Lietuvoje įsitvirtinant šiltiems orams, vis daugiau daugiabučių gyventojų imasi iniciatyvos gražinti savo namų aplinką - sodina augalus kiemuose, terasose ar balkonuose. Net ir mažo masto sodininkystės veikla - pavyzdžiui, augalų auginimas daugiabučio balkone ar terasoje - gali teigiamai veikti emocinę savijautą, nes skatina atsipalaidavimą ir suteikia pasitenkinimo jausmą.
Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau mokslinių tyrimų, rodančių, kad žaliosios erdvės teigiamai veikia gyventojų psichologinę sveikatą. Be to, pastebėta, kad aktyvus įsitraukimas į sodininkystę siejamas su net 36 proc. mažesne senatvinės demencijos rizika ir 42 proc.
Kodėl Verta Apželdinti Daugiabučio Namo Fasada?
Apželdinti stogai iš tiesų turi daug privalumų: gerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kuria įspūdingą estetinį vaizdą, savotiškai kompensuoja tą dalelę gamtos, kurią prarandame dėl besiplečiančių miestų, augalai valo ir grynina miestų orą. Apželdintas stogas net ir netiesiogiai padeda mums gelbėtis nuo karščio - jis mažina vidutinę miesto temperatūrą maždaug 3-4 laipsniais.
Apželdintas fasadas ne tik skatina gerą savijautą, maloniai nuteikia, tačiau ir padidina pastato sienų garso izoliaciją, pagerina miesto klimatą, mažina smogą, mažina pastato perkaitimą, drėkina orą. Dar vienas netikėtas privalumas - apželdinus fasadą „nuginkluojami“ grafičių piešėjai - jie nebeturi jokios galimybės demonstruoti savo meninių sugebėjimų ant pastatų sienų.
Ankštuose senųjų daugiabučių kiemuose stokojant vietos ir gyventojų poilsio infrastruktūrai, ir automobiliams, penktojo fasado - stogo - panaudojimas gali dalį šių problemų išspręsti. Pavyzdžių Lietuvoje jau yra. Yra ne tik suaugusiųjų poilsiui ar vaikų žaidimams pritaikytų, bet net ir daržovių lysvėmis išraižytų stogų.
Augalų Pasirinkimas Daugiabučio Apželdinimui
Nors augalų auginimas turi daug privalumų, svarbu atsižvelgti ir į praktinius aspektus. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų - vijoklinių augalų, tokių kaip gebenės ar laukinės vynuogės, sodinimas šalia pastato fasado. Nors šie augalai sukuria jaukią ir natūraliai žalią aplinką, ilgainiui jie gali pažeisti tinką, ardyti konstrukcijas, sudaryti drėgmės židinius bei skatinti pelėsio formavimąsi.
Renkantis augalus daugiabučio aplinkoje, svarbu įvertinti ir lapų dydį. Nors tokie augalai, kaip kaštonai, klevai ar kai kurios magnolijų rūšys atrodo įspūdingai ir dekoratyviai, jų stori, dideli lapai rudenį ar po stipresnio lietaus greitai kaupiasi latakuose, užkemša lietvamzdžius ir užtvindo vandens nutekėjimo sistemas.
Sodinant augalus balkonuose, svarbu įvertinti ne tik estetiką, bet ir konstrukcijų saugumą. Kabinami vazonai ar sunkūs loveliai gali nukristi ir sužaloti praeivius ar apgadinti turtą, todėl jie turi būti stabiliai pritvirtinti.
Visų pirma, reikėtų vengti dygliuotų ar aštrių augalų, tokių kaip raugerškiai, šunobelės ar erškėčiai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į toksiškus ar nuodingus augalus. Pakalnutės, ožekšniai, narcizai, vilkauogės ar sosnovskio barščiai turi kenksmingų medžiagų, kurios pavojingos ne tik patekusios į organizmą, bet ir kai kuriais atvejais - tiesiog prisilietus prie jų. Dar vienas itin svarbus aspektas - alergizuojantys augalai. Pavasarį žydintys beržai, lazdynai ar kai kurios gluosnių rūšys išskiria didelį kiekį žiedadulkių, galinčių sukelti čiaudulį, akių perštėjimą, nosies užgulimą ar net astmos priepuolius jautresniems žmonėms.Itin populiarios ir sausrai atsparios augalų rūšys - karaganos (caragana arborescens), šilokai (sedum), katžolės (nepeta) bei levandos (lavandula). Šie augalai ne tik estetiškai atrodo ir džiugina ilgu žydėjimo laikotarpiu, bet ir reikalauja itin mažai laistymo bei priežiūros. Tarp dažniausiai rekomenduojamų krūmų išsiskiria lanksvos (potentilla) ir lapaičiai (spiraea). Šie augalai ne tik gausiai žydi vasarą, bet ir išlieka vizualiai patrauklūs kitais metų laikais, todėl puikiai tinka gyvatvorėms ar žemesnėms žaliosioms zonomis formuoti.
Norint efektyviai padengti žemę ir sumažinti piktžolių augimą, itin tinkamos vijoklinės ar žemę dengiančios rūšys. Pavyzdžiui, gebenės (hedera helix), žemuogės (fragaria vesca) ar visžalė vinca (vinca minor) puikiai tinka šlaitams, pakraščiams ar mažai saulės gaunančioms vietoms.
FASADŲ DIZAINO PATARIMAI – 5 patarimai, kaip suprojektuoti gražius pastatų fasadus
Fasado Apželdinimo Būdai
Pastatai apželdintais fasadais yra tarsi savotiški meno kūriniai. Ypač - pilkame betoniniame mieste. „Tokiais būdais Vokietijoje populiaru apželdinti buvusias gamyklas ir kitus neišvaizdžius pastatus“, - pasakojo dr. R. Bistrickaitė.
„Jei nusprendžiama apželdinti pastatą tvirtinant augalus ant laikiklių, rekomenduojama juos įrengti bent 15 centimetrų atstumu nuo namo sienos - kad tarp jos ir apželdintos sienos būtų vėdinamas oro tarpas, taip pat kad augalai nepažeistų struktūrinio tinko, kitokios fasado apdailos“, - sako dr. R. Bistrickaitė. Laikikliai - dažniausiai nerūdijančio plieno trosai, ištempti skersai pastato ir susikertantys, sudarantys savotišką rombų tinklelį.
Tinkleliai taip pat daromi iš stiklo pluošto armatūros. Dar vienas apželdinimo tipas: kai fasadas sujungiamas su apželdinimu. Jei pasirenkamas vazoninis apželdinimo būdas, kai augalai vazonuose statomi pastato balkonuose, projektuotojai turi iš anksto paskaičiuoti, jog pastato perdangos bus labiau apkrautos.
Dar vienas apželdinimo tipas: vertikalūs sodai. Pastarieji gali būti tvirtinami moduline sistema ir vientisa plokščiąja sistema. Minėtais atvejais daug dėmesio reikia skirti laistymo sistemai - ji įrengiama iš anksto ir ją turi prižiūrėti apželdinimo specialistai. „Esu mačiusi, kaip Vokietijoje vientisa plokščioji sistema tiesiog susmuko. Priežastis? Užsikimšo laistymo sistema ir visas tas fasadas tiesiog neatlaikė apkrovos“, - sakė dr. R. Bistrickaitė.
Apželdintas pakabinamas fasadas susideda iš aliuminio rėmų su kampais, prie kurių jungiami pakabinami bėgiai. Nuo jų eina fasado elementas, į kurį horizontaliai įmontuojami vazonėliai su augalais. Tokia konstrukcija kabinama ant apšiltintos sienos.
Stogai gali būti apželdinami intensyviai arba ekstensyviai. Ant šlaitinių stogų (pasvirusių nuo 5 iki 15 laipsnių) įrengiami ekstensyvūs sodai, kurių nereikia prižiūrėti. Intensyviai apželdinus stogą jam bus reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas priklauso ir nuo finansinių investicijų. Norint auginti didesnius augalus reikia nuo 15 iki 40 centimetrų storio žemės substrato sluoksnio (reikia gerai pagalvoti ir apie žemės svorį).
Intensyvaus apželdinimo atveju ir sluoksnių yra daugiau: po žemės substratu eina vandenį filtruojantis sluoksnis (geotekstilė, mineralinės vatos veltinis arba stiklo audinys), tuomet - drenažo sluoksnis, hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis (skirtas apsaugoti žemiau klojamą dangą nuo aštrių drenažo sluoksnio dalelių), hidroizoliacijos sluoksnis, šiluminė izoliacija, garo izoliacija bei prieš stogo konstrukciją - skiriamasis sluoksnis.
Žinoma, pranešėja pripažino, jog taupant lėšas ir nusprendus stogą apželdinti ekstensyviai, po žemės substratu kartais iškart klojama hidroizoliacijos sluoksnio danga ir tuo pasitenkinama. Vis tik ir intensyviai apželdinant, nors pasiryžtate augalus prižiūrėti, geriausia jei jie būtų atsparūs saulės kaitrai bei „ištvermingi“.
Fasadų apželdinimo būdai
Fasado Valymas Ir Priežiūra
Atliekame įvairių fasadų: daugiabučių ir individualių namų, ofisų, gamyklų, logistikos centrų ir kitų pastatų fasadų valymo darbus. Rekomenduojame fasado valymo darbus visiems, kurie nori, atnaujinti savo pastatų išvaizdą, juk pastato fasadas yra jo vizitinė kortelė.
Fasadų valymo darbai atliekami aukšto plovimo slėgio įrenginiu, kurio pagalba paviršių plauname aukštu slėgiu tuo pat metu išvalydami visus sunkiai pasiekiamus tarpelius. Pagal poreikį parenkame ir specialias valymo medžiagas, kurios prisideda prie įsisenėjusių dėmių valymo. Specialios valymo medžiagos rekomenduojamos objektams, kurie turi itin sunkiai išvalomų ar įsisenėjusių nešvarumų.
Atlikus fasado valymo darbus rekomenduojame paviršių impregnuoti, jam suteikiant papildomą apsaugą nuo aplinkos poveikio ir išsaugant ilgaamžiškumą. Paviršių rekomenduojame padengti specialiais bespalviais arba pasirinktais sodrumą suteikiančiais impregnantais. Fasado danga yra apipurškiama impregnantu, kuris įsigeria į paviršių ir uždaro paviršiaus poras. Poroms užsidarius, purvas negali skverbtis gilyn, todėl esant ir intensyviam aplinkos ir biologiniam poveikiui paviršius išlieka švarus ir išlaiko savo ilgaamžiškumą.
Sienų impregnavimą rekomenduojame atlikti tiek naujiems, tiek seniems namas. Preparatas papildomai nuvalo paviršių ir išryškina pirminę išvaizdą. Veiksmingai apsaugo ne tik fasado dangą, bet ir plyteles, mūrą, betoną. Impregnuoto fasado šilumos varža yra ženkliai didesnė. Garantuojame puikią fasado išvaizdą.
Daugiabučių Renovacija Ir Apželdinimas
Renovuojant daugiabučius iki šiol nebuvo galvojama apie nieką daugiau, išskyrus energinio efektyvumo didinimo priemones. Ar galima tikėtis permainų šiandien, kai Aplinkos ministerija (AM) daugiabučių renovacijai pradėjo lipdyti naują - sveikintiną - kvartalinės renovacijos šūkį?
„Teisės aktai tokias iniciatyvas leidžia, bet valstybė jokių skatinamųjų priemonių joms nenumato. Pagrindinė daugiabučių namų modernizavimo programos paskirtis - energinio efektyvumo didinimas, energijos taupymas. Tam ir numatomas finansavimas, o papildomoms priemonėms, kurios nesusijusios su energijos taupymu, finansavimas nenumatytas ir šiuo metu nesvarstomas“, - aiškino R.
Vis dėlto ketinimas apželdinti ar kitaip pritaikyti eksploatacijai stogą, pasak AM atstovo, tikrai neatima galimybės gauti paramą už apšiltinimo darbus. Svarbiausia rengiant investicijų planus tokiu atveju labai aiškiai, detaliai atskirti išlaidas, kurios skirtos įgyvendinti energinį efektyvumą didinančius sprendinius.
Ir nepamiršti pirmiausia pasirūpinti tuo, kad architektai ir inžinieriai įvertintų, ar konkretaus daugiabučio stogas gali atlaikyti papildomas apkrovas. O architektūriniai sprendiniai norint pritaikyti naudojimui stogus, architektų vertinimu, nėra sudėtingi: zonoms, kuriose įkurtos sūpynės ir vaikų žaidimų inventorius, galima parinkti specialią gumos dangą, suformuoti keraminių trinkelių takus ar ir iškloti stogą drėgmės nebijančiomis lentelėmis, pastatyti atskirus vazonus želdiniams, gėlynams.
Architektas Kęstutis Pempė, kuris visada ragino rinktis kompleksinius daugiabučių modernizacijos sprendinius, primena, jog kiekvienu atveju pirmiausia privalu ekonomiškai ir architektūriškai įvertinti, ką daryti su pastatu: ar ant stogo perkelti vaikų žaidimų aikšteles, ar verčiau įrengti mansardinį stogą.
Pritaikyti bendruomenės poreikiams stogą paprasčiau, kai apželdinimo ar kitokia rekreacinės infrastruktūros idėja kyla dar tik statant, o tiksliau - projektuojant namą. Šiandien tokie pavyzdžiai, kai ant stogų įrengiamos žaidimų aikštelės ar terasos, jau nebe naujiena. Stogai panaudojami sporto, poilsio zonoms, bendruomenės daržams įrengti, taip pat ir vaikų žaidimų aikštelėms. Gyventojai netgi sutinka mokėti didesnius su visa tuo susijusius eksploatavimo mokesčius.
tags: #daugiabucio #namo #fasadines #sienos #nuogrondos #negalima