Daugiabučio Lifto Nuosavybės Klausimai: Kas Atsakingas ir Už Ką Mokėti?

Daugiabučių namų gyventojams dažnai kyla klausimų dėl bendro naudojimo patalpų ir įrenginių, ypač liftų, nuosavybės ir priežiūros. Šiame straipsnyje aptarsime, kas priklauso bendrai, kokios yra gyventojų teisės ir pareigos, ir kaip sprendžiami ginčai dėl lifto naudojimo ir išlaikymo.

Bendrojo Naudojimo Patalpos ir Objektai Daugiabučiame Name

Kiekvienas daugiabutis namas susideda ne tik iš butų, priklausančių konkretiems asmenims, bet ir iš bendrojo naudojimo patalpų bei objektų. Tai apima laiptines, stogą, fasado elementus, liftą, elektros skydines ir vamzdynus. Bendrojo naudojimo patalpos, priklausomai nuo daugiabučio, gali būti palėpės ar rūsio patalpos, kurios asmeniškai niekam nepriklauso. Visi šie objektai yra visų daugiabučio namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią savininkai privalo prižiūrėti kartu.

Kiekvienas daugiabutis namas stovi ant žemės sklypo. Dažnai daugiabučiai stovi ant valstybinės žemės, todėl sklypu galima naudotis pagal panaudos ar nuomos teises. Jei daugiabutis stovi ant privataus žemės sklypo, sklypas taip pat priklauso savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Daugiabučio Savininkų Teisės į Bendrojo Naudojimo Patalpas

Iš esmės, visi daugiabučio savininkai turi lygias teises naudotis bendromis patalpomis. Tačiau, maždaug prieš 20 metų, reguliavimas buvo kiek kitoks. Gyventojai buvo įpratę, kad palėpės patalpos priklausytų jas privatizavusiems gyventojams. Neretai tokios patalpos priklausydavo viršutiniame aukšte gyvenantiems asmenims. Visgi, jau daugiau kaip 20 metų šis reguliavimas yra pasikeitęs. Nepaisant to, kuriame aukšte gyvenate, jei namas turi palėpę, ji priklauso visiems daugiabučio namo butų savininkams proporcingai turimų butų plotui.

Ar Pirmame Aukšte Gyvenantys Turi Mokėti Už Liftą?

Nepaisant to, kad asmuo gyvena pirmame aukšte ir liftu nesinaudoja, liftas yra to namo bendroji dalinė nuosavybė, bendrojo naudojimo objektas, kaip ir stogas, fasadas ar perdangos konstrukcijos balkonuose. Todėl, iš esmės, visi bendrasavininkiai privalo prisidėti prie bendro turto priežiūros, kad jis nesukeltų žalos kitiems asmenims.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė teigia: „Daugiabučio liftas, kaip ir stogas, yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, todėl juos išlaikyti privalo visi butų savininkai. Jeigu pirmų aukštų butų gyventojai liftu nesinaudoja, nereiškia, kad jis jiems nepriklauso ir kad jie neprivalo prisidėti jį išlaikant. Panašiai ir su stogu. Yra manančių, kad prakiurusio stogo remontas - tik viršutinio aukšto gyventojų reikalas. Jokiu būdu. Tiek stogas, tiek liftas - bendra nuosavybė. Tad jais privalo rūpintis visi“.

Neaiškumams išsklaidyti yra patikslinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai. Nustatyta, kad paskirstant namo išlaikymo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkams, joms priskiriamos ir išlaidos liftui išlaikyti. Jas sudaro mokesčiai už lifto suvartotą elektros energiją ir jo priežiūros bei remonto išlaidos. Lifto priežiūros išlaidos apskaičiuojamos pagal priežiūros pirkimo sutartyje nustatytą kainą.

Jeigu daugiabučio namo pirmojo ir antrojo aukšto butų ar patalpų savininkai liftu nesinaudoja, jiems neskaičiuojamas mokestis už lifto sunaudotą elektros energiją, tačiau jie, kaip ir visų kitų butų savininkai, privalo apmokėti jo išlaikymo, priežiūros ir remonto išlaidas proporcingai pagal savo bendrosios nuosavybės dalį. Šią prievolę nustato Civilinio kodekso nuostata, kad liftas yra daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir priklauso visiems butų ir kitų patalpų savininkams.

Tačiau straipsnyje aptarti klausimai gali būti sprendžiami galiojančių teisės normų rėmuose. Esant ne sąryšiui tarp atskirų teisės normų, pirmenybę teikiant toms normoms, kurios artimesnės teisingumo ir sąžiningumo principams.

Elektros Skydinės Remontas: Kas Turi Apmokėti?

Reikėtų žinoti, ar elektros skydinė yra skirta visam namui. Inžineriniai tinklai gali būti įvairiai suprojektuoti ir įrengti, galbūt elektros skydinė aptarnauja visą daugiabutį namą, nors yra įrengta vienoje iš laiptinių. Tokiu atveju viso daugiabučio namo bendrasavininkiai turi proporcingai išlaikyti ir remontuoti tokį objektą. Tačiau jei skydinė yra skirta aptarnauti tik vienai iš laiptinių, tai tik tos laiptinės gyventojai ir turi ją išlaikyti. Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad tokiu atveju, kai įmanoma nustatyti, kuriems butams yra skirtas bendrojo naudojimo objektas, už jį ir atsako būtent tų būtų savininkai, reikia žiūrėti techninę daugiabučio dokumentaciją.

Daugiabučio Renovacija: Kaip Sprendžiami Ginčai?

Daugiabučių namų renovacija yra specialiai reglamentuota, jai yra skiriama parama, ir visa valstybė yra suinteresuota daugiabučių namų renovacija. Visgi, žiūrint iš daugiabučio namo butų savininkų perspektyvos, būtina išsiaiškinti, ar renovacijos darbai yra tokie darbai, kuriais siekiama atnaujinti, kitaip sakant, atšviežinti daugiabutį, didinti jo vertę, ar tai yra būtini darbai, reikalingi tam, kad pavyktų išsaugoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų savybes ar užtikrinti tolimesnį daugiabučio eksploatavimą.

Jei mes kalbame apie tokius darbus, kuriais siekiama daugiabutį atnaujinti, pagerinti, tai, be abejo, tokiems veiksmams turi pritarti daugiabučio namo butų savininkai, jie turi nuspręsti, ar sutinka prisidėti prie darbų savo lėšomis. Tokie sprendimai yra priimami bendraturčių susirinkimuose pagal bendrą taisyklę: kiekvieno buto savininkas turi vieną balsą, sprendimai yra priimami balsų dauguma. Jei dauguma daugiabučio namo butų savininkų nusprendžia gerinti daugiabutį - jį renovuoti, tai toks sprendimas reiškia, kad visi jame gyvenantys asmenys turi prisidėti. Aišku, visada galima kelti klausimus dėl renovacijos reikalingumo, tam skirtų kaštų dydžio. Dėl to daugiabučio gyventojai turi tiksliai žinoti, kokie darbai bus atliekami, kiek jie kainuos, ar jie tikrai yra būtini.

Dažniausios Ginčų Priežastys Daugiabučiuose

Dažnu atveju ginčų kyla dėl nesutarimų su namo administratoriais. Pasitaiko ir nesutarimų tarp pačių bendraturčių, jie nesutaria, kokias sumas reikėtų mokėti, kokius darbus atlikti bendrojo naudojimo objektams. Kita dalis ginčų kyla dėl atsiradusios turtinės ar neturtinės žalos, pavyzdžiui, jei nuo stogo nukrenta varveklis, sniego lavina ir apgadina šalia stovėjusius objektus. Tokiu atveju aiškinamės, kas atsako už apgadintą turtą. Tokios konfliktų priežastys yra gan dažnos.

Visgi labai daug priklauso nuo to, kaip tas daugiabutis yra administruojamas: ar gyventojai yra įsteigę bendriją, ar jie yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, ar jie elgiasi pasyviai ir jiems yra paskirtas savivaldybės administratorius. Jeigu yra sutartis su administratoriumi, tada kyla klausimas, kokias teises ir pareigas gyventojai jam yra perdavę. Iš principo reikėtų prisiminti, kad nuosavybė ne tik suteikia teises, bet ir įpareigoja saugoti kitus asmenis nuo galimos žalos, įpareigoja tinkamai išlaikyti, prižiūrėti daugiabutį.

Iš tiesų tokio pobūdžio ginčų teismuose kiekvienais metais sulaukiame labai nemažai. Kartais daugiabučio gyventojams nepavyksta pasiekti bendro sutarimo. Gyventojai neretai elgiasi labai pasyviai, jie neįsteigia bendrijų, nesudaro jungtinės veiklos sutarties ir patys nesiima iniciatyvos dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, palieka viską spręsti daugiabučio administratoriams, o administratoriai ne visada atsižvelgia į visų gyventojų pageidavimus. Dėl to kyla ginčų, klausimų, ar man tikrai reikia mokėti, ar aš tikrai turiu mokėti.

Bendro Sandėliuko Naudojimas: Kaip Susitarti?

Jei yra didelis bendrojo naudojimo patalpos plotas ir yra keli bendrasavininkiai, kuriems priklauso ne konkrečios vietos, o abstrakti sandėliuko dalis, tai patartina bendraturčiams susitarti, nusistatyti aiškią naudojimosi tvarką. Nustačius tvarką, reikėtų sudaryti susitarimą. Tokius susitarimus dėl nekilnojamųjų daiktų tvirtina notarai, susitarimai yra registruojami registruose. Vadinasi, kai bendrasavininkiai tarpusavyje susitaria, nusistato vietą, nusibraižo planą, kur kieno sandėliuko naudojimosi ribos, sutartis yra įregistruojama ir konfliktų atveju galima ganėtinai greitai išspręsti nesutarimus net be teismų.

Aišku, teismai, visa teismų bendruomenė visada yra pasiruošusi spręsti ginčus. Toks mūsų darbas ir tokia pagrindinė funkcija. Visgi, kai ginčo šalys pabando pasikalbėti, surasti kokį nors kompromisą, sudaryti taikų susitarimą, tai dažnu atveju pavyksta sutaupyti ir laiko, ir pinigų. Dėl šios priežasties teismuose yra plačiai taikoma nemokama teisminė mediacija. Taikome praktiką, kai teismas paskiria mediatorių, kuris padeda šalims surasti bendrą sutarimą. Taip mes siekiame, kad kuo mažiau ginčų būtų sprendžiama teismuose.

Senų Liftų Saugos Užtikrinimas

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį į keleivinių liftų, pagamintų iki 1998 metų, saugą. Daugiabučio gyvenamojo namo liftas yra bendro naudojimo objektas, nuosavybės teise priklausantis bendraturčiams. Daugiabučių namų gyventojai, kurie naudojasi „senais" liftais, dėl lifto keliamų pavojų nustatymo ir rizikos vertinimo gali kreiptis į fizinius ar juridinius asmenis, vykdančius lifto savininko pareigas:

• Namo bendrijos pirmininką arba bendrijos valdybos pirmininką, jei įsteigta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija.
• Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą asmenį, jei sudaryta jungtinės veiklos sutartis.
• Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, jei neįsteigta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba nesudaryta jungtinės veiklos sutartis.

2024 m. sausio mėn. Lietuvoje veikiančių akredituotųjų įstaigų duomenimis iki š. m. pradžios tik 810 (24 proc.) senų liftų buvo atliktas jų keliamų pavojų nustatymas ir rizikos vertinimas.

Rizikos Vertinimo Prioriteto Lygiai:

Šio vertinimo metu patikrinami svarbiausi lifto saugos įtaisai ir mazgai bei pateikiama ekspertų išvada dėl būtinųjų priemonių saugos gerinimui, o taip pat nurodomas jų įgyvendinimo prioriteto lygis.

tags: #daugiabucio #lifto #nuosavybe