Yrantys senų daugiabučių balkonai grasina praeiviams, ypač miesto centre. Jų remontas kainuoja tūkstančius, o kaimynus kiršina dilema, kas turi mokėti: balkono šeimininkas ar viso namo gyventojai?
Kauno centre galima pamatyti vieną kitą seną namą, kurio balkonai atjaunėjo: betoninis pagrindas jau be jokio įtrūkimo, atitvarai nauji ir nekelia grėsmės nei jame, nei po jo stovinčiam žmogui. Praeiviai grožisi ir nė neįtaria, kiek tai kainavo. Ir ne tik litų. Visuotinis namo balkonų tvarkymas, kaip paaiškėja, neišvengia neigiamų emocijų protrūkio.
V.Putvinskio g. 7A keturių aukštų namas iš paradinės pusės šviečia šešiais užapvalintais naujais betoniniais balkonais, ant jų tviska nauja skarda ir lietvamzdžiai. Kaip jis atrodė anksčiau, galima įsitikinti pažvelgus į greta stovintį analogišką daugiabutį. Namas su atnaujintais balkonais statytas 1958 m., o greta stovintis toks pat keturaukštis - maždaug dvejais metais vėliau.
„Kai kuriuose balkonuose buvo baisu atsistoti, kad neprasmegtum“, - situaciją prisiminė V.Putvinskio g. 7A namo gyventoja Paulina Paulavičienė. Ji kalbėjo apie gatvės pusėje esančių balkonų būklę. Namą administruojančios bendrovės Kauno centro būstas administratorius, pasak moters, apžiūrėjo paradinės namo pusės balkonus ir pasiūlė galimybę juos remontuoti. Tiesa, viena balkono naudotoja nepasirašė, nes jai buvo per brangu, ji nepasitikėjo administratoriumi. Galutinį sprendimą gyventojai priėmė balsuodami.
„Nėjosi kaip sviestu patepta. Gyventojai, kurių balkonai nebuvo remontuojami, kėlė labai didelį skandalą“, - prisipažino pensininkė. Pačios P.Paulavičienės butas yra kiemo pusėje, balkoną ji remontavo savo asmeninėmis lėšomis. Už 6 betoninių balkonų remontą kiekvieno buto šeimininkai mokėjo pagal buto plotą. Pavyzdžiui, 40 kv. m ploto buto savininkai turėjo mokėti apie 1,5 tūkst.
„Mano butas 54 kv. m ploto, aš mokėjau 1787 litus, - puikiai prisiminė P.Paulavičienė ir pridūrė: Žmonės niekaip negali suprasti, kad pagal mūsų įstatymus balkonai yra priskiriami prie fasado sienos. Namo būklė, įsitikinusi moteris, priklauso nuo žmonių noro tvarkytis, o nepasitikėjimas namo administratoriais nepagrįstas. Pasak pašnekovės, problemų jau kilo dėl kitų name atliktų darbų - stogo remonto, laiptinės langų keitimo.
Dėl suremontuotų balkonų patenkinti ne visi. „Kai gyventojai balsavo dėl balkonų remonto, manęs nebuvo, buvau išvykusi į Klaipėdą. 51 proc. žmonių balsavo už ir mes privalėjome mokėti. Žmonės pirmame aukšte visai neturi balkonų, bet ir jie turėjo mokėti“, - dėstė gyventoja Liudmila. Ji nenorėjo prisiminti šios skausmingos kelerių metų senumo istorijos, pareikalavusios beveik 2 tūkst. litų.
Tiesa, vandens nuotekų sistema pakeista. Prieš tai balkonuose buvo tarpeliai, pro kuriuos lietaus vanduo bėgdavo žemyn, o per remontą tarpeliai panaikinti, įstatyti lietvamzdžiai.
Balkonų Priežiūra ir Teisiniai Aspektai
Taigi, statinio techninės priežiūros aspektu balkonai priskirtini bendrosios nuosavybės valdytojui - bendrijai, administratoriui ar įgaliotajam asmeniui (jei yra sudaryta bendrojo naudojimo objektų valdymo jungtinės veiklos sutartis). Todėl, jei daugiabučio namo balkono būklė avarinė, namo valdytojas, kuris yra atsakingas už techninę būklę, gali nesiklausęs savininkų pritarimo nedelsiant imtis remonto darbų.
Pasak E.Radavičienės, jei yra reikalingi privalomi darbai, jie turi būti numatyti planuose, kad gyventojams tai nebūtų naujiena ir jie tam kauptų lėšas. Prie privalomų darbų gali būti priskirtas ir nesaugių balkonų remontas.
Gausią yrančių balkonų ekspoziciją Kauno centre lemia didelė darbų kaina. Įmonės, kurių specializacija renovuoti balkonus, skelbia, kad balkono remontas atkuriant pado kraštų formą ir gelžbetonines atramines sijas, apskardinant kraštus, įrengiant hidroizoliaciją ir naujas grindis kainuoja nuo 5,5 tūkst. Jei namas yra paveldo vertybė arba yra saugomoje kultūros paveldo zonoje, darbai gali dar pabrangti, nes reikalaujama išsaugoti autentiškas puošybos detales, gali reikėti specialaus projekto. Galbūt todėl Naujamiestyje balkonai kone krenta ant galvų.
Baudos gali būti skiriamos už saugomų arba saugomoje teritorijoje esančių pastatų nepriežiūrą. Už jų būklę yra atsakingi savininkai, juos tvarkyti ir prižiūrėti yra jų pareiga. Jei balkonai negrasina užgriūti kam nors ant galvos, vien dėl jų labai nepriekaištaujame. Paramą objektui restauruoti galima gauti tik tuo atveju, jei jis yra saugomas valstybės. Pirmiausia savininkas turi atlikti darbus, o tik po to gali tikėtis dalį pinigų susigrąžinti. Miesto centre nekilnojamasis turtas nėra pigus, tai ir jo priežiūra adekvati. Jei susitvarko vieni savininkai, kaimynams būna gėda, ir jie tada nori tvarkytis.
Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Balkono Įstiklinimas: Teisiniai Aspektai ir Reikalavimai
1) Atviro balkono įstiklinimas, įrengiant lengvas konstrukcijas ir jose suformuotas angas užpildant stiklu, priskirtinas statinio paprastajam remontui. Kai daugiabutis namas yra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ir (ar) kultūros paveldo vietovėje, norint įstiklinti balkoną privaloma parengti paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju - paprastojo remonto projektą) ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kurį išduoda savivaldybės administracija.
2) Daugiabučio gyventojas, nusprendęs įstiklinti balkoną, prieš teikdamas prašymą gauti SLD turėtų gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą dėl numatytų darbų atlikimo. Daugiabučių namų bendraturčiai sprendimus priima susirinkimų metu arba organizuojamas balsavimas raštu (pildomi balsavimo biuleteniai) aplinkos ministro nustatyta tvarka.
3) Atlikti statybos darbai užbaigiami statytojui surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti.
Primename, kad daugiabučio namo balkono įstiklinimas be SLD, kai jis privalomas, yra laikomas savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė.
Saulės elektrinių įrengimo konstrukcijos montavimas
Saulės Elektrinė Ant Balkono
Daugiabučių namų balkonai gali tapti puikia vieta įrengti mažą saulės elektrinę. Jei svajojate įsirengti nedidelės galios (0,8 kW) saulės elektrinę ant daugiabučio namo balkono, jums teks atlikti keletą paruošiamųjų žingsnių.
Pirmiausia, jums teks susipažinti su savo namo elektros instaliacija. Čia be specialisto pagalbos, greičiausiai, neapsieisite. Jei elektros instaliacija - patikima, tuomet jums reikia balkone įmontuoti (išvesti) elektros kištuką (rozetę), kuris būtų apsaugotas nuo drėgmės. Antra, jums teks paruošti techninį projektą. Tam reikės išsimatuoti balkono plotą, įsivertinti kokio dydžio ir galios modulių Jums reikia. Tuomet turite susirasti tiekėją, kuris parūpins jums norimos galios ir išmatavimų saulės modulių.
Toliau - su projektu teks žygiuoti pas savivaldybės specialistus. Čia turėsite pateikti paraišką dėl saulės elektrinės įrengimo ant balkono. Tai dar ne viskas. Jums teks gauti Jūsų daugiabučio namo butų savininkų sutikimą elektrinei įsirengti. Tačiau, kaip tik šio etapo metu galite rasti bendraminčių. Galbūt Jūs būsite ne vienas, kuriam įdomu išbandyti saulės energiją savo namuose.
Jei Jums pasiseks ir gausite visus leidimus bei sutikimus, galėsite lengvai susimontuoti saulės modulius ant savo balkono. Gamintojai, parduodami visą balkono saulės elektrinės komplektą, dažniausiai prideda instrukciją, kaip tai padaryti pačiam. Žinoma, geriausia montuoti ne vienam, pasikvieskite į pagalbą kaimyną, kolegą ar draugą.
Sumontavus saulės modulius, beliks prijungti saulės prie keitiklio (inverterio). Ir paskutinis žingsnis - modulio įjungimas į elektros kištuką (rozetę). Įsirengus reikia atlikti dar vieną veiksmą - registraciją ESO svetainėje. Registruojantis jums teks pateikti reikiamus dokumentus.
Šis projektas yra Europos Klimato Iniciatyvos (EUKI) dalis. EUKI yra Vokietijos federalinės ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerijos projektų finansavimo instrumentas, kurį administruoja Vokietijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra GIZ.
Balkono Šiltinimas
Papildomai šiltinant senos statybos namą, viena sudėtingiausių užduočių - apšiltinti balkoną. Šioje vietoje laukia net du iššūkiai: apšiltinti balkoną, kad neliktų šalčio tilto ir apšiltinti balkono sieną taip, kad balkone dar liktų pakankamai vietos.
„Viena svarbiausių užduočių šiltinant senos statybos namą - darbus atlikti taip, kad neliktų šalčio tiltų, kuriais šaltis pasieks namus. Jei liks iš apšiltinimo sluoksnio į lauką išlindusios betoninės, metalinės ar kitos gerai šilumą perduodančios detalės, tai ne tik padidins sąskaitas už šildymą, bet kils ir rasojančių bei pelijančių sienų grėsmė“, - pranešime žiniasklaidai pasakoja Marius Kačinauskas, „Kingspan Insulation“ atstovas Lietuvoje.
Viena tokių detalių - balkonai. Paprastai tai gana plačios su siena sujungtos gelžbetoninės konstrukcijos, galinčios perduoti didelį šalčio kiekį į namus net apšiltinus sieną. Šiuolaikiniuose namuose pati balkono plokštė paprastai iškart daroma apšiltinta, bet anksčiau tuo niekas nesirūpino. Norint, kad per balkono plokštę į vidų patektų kuo mažiau šalčio, reiktų abi balkono plokštės puses padengti bent 10 cm įprastos šiltinimo medžiagos. Įvertinus paties balkono storį bei apdailą gaunasi gana storas, dažnai vizualiai nepriimtinas „sumuštinis“.
Kartais toks sprendimas negalimas ir dėl techninės specifikos, pavyzdžiui, žemo slenksčio iki balkono durų. Norint tinkamai apšiltinti tokį balkoną reiktų montuoti ir kitas duris. „Šiuo atveju labai tinka modernios šiltinimo medžiagos, kurių šilumos izoliavimo savybės bent dvigubai geresnės už įprastų šiltinimo medžiagų. Tai pakankamai kieta plokštė, kad ją būtų galima naudoti balkono grindims jas padengiant, pavyzdžiui, plytelėmis, ir turi tokias šilumos sulaikymo savybes, kad jums pakaks vos 5 cm storio šiltinimo sluoksnio“, - pasakoja M. Kačinauskas.
Tikslas - Išsaugoti Balkono Erdvę
Dar vienas iššūkis - sienos, kurioje įrengti balkonai apšiltinimas. „Norint, kad pastatas atitiktų šiuolaikinius šilto namo standartus, paprastai siena šiltinama ne plonesniu nei 20 cm storio tradicinės izoliacinės medžiagos sluoksniu. Tačiau tai labai sumažina dažnai ir taip gana siauro balkono erdvę. Tą puikiai pajuto seniau modernizuotų daugiabučių savininkai, kurių balkonuose po renovacijos kartais nebetelpa net standartinė drabužių džiovyklė“, - pasakoja M. Kačinauskas.
Siekiant išlaikyti balkono erdvę tokią pačią, reiktų ilginti patį balkoną, tačiau jo konstrukcija dažniausiai paskaičiuota būtent tokiam ilgiui, koks yra. Kad balkonai išliktų kuo erdvesni rekomenduojama naudoti modernias šiltinimo medžiagas. Izoliacinėmis plokštėmis apšiltintos sienos padės užtikrinti temperatūros komfortą namuose ir gauti mažesnes sąskaitas.
Balkonas Kaip Svarbi Būsto Dalis
Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.
„Kiek projekte yra būstų su balkonais, labai priklauso nuo galimybės tuos balkonus suprojektuoti konkrečioje miesto dalyje, taip pat nuo paties projekto koncepto ir sprendinių, kuriuos kuria architektas. Būna atvejų, kai gaunamas leidimas balkonus konstruoti tik vienoje namo pusėje, arba kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, senamiestyje, balkonai gali būti išvis neleidžiami“, - komentuoja R. „Realco“ pardavimų vadovė pataria renkantis būstą atkreipti dėmesį, ar balkono, lodžijos plotas nėra įskaičiuotas į bendrą buto kvadratūrą, nes tokių atvejų pasitaiko, kai siūloma įsigyti būstą su įstiklintu balkonu ar lodžija. Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą.
R. Meškelė pastebi, kad balkonų, lodžijų ar terasų pirkėjai pageidauja nepriklausomai nuo būsto segmento. „Lyginant senesnius projektus su dabar statomais, balkonai didėja nežymiai, o labiausiai pasikeitė jų forma - balkonai tapo gilesni. Dažniausiai aukštesnės klasės būstuose balkonai būna didesni, bet tai nėra taisyklė. Gyventojai nori, kad balkone būtų ne tik patogu pastovėti, bet ir pakankamai erdvės pastatyti staliuką ar kokį kitą baldą. Tai daugiabutyje gyvenančių žmonių privati erdvė lauke, kuri yra labai vertinama“, - sako J.
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“, - kaip sukurti saugų ir jaukų balkoną pataria J.
Savarankiškas Balkonų Stiklinimas
Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J.
R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto. „Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skylinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“, - sako R.
Daugiabučio Balkono Įrengimo Specifika
Daugiabučio balkonas dažnai yra viena labiausiai neišnaudotų namų erdvių. Balkono įrengimas daugiabutyje turi savo specifiką: čia svarbu ne tik estetika, bet ir techniniai sprendimai - hidroizoliacija, šiltinimas, grindų atsparumas drėgmei bei saugumo reikalavimai.
Pirmasis žingsnis įrengiant balkoną - įvertinti jo būklę ir paskirtį. Jei balkonas bus skirtas poilsiui, svarbiausia bus jaukumas ir apsauga nuo vėjo. Jei planuojate jį paversti papildoma patalpa, reikės šiltinimo, sandarios apdailos ir efektyvios drėgmės kontrolės. Labai svarbu pradėti nuo techninių sprendimų, o ne nuo dekoro.
Balkono Įstiklinimas
Balkono įstiklinimas yra vienas populiariausių sprendimų daugiabučiuose, nes jis leidžia balkoną naudoti ilgiau nei tik šiltuoju sezonu. Tačiau prieš įstiklinant balkoną svarbu įvertinti kelis aspektus. Pirmiausia - ar namo fasadas nėra saugomas ir ar tokie pakeitimai nereikalauja suderinimo. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą įstiklinimo tipą. Įstiklinimas yra puikus būdas pagerinti balkono funkcionalumą, tačiau svarbu pasirinkti sprendimą pagal savo poreikius ir nepamiršti teisinių bei techninių reikalavimų.
Hidroizoliacija ir Šiltinimas
Daugiabučio balkonas nuolat veikiamas lietaus, sniego, temperatūrų svyravimų ir vėjo. Net ir įstiklintame balkone be tinkamos hidroizoliacijos gali kauptis vanduo, atsirasti pelėsis, pradėti luptis apdailos medžiagos ar net pažeisti konstrukcijos. Šiltinimas aktualus tiems, kurie balkoną nori paversti jaukia erdve visus metus. Tinkamai atliktas šiltinimas ir hidroizoliacija leidžia balkoną naudoti ilgai ir be problemų.
Apdaila
Kai balkonas jau apsaugotas nuo drėgmės ir, jei reikia, apšiltintas, galima pereiti prie apdailos. Grindų danga balkone turi būti atspari vandeniui ir šalčiui. Paprastas laminatas ar vidaus grindų sprendimai čia dažniausiai netinka, nes jie greitai deformuojasi. Sienų apdaila priklauso nuo to, ar balkonas atviras, ar įstiklintas. Atvirame balkone sienos turi būti atsparios tiesioginiam oro poveikiui, todėl naudojami fasadiniai tinkai ar lauko dailylentės.
Jaukus Balkonas: Baldai ir Augalai
Įrengtas balkonas daugiabutyje gali tapti viena maloniausių namų vietų. Net ir mažoje erdvėje galima sukurti jaukų kampelį rytinei kavai, vakaro poilsiui ar net mini darbo zonai. Pirmas žingsnis kuriant poilsio zoną - pasirinkti kompaktiškus, lauko sąlygoms pritaikytus baldus. Sulankstomos kėdės, siauras staliukas ar suoliukas su daiktadėže leidžia maksimaliai išnaudoti vietą. Augalai yra dar vienas elementas, kuris balkoną paverčia gyva ir malonia erdve. Net keli vazonai ar vertikalus žalias kampas sukuria visiškai kitą atmosferą. Jaukiai įrengtas balkonas tampa ne tik papildoma erdve, bet ir vieta, kuri didina gyvenimo kokybę.
Balkono įrengimas atrodo paprastesnis nei vonios ar virtuvės remontas, tačiau būtent čia dažnai daromos klaidos, kurios greitai išryškėja po pirmos žiemos. Dažnai reikia suderinimo su namo administratoriumi ar bendrija, ypač jei keičiamas fasadas.
tags: #daugiabucio #namo #balkono #vidus