Daugiabučio namo Sodų g. 6A istorija: nuo Vilniaus priemiesčių iki šiandienos realijų

Gilindamiesi į Vilniaus miesto istoriją, aptinkame žavų išlikusių medinių namų ar jų kvartalų apibūdinimą - tai tarsi „mažasis“ Vilnius. Išties, Vilnius kaip sostinė yra malonus gyventi miestas - nei per didelis, nei per mažas. Duoklę už šios atmosferos kūrimą turime atiduoti ir „išeinančiai kartai“ - Vilniaus mediniams namams.

XVI a. pradžioje, miestą ėmus juosti gynybine siena, Vilniuje vyravo mediniai pastatai ir tik vienoje kitoje gatvėje dominavo mūrinis užstatymas. Bėgant laikui sostinę lydėjo kone periodiškai pasikartodavę gaisrai, šlavę ištisus kvartalus. Kaskart Vilniui iš naujo stojantis ant kojų ir rengiantis naują rūbą, griežtėjo statybos reikalavimai, radosi vis naujų apribojimų net gyvenimo būdui.

Šiandien įstabiausių „medinukų“ daugiausia randame būtent istoriniuose priemiesčiuose, seniai tapusiuose neatskiriama Vilniaus dalimi: Šnipiškėse, Antakalnyje, Markučiuose, Žvėryne, Naujininkuose, Pavilnyje ir kitur. Kaip mūriniai namai nėra vienodi, taip ir „medinukai“ nėra vien paprastos trobelės - Vilniuje rasime ir kaimiškų namų, ir kurortinių vilų, ir dvarelių, ir šventovių. Dar 1413 m. Vilniuje lankęsis flamandų riteris Guillebert’as de Lannoy pastebėjo, kad mūsų miestas yra labai chaotiškai užstatytas.

Tikriausiai tą spalvingą mozaiką kūrė išraiškingame reljefe padrikai išsimėčiusios sodybos su dideliais sklypais, daržais, ūkiniais pastatais. Iš tokių kadaise bajoriškų sodybų yra išlikęs įdomus pavyzdys visai netoli miesto centro - tai vadinamasis Antakalnio dvarelis (Antakalnio g. 8). Dėmesį patraukia ne tik įmantriai drožinėtas prieangis ir išlikę ūkiniai pastatai, bet ir neužstatytas didelis žemės plotas - tai kadaise čia buvusio garsaus Tivolio sodo likučiai.

Senų medinių namų, sugrąžinančių į XX a. pr., XIX a. ar net XVIII a., gausiai išlikę Šnipiškėse. Tai vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, ėmusių formuotis palei seną, kadaise itin svarbų traktą į Ukmergę. Abipus šio kelio, kurio pradžia buvo iškart už Žaliojo tilto, o vėliau ir palei Kalvarijų gatvę, ėmė dygti vis nauji pastatai.

Šnipiškių „vizitine kortele“ laikyta plytų gamyba - molingas gruntas buvo kasamas Šeškinės kalne, dabartiniame Kalvarijų-Lvovo-Krokuvos gatvių rajone ir apylinkėse. Dar ankstyvajame sovietmetyje sukurti planai, numatę naujojo miesto centro formavimą dešiniajame krante, t. y. dabartinėse Šnipiškėse, todėl daugelį metų „medinukai“ nebuvo liečiami, neužstatomi pigiausiais blokiniais namais, nes ši vieta buvo rezervuota ateičiai.

Šiandien dalis Šnipiškių yra paskelbta kultūros paveldo teritorija ir net gavo mįslingą pavadinimą „Skansenas“, perimtą iš garsaus etnografinio muziejaus po atviru dangumi Švedijoje. Bene geriausiai dėl savo medinės architektūros žinomas Žvėrynas. Skirtingai nei Antakalnis, Šnipiškės ar Užupis, Žvėrynas nebuvo istoriniu priemiesčiu, veikiau - privati medžioklės valda iki pat XIX a. pabaigos.

Artėjant XX a., Peterburgo pirkliai pastebėjo, kad vieta itin patraukli - miestas jau tįso Žvėryno link, o šiame - didelis senas pušynas, iš trijų pusių apsuptas Neries. Netrukus prasidėjo sklypų parceliacija, kurios tikslas - formuoti Žvėryną kaip kurortą. Kaip tik tuo metu, XIX-XX a. sandūroje, medinė architektūra išgyveno renesansą, vėl prisiminta, kad medis yra itin humaniška, universali statybinė medžiaga.

