Jei skaitote šį tekstą, tikriausiai gyvenate daugiabutyje ir Jūsų netenkina esama namo būklė arba Jūsų namo administratoriaus teikiamų paslaugų kokybė. Norite, kad esama situacija pasikeistų ir planuojate steigti Bendriją, tačiau nežinote nuo ko pradėti? Mes Jums galime padėti.
Norintiems didesnės sprendimų galios, šiandien suteikiame galimybę savo namo priežiūros klausimus spręsti įsteigtos bendrijos rate! Tai puiki galimybė visus namo valdymo, paslaugų tiekimo ir lėšų skirstymo klausimus organizuoti ir spręsti patiems namų savininkams.
Kas yra daugiabučio namo bendrija?
Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tai privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.
Bendrija - tai galimybė Jums būti atsakingiems už savo bendro turto valdymą, priežiūrą, bendrų problemų sprendimą, savo namo aplinkos tvarkymą ir pan. Tai galimybė patiems priimti sprendimus, galimybė patiems nusistatyti, kokius ir kokio dydžio mokesčius rinksite, dalyvauti paslaugų ir darbų pirkimo procedūrose ir pan.
Namo savininkų bendrija pasirinkusi savarankiškai įgyvendinti savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra galės rūpintis namo pamatų, sienų ir kitų pastato konstrukcijų, liftų, elektros, šilumos ir kitų inžinerinių sistemų, taip pat bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, kitais bendrais savininkų reikalais, atstovauti gindama jų interesus. Šis būdas leis sprendimus priimti greičiau, racionaliau, atsižvelgiant į konkrečių namo gyventojų reikalavimus dėl kokybės ir kainų.
Sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą įsipareigos organizuoti bendrijos pirmininkas ir (arba) valdyba, vadovaudamiesi bendrijos įstatais, Bendrijų įstatymu, Civilinio kodekso atitinkamais straipsniais, valstybės institucijų nutarimais, kitais teisės aktais. Sprendimai priimami bendrijos narių, o kai kurie - visų savininkų susirinkimuose.
Kaip vyksta bendrijos steigimas?
Bendrijai steigti šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą steigimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos viešai praneša visiems namo patalpų savininkams ir raštu - savivaldybės administracijos direktoriui ir už namo priežiūrą atsakingai įmonei, įstaigai, organizacijai, kartu pateikdamas darbotvarkę ir bendrijos įstatų projektą.
Bendrijos savininkų susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas. Pirmininką renka Bendrijos savininkų susirinkimas bendrijos narių balsų dauguma. Bendrijos vadovas vadinamas Pirmininku. Svarbu, kad Pirmininkas būtų žmogus, turintis įmonės valdymo pagrindus (finansai ir mokesčiai, personalas ir psichologija, derybų meno ir pan.). Bendrija gali samdyti darbuotojus (pvz. Bendrijos valdymui būdingos visos funkcijos kurios paprastai sutinkamos įmonės valdyme.
Steigiant vieną Vilniaus miesto daugiabučio namo savininkų bendriją kilo neaiškumų dėl buto savininko registravimo steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše. Tas savininkas - užsienio šalies pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje. Notarų biurui pateikėme klausimą, kokį dokumentą registruoti - jo užsienietišką pasą ar leidimą gyventi mūsų šalyje.
Jeigu butas nuosavybės teise priklauso nepilnamečiui, visas šio nepilnamečio teises/pareigas įgyvendina abu tėvai (nebent tėvai išsituokę ir globa nustatyta vienam iš jų arba kuriam nors iš tėvų apribota tėvystė/motinystė).
Bendrija registruojama juridinių asmenų registre.
Kokiu įstatymu vadovaujantis steigiama bendrija?
Individualių namų (taip pat ir dvibučių) savininkų bendrijas steigiame vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu. Šiame įstatyme nurodyta, kad vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais, priskiriami kitos paskirties pastatams.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokato padėjėjas Jaunius Navickas atkreipia dėmesį, kad visgi dėl bendrų objektų, tenkinančių privačių gyvenamųjų namų kvartalų gyventojų interesus ir poreikius (pvz. kelias, gatvės apšvietimas, pakeliami užtvarai, rekreacinės zonos, žaidimų aikštelės, inžineriniai tinklai ar įrenginiai ir kt.), išlaikymo, valdymo, naudojimo ir priežiūros dažnai kyla neaiškumų ar net nesutarimų. Dėl šios priežasties gyventojai vis dažniau renkasi steigti bendrijas.
GNSB steigimo klausimas sprendžiamas ir sprendimas dėl steigimo yra priimamas bendrijos steigiamajame susirinkime, susirinkime dalyvaujančių gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto (pvz. kelio) savininkų paprastąja dauguma.
Teisininkas Jaunius Navickas atkreipia dėmesį, jog tam, kad steigiamasis susirinkimas galėtų būti laikomas teisėtu, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų gyvenamųjų namų (tam tikrais atvejais žemės sklypų ar dvibučių gyvenamųjų pastatų butų) savininkų ar konkretaus visų gyventojų interesus tenkinančio daikto bendraturčių.
Norint įsteigti GNSB, ypatingai svarbu iš karto teisingai paruošti, užpildyti ir patvirtinti visus reikalingus dokumentus, kadangi nustačius dokumentų trūkumus, steigiamąjį susirinkimą tenka šaukti iš naujo. Steigiamajame susirinkime išrinktas bendrijos pirmininkas pateikia patvirtinti notarui GNSB įstatus ir kitus steigimo dokumentus, o notaro patvirtintus dokumentus, - Juridinių asmenų registrui.
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją „NEWTON LAW“ el.
Konsultuojant steigiančius bendrijas kaupiasi bendroji patirtis, kuria dalinamės. Vakar Vilniuje vyko vieno namo steigiamasis bendrijos susirinkimas. Šį namą administruojančios įmonės vadovas klaidino bendriją steigiančius to namo savininkus.
Individualių namų savininkų bendrijos, kodėl tokios steigiamos?
Indvidualių namų ir dvibučių namų Lietuvoje statoma nemažai, o pastaruoju metu jų savininkai vis dažniau buriasi į bendrijas. Kodėl?
- Skubios pagalbos steigiant individualių namų savininkų bendriją prašoma, kai individualių namų kvartalo statytojas (investuotojas) pasiūlo namų savininkams perimti valdyti tam tikrus inžinerinius tinklus, ir toks būdas tikrai pasiteisina.
- Kai namus įsigiję savininkai pamato, kad jie turi ne tik savo asmeninių, bet ir bendrų su kitais kaimynais intersų, o kartu - ir bendrų pareigų, kyla natūralus noras trėti bendrą valdymo organą, o bendrija tam puikiai tinka.
Bendrija gali atstovauti savininkams, gindama jų interesus, santykiuose su kitomis organizacijomis (valstybinėmis ir privačiomis), gali savininkų vardu derėtis, pasirašyti sutartis ir panašiai.
Bendrijos privalumai
BENDRIJĄ ĮSTEIGĘS NAMAS SUTAUPO 20 TŪKST. "Žinių radijo" laidoje kalbėjęs bendrijos pirmininkas Vaidas pabrėžė, kad bendrija skiriasi nuo administratoriaus tuo, kad nesiekia pelno, ir teigė, kad įsteigus bendriją jo namo gyventojai (108 butai) per metus suataupo 70 000 litų arba daugiau nei 20 tūkst. eurų.
Taip, gyventojai, kurie įsigijo būstus komercinės paskirties daugiabučiuose pastatuose, gali steigti bendrijas, tačiau įsigiję komercinės paskirties butus jie rizikuoja būti apmokestinti didesniais mokesčiais. Plačiau apie tai skaitykite Linos Mrazauskaitės straipsnyje "Pasitikrinkite, ar jūsų butas ne viešbutis?
Alternatyvos bendrijos steigimui
Savarankiškos daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros organizavimui butų ir kitų patalpų savininkai gali rinktis arba steigti bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Kitokiu atveju, t. y. neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, savivaldybės vykdomoji institucija skiria administratorių.
Tuo tarpu, gyvenamųjų vienbučių ar dvibučių namų ir nesudėtingųjų statinių (pvz. iki 80 m2 ploto pastatai, vietinės reikšmės susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai ir kiti inžineriniai statiniai), skirtingai nei daugiabučių namų, techninę priežiūrą gali vykdyti patys šių statinių naudotojai, todėl prievolės vienytis ir bendrai organizuoti šių objektų priežiūrą teoriškai nėra.
Ką daryti, jei vis dar dvejojate?
Ko reikia, kad namai būtų šilti, patogūs ir pigiai išlaikomi? Atsakymas paprastas - ūkiško ir protingo šeimininko. Jeigu toks nesate, samdote profesionalą, kuris moka taisyti prakiurusius vamzdžius, lopyti kiaurą stogą, šiltinti sienas ir pakabinti radiatorių ten, kur jo labiausiai reikia.
P.S. "Ko gero, ne visi žino, kad Vilniaus daugiabučių gyventojams, namo bendrijos steigimas nieko nekainuoja. Sostinės savivaldybė apmoka visas su namo savininkų bendrijos kūrimo klausimais susijusias konsultacijos bei paslaugas", - taip buvo anonsuojama 2047 03 18 LRT radijo laidos "Ryto garsai" viena iš temų. Komentarus apie bendrijų steigimą galite paklausyti šios laidos įraše nuo 1:04:23 min.
Vienus darbus gali daryti patys gyventojai, o kitus samdyti specializuotas arba kompleksines infrastruktūros priežiūros paslaugas teikiančias įmones.
Kuo „Daugiabučių namų administravimas“ pagelbės steigiant ar jau įsteigus bendriją?
Tikimės, kad šis straipsnis padės Jums apsispręsti ir žengti pirmą žingsnį link geresnės gyvenimo kokybės Jūsų daugiabutyje!
tags: #daugiabucio #namo #bendrija