga - 2025 m. IV ketv. (viso projekto pabaiga - 2029 m. III ketv.; II etapo pradžia - 2025 m. IV ketv., pabaiga - 2026 m. IV ketv.).
Žirmūnų ir pietinės Vilniaus dalies atgimimas
Vilniaus plėtra, istoriškai, vyksta ryškiais etapais. Bene žinomiausios rajonų atgimimo sėkmės istorijos yra Pilaitė, Naujamiestis, Šnipiškės, Paupys. Šiuo metu didžiausi pokyčiai numatomi Žirmūnų-Verkių rajonuose ir pietinėje Vilniaus dalyje, apimančioje Stoties rajoną, Naujininkus, Markučius, Burbiškes.
Šios dvi naujausios lokacijos ne tik gyvybės įpūs buvusioms pramoninėms lokacijoms, kur dideli plotai virs moderniais, komfortiškais gyvenamaisiais kvartalais. Jose koncentruojasi svarbi transporto infrastruktūra, ypač gausu prekybos, pramogų, laisvalaikio ir poilsio vietų. Jų numatoma ir daugiau, o būsto plėtra ir sinergija su esamais ir būsimais traukos centrais užtikrins ilgalaikį gyvybingumą ir patrauklumą.
Žirmūnai, savotiškas „Šiaurės sitis“, išaugęs Šiaurės miestelio rėmus - ryškių pokyčių netrukus sulaukti turinti lokacija. Didelė, maždaug 83 hektarų ploto miesto zona iš esmės keičia veidą ir turi potencialą tapti viena populiariausių sostinės vietų. Vilniaus miesto savivaldybė kuria Verkių autobusų parko, kuris galės virsti naujomis viešomis erdvėmis, mokykla, darželiu, gyvenamaisiais namais ir taps anksčiau pramonės užimtų teritorijų konversijos katalizatoriumi, viziją.
Bus tiesiamos naujos gatvės, plėtojama infrastruktūra: jau yra paruoštas Kareivių g. bei sankryžos su Verkių g. rekonstrukcijos projektas, atsiras daugiau dviračių takų, numatyta Šiaurinės gatvės plataus masto konversija, planuojamas pėsčiųjų tiltas tarp Žirmūnų ir Antakalnio. Todėl naujo turto vertė šioje zonoje per artimiausius 7 metus, „Citus“ analitikų skaičiavimu, kils iki 40 proc.
Šiandien easy -5 val! 🫡 #592 !dovatonas 💚| !skinswap
"15 minučių miestas": ar tai įmanoma Lietuvoje?
„15 minučių miesto“ koncepcijos pagrindinė mintis yra, kad besiplečiantys miestai neturi būti priklausomi tik nuo miesto centro, taigi nauji rajonai turėtų būti statomi kaip miesto dalis, o ne kaip priemiestis. Svarbu, kad rajone būtų visos reikalingos funkcijos - nuo parduotuvių ir paslaugų iki švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų.
Neįmanoma suburti tvarios bendruomenės, jei ją sudaro tik vienas socialinis sluoksnis. Vadinasi, reikia pasiūlyti ir skirtingų tipų būstų skirtingiems socialiniams sluoksniams. Taip pat labai svarbu teritoriją padalinti mažesniais kąsniais, kur bus vieno vystytojo, o kur - kito.
Siekiant „15 minučių miesto“ koncepcijos, kertinį vaidmenį turi viešosios erdvės, kurios buria bendruomenę: aikštės, gatvės, želdynai, parkai. Tos aikštės - ne pompastiškos su gražiais gėlynais, bet vietinės reikšmės, skirtos naudotis kasdien.
Kai rajone jau yra tokia struktūra - su aikštėmis, parkais, ji sukuria galimybes ir vietos verslams: parduotuvėlė ant kampo, kepykla, sveikatos, grožio paslaugų kabinetas ir t. t.
Pagrindinis „15 minučių miesto“ koncepcijos skirtumas - kad kasdienio naudojimo funkcijos turi būti lengvai pasiekiamos. Per įvairius klubus, susivienijimus vyksta vadinamasis bendruomenės cementavimas. Aišku, visoms toms funkcijoms reikia kokios nors erdvės: salytės, kultūros centriuko, išnaudojamos ir mokyklos ar vietinės bibliotekos patalpos, postindustriniuose rajonuose galbūt yra koks nors nebenaudojamas industrinis pastatas, kuriame įsirengia, pavyzdžiui, sporto klubai.
Visaginas: tipinė architektūra su individualiais akcentais
Architektai, formuodami urbanistinį Visagino žemėlapį, derino tipinius blokinius ir nestandartinius plytinius daugiabučius. Iš viso mieste yra penkių tipų blokiniai namai. Šie pavadinimai nurodo, kad stambiaplokštės Visagino namų statybai atkeliavo iš tų miestų kombinatų. Vis tik net ir tipiniai daugiabučiai turi skirtingų akcentų, pavyzdžiui, balkonų ar laiptinės stogelių.
Per 15 metų viduryje miško iškilęs miestas tarsi koliažas tiek socialine, tiek architektūrine prasme. Architektai, projektavę miestą, turėjo užtikrinti ir kokybę, ir įvertinti finansinius išteklius. Sprendimas buvo statyti daug tipinių daugiabučių derinant juos su geltono ir raudono mūro namais. Iš viso buvo suplanuota pastatyti 60 proc. panelinių ir 40 proc. plytinių namų.
Visagine vyrauja penkių ir devynių aukštų daugiabučiai, tačiau esama ir dviejų, šešių, septynių, aštuonių, dešimties, vienuolikos ir penkiolikos aukštų namų.
Namų fasaduose galima atpažinti skirtingų medžiagų: plytų, akmenėliais papuoštų stambiaplokščių, dolomito, teraco, betoninės balkonų ornamentikos ar smulkių keramikinių plytelių. Tipinės architektūros formų įvairovę čia papildo kitiems miestams nebūdingi plytiniai intarpai bei mažosios architektūros elementai, pavyzdžiui, raudonų plytų pergolės, kurios mieste nyksta sparčiausiai.
Visagino daugiabučių tipai:
- "Kauno tipo" namai (serija 111-120K)
- "Vilniaus tipo" namai (serija 111-120B)
- "Klaipėdos tipo" namai (serija 120)
- "Obninsko tipo" namai (serija 111-83)
- "Leningrado tipo" namai
Žardininkų kvartalas Klaipėdoje: tarp praeities ir dabarties
Žardininkų kvartalas - buvusi dvarvietė, ankstesnę praeitį primena čia dunksantis kuršių piliakalnis. Vėlyvuoju sovietmečiu laukuose pradėjo dygti standartiniai gyvenamieji namai.
Žvelgiant į beveik 100 hektarų plote išsidėsčiusius Žardininkus iš paukščio skrydžio, gatvių linijomis, kiemais atskirti standartiniai penkiaukščiai ir devynaukščiai namai primena įvairiais kampais sustatytas degtukų dėžutes.
Apsigyvenusi Žardininkuose fotomenininkė iškart susižavėjo daugiabučiu mikrorajonu - tenykštis peizažas jai tapo mielas, artimas ir gražus.
„Mikrorajone nestinga žalumos, nebeliko šiukšlių, sutvarkytas parkas, smagu pavaikštinėti pėščiųjų takais, nutiestos trasos dviratininkams. Tikra puošmena tvenkiniai - turškia antys, gulbės, klykauja kirai. Paukščių vis daugėja“, - pasakojo prieš aštuonerius metus iš Tauragės į Klaipėdą persikėlusi I.Mockutė-Pocienė.
Fotomenininkė pastebėjo, kad Žardininkuose daug metų gyvenančius žmones, čia sukūrusius šeimas, išauginusius vaikus, sieja itin šilta kaimynystė, bendri rūpesčiai ir džiaugsmai: „Kažkada prie daugiabučių jie patys sodindavo ir prižiūrėdavo medžius, krūmus, išpuoselėjo gėlynus. Senbuviai, jų atžalos myli šį rajoną lygiai taip pat, kaip iš kaimo vietovių kilę žmonės savo tėviškes.“
Dronu nufilmuoti kadrai atskleidžia ir rajono urbanistinę struktūrą, ir žalumos poetiką. Sudvasinti „betono džiunglių“ kadrai jau nebaugina.
Filme „Je suis Žardė“ daugiabučiai nušvinta įvairiais metų laikais, rytais ir vakarais, lyjant, šviečiant saulei.
Renovuoti daugiabučiai, pasak jos, atrodo visiškai neblogai: „Tinkamai sutvarkius socialinę infrastruktūrą, sukūrus patrauklius visuomenės traukos taškus, jie mums dar gali pasitarnauti.“
Filmo autorę labiausiai sužavėjo žmonių bendrystės dvasia, jų sentimentai praeičiai. Sovietinių mikrorajonų gyventojai, net persikėlę į patogesnius būstus, įsikūrę privačiuose kotedžuose, pasak filmo kūrėjos, nepamiršta daugiabučių - dažnai susitinka su buvusiais kaimynais, domisi permainomis.
tags: #daugiabuciai #is #paukcio #skrydzio