Įspūdingiausi mediniai pastatai šiame Vilniaus rajone statyti būtent XX a. pr. Daugelis jų pasižymi itin gausia puošyba, kurioje susimaišę šveicariškos kalnų ir rusiškos kaimiškos architektūros bruožai. O štai tarpukariu, Vilniui perėjus Lenkijos žinion, medinių pastatų nenustota statyti, tačiau jie tarsi ėmė sekti mūrinės architektūros madomis - modernizmu. Šiam stiliui būdingas lakoniškumas ir funkcionalumas tarsi veidrodyje ėmė atsispindėti ir tarpukariniuose Žvėryno mediniuose namuose.

Jei čia pamatysite medinį namą, kuris beveik neturi dekoro elementų, galite spėti, kad jis atkeliavo iš tarpukario. Ne mažiau įdomūs mediniai namai slepiasi sename pušyne Aukštuosiuose Paneriuose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia ėmė augti įspūdinga miesto-sodo tipo gyvenvietė, vadinta „Jagiellonów“ (liet. Jogailaičių). Ji turėjo tapti rojaus kampeliu pavargusiems nuo miesto triukšmo ir taršos.

Planų būta išties didelių - įrengti slidinėjimo trasų gretimuose kalnuose, paplūdimių zoną - prie Vokės, sanatoriją, bažnyčią… 1932 m. proskynose pradėtos formuoti gatvės, gyvenvietę ėmė pildyti dailūs mediniai namai. Deja, tragiški karo įvykiai ne tik nutraukė miesto-sodo plėtrą, bet ir iš esmės pakeitė vietovės veidą - sovietmečiu išplėstas geležinkelio mazgas, išdygo neįmantrių daugiabučių namų darbininkams.

Nepaisant to, vaikštant šiame retai apgyvendintame rajone galima aptikti tuos žavius medinius egzempliorius, liudijančius tarpukariu čia dominavusią gerovę. Medinės architektūros pavyzdžių Vilniuje yra ne tik gyvenamųjų, tačiau ir maldos namų gretose. Mieste išlikusios dvi medinės bažnyčios: 1908 m. pašventinta stačiatikių Šv. Petro ir Povilo cerkvė Naujojoje Vilnioje, o 1935 m. katalikų bažnyčia Pavilnyje.

Įdomu, kad Naujosios Vilnios cerkvė statyta tik kaip laikina viliantis, jog netrukus pavyks pastatyti naują mūrinę (Pirmasis pasaulinis karas planus pakoregavo), o dėl Pavilnio bažnyčios statybinės medžiagos - medis ar mūras - aštrios diskusijos tebevirė net ir išmūrijus jos pamatus.

Raginu pažinti medinės architektūros lobyną paprastu būdu - dažniau pasivaikščioti anksčiau nematytose miesto erdvėse. Tyrinėkite miesto žemėlapį ir ieškokite jame kreivų gatvelių, kuriose stovi mažų namų. Tikėtina, kad ten rasite tai, kas maloniai nustebins. Galbūt netrukus medinę architektūrą galėsime pažinti ir muziejaus formatu - Vilniaus miesto savivaldybė drauge su Vilniaus memorialinių muziejų direkcija pradėjo įstabaus medinio namo Polocko g. 52, Užupyje, tvarkybą.

Daugiabučio namo Sodų g. 6A, Skaidiškių k., Vilniaus r. savininkų bendrija, teisinė forma Bendrija, registracijos adresas Vilniaus r. sav. Skaidiškių k. Sodų g. 2009 m. birželio mėn. 2 d., antradienį, įregistruotas juridinis asmuo Daugiabučio namo Sodų g. 6A, Skaidiškių k., Vilniaus r. savininkų bendrija.

Dauguma jonaviečių, kalbėdami apie daugiabučius namus, mano, kad jų priežiūra ir administravimu rūpinasi bendrovė „Jonavos paslaugos“ arba patys daugiabučio gyventojai, jei yra įsteigta daugiabučio namo bendrija. Tuomet, daugeliu atveju, tvarkant namo teritoriją, atsitikus avarinei situacijai trūkus vamzdžiams ir pan., gyventojai žino, į ką reikia kreiptis.

Sodų gatvės gyventojai nerimauja dėl apleisto daugiabučio namo, pažymėto trečiuoju numeriu. Daugiabutis stūkso vaizdingoje teritorijoje, prie Neries upės - sutvarkius patį pastatą, čia savo namus surastų ne viena šeima, tačiau nėra viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti.

"Kam priklauso pastatas Sodų g.3 Jonavoje? Pas mus visi aprūpinti gyvenamuoju plotu? Butų jau niekam nereikia?", - klausia jonavietis. Gyvenamuoju plotu aprūpinti nevisi. Kaip skelbia Savivaldybės Turto skyrius, 2018 m. spalio mėnesį asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše - 243 asmenys / šeimos.

Renovavus minėtą Sodų g. 3-ąjį namą, daugiabučio butus būtų galima naudoti pagal paskirtį, t.y. - apgyvendinti žmones, tačiau šį klausimą turėtų spręsti pastato savininkai. Šiuo atveju, Sodų g. 3 namas yra privati nuosavybė, o savininkai - net du.

Dar 2014 - 2015 metais Jonavoje vyko aršios diskusijos, kuomet buvo paskelbta, kad Iki 2020 metų rajono savivaldybė turi įsigyti nekilnojamojo turto už 1,64 mln. Eurų. Tokias lėšas socialinio būsto plėtrai skiria Europos Sąjunga, mažiausiai 15 proc. savo lėšomis turi prisidėti savivaldybė.

Kelių metų istoriją puikiai pamena Žemaitės g. 11 namo gyventojai, kuomet pagal minėtą ES programą, buvo svarstomas „kompleksinis“ būstų pirkimas Žemaitės gatvės 11, renovacija ir įrengimas Sodų g. 3, ar pavienių butų pirkimas visoje Jonavoje, atskiruose daugiabučiuose. Žemaitės g. 11 namo gyventojai užginčijo tokį valdžios sumanymą, nepageidavo socialinių būstų kaimynystės ir vėliau šio varianto buvo atsisakyta.

Kadangi Sodų g. 3 namo savininkai keli, be to, kiek buvo žinoma, turėjo teisinių konfliktų su pačia savivaldybe, šis variantas taip pat tapo nebesvarstomas. Miesto valdžiai liko vienas pasirinkimas, kuris šiuo metu vykdomas - pavienių butų pirkimas visoje Jonavoje, atskiruose daugiabučiuose.

Anot UAB Crumina vadovo Andrejaus Kazlovo, Sodų g. 3 namas pirktas su tikslu jį renovuoti ir įrengti gyvenamus būstus, tačiau „koją kiša“ teisminiai procesai. „Šiuo metu, teismo sprendimu bendrovei „Tūkstantis“, taikomos laikinos apsaugos priemonės (areštuotas turtas) ir jie negali perleisti to pastato mums. Mūsų įmonė su UAB „Tūkstantis“ yra pasirašiusi pastato perėmimo raštą, pervestos ir lėšos, tačiau užtrukę teisminiai procesai ir pastato areštas, neleidžia vykdyti suplanuotų darbų.

Labai tikimės ir turime vilties, kad situacija iš mirties taško pajudės jau kitais metais“, - sakė vienas iš Sodų g. 3 namo savininkų, UAB Crumina vadovo Andrejaus Kazlovas. Pasak Andrejaus Kazlovo, šio namo teritorija nuostabi, ir kai tik išsispręs teisiniai klausimai, namas bus iš karto renovuojamas ir pritaikomas apgyvendinimui. Įrengti butai gal būt bus nuomojami, parduodami, bet visa tai, tikimasi, bus jau kitais metais.

Artėjant Sodų g.6 namo renovacijai grupelė gyventojų domisi aktualiais renovacijos klausimais. Esame grupelė Sodų g. 6 namo gyventojų. Mūsų namą planuojama renovuoti. Esame už renovaciją, tačiau norime, kad ji nebūtų tokia barbariška ir nebūtų pažeidžiamos mūsų teisės.

Renovacijos įmokas moka Valstybė už asmenis, kurie gauna mažas pajamas ir jiems yra priskirta šildymo kompensacija. Aplinkos ministerijos paskelbto kvietimo sąlygose numatyta, kad jei daugiabučio namo bendras plotas viršija 1500 kv.m, teikiant paraišką saulės kolektoriai turi būti įtraukti. Taip pat langai turi būti montuojami išnešant į šiltinamosios medžiagos sluoksnį.

Atnaujinus daugiabutį namą pagal šio kvietimo sąlygas, planuojama, kad šildymo suvartojimas sumažėtų daugiau nei 70 procentų. Pastatas atnaujinamas ne tik dėl grožio, bet ir siekiant pratęsti pastato eksploatavimo trukmę. Atnaujinus daugiabutį namą, jis tampa sandarus, todėl butus reikalinga vėdinti dažniau.

Šiame puslapyje pateikiamas Daugiabučio Namo Sodų g. 6A, Skaidiškių K., Vilniaus r. Savininkų Bendrija (įmonės kodas 302345496) kreditingumo rizikos vertinimas „Neskaičiuojama“ yra automatiškai suskaičiuotas remiantis duomenimis, kuriuos Rekvizitai.lt turi apie įmonę. Pagrindinė įmonės veikla yra namų savininkų bendrijos. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 2. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.

Dar neseniai sostinės Sodų gatvės (net jos dalies, vedančios į Pylimo gatvę) niekas nebūtų drįsęs vadinti prestižine Vilniaus vieta. Tačiau šiandien iš dalies vaizdas čia pasikeitęs - išdygo naujų, moderniai atrodančių namų kvartalas.

„Tai naujas butų kvartalas, kuriamas atgimstančioje Vilniaus Senamiesčio dalyje. Unikalūs, mažaaukštės statybos namai verčia naują istorijos puslapį atsinaujinančiai Sodų gatvei“, - taip pristatomas šis 8 namų ir 145 butų bei 4 komercinių patalpų kvartalas jo statytojų svetainėje. Tačiau vien naujo kvartalo neužtenka, kad pasikeistų ilgus metus rajoną lydėjusi „šlovė“.

Kaip 15min pasakojo Milda, po visiškai naujo ir vadinamo prestižiniu gyvenamųjų namų kvartalo langais - prostitucija, narkotikai, šiukšlės. „Esu Renesanso kvartalo gyventoja, šis kvartalas turi du adresus, vienas įėjimas yra iš Sodų g. 6 (netoli Halės turgaus ir Baro „Dėvėti“), o kitas - iš Sodų g. 6A, tai vieta Vilniaus Senamiestyje netoli Geležinkelio ir Autobusų stočių.

Sodų g. 6A įėjimas yra priešais garažus ir šiek tiek toliau nuo pačios Sodų g. Pakėlus galvą aukščiau matomas viešbutis „Panorama“. Kadangi čia gyvename beveik metus, akivaizdu, kad matome visą situaciją, tuos pačius veidus, jos stovi toje pačioje vietoje kiekvieną dieną“, - pasakojo Milda.

Moteris pastebi, kad gyventi šioje vietoje nekainavę pigiai: „Labai svarbu pabrėžti butų ir gyvenimo šiame „prestižiniame“ kvartale kainą, kur 1 kv. m gali kainuoti nuo 3600 iki 4700 eurų, projekto statytojas - „Hanner“, projektas visiškai pabaigtas. Yra ir dar neparduotų neįrengtų butų skelbimų, štai 4 kambarių butas kainuoja 576 250 eurų (4 550 eurų/kv. m), 3 kambarių butas - 336 170 eurų (4 101 eurų/kv. m) ir t.t. Čia tik tam, kad įsivaizduotumėte, kiek kainuoja gyventi prie prostitučių ir narkomanų taško.“

Milda pasakoja, kad per beveik metus gyvenimo šioje vietoje abu su vyru jau turi įvairios patirties. „Esu susidūrusi su situacija, kad tamsoje parkuojantis šalimai stovinčioje aikštelėje, viena iš plaštakių sumaišė mane su vyriškiu ir bandė lipti į mano automobilį. Mano šuo yra pagriebęs panaudotą prezervatyvą, kurį turėjau savo rankomis jam ištraukti iš nasrų. Ir čia tik keli pavyzdžiai, su kuriais man asmeniškai teko susidurti“, - pasakojo Milda.

Jos teigimu, policija kas trečią-ketvirtą vakarą prostitutes išvaiko nuo to kampo, kur įsukimas į jų namus, bet tai iš esmės nieko nepakeičia - jos vėl grįžta. Savivaldybė žino apie šią situaciją ir vis žada reaguoti, policija, akivaizdu, taip pat yra informuota, bet šios dvi institucijos iš esmės nežino/nemoka/negali išspręsti šios situacijos, o mums tenka gyventi tokiomis sąlygomis.

Vilniaus policija patvirtina - ši situacija jiems jokia naujiena. Ir net imamasi tam tikrų priemonių, nors apie rezultatus policija per daug nepasakoja. Nustačius pažeidimus, jie fiksuojami ir taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Šis rajonas yra įtrauktas į situacijų prevencijos planą ir numatyti veiksmai, tikslinės priemonės siekiant sumažinti pažeidimus, išsiaiškinti priežastis ir jas šalinti.

Savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjo Gintaro Lepersko teigimu, savivaldybės administracija savo iniciatyva ir lėšomis stengiasi įrengti kuo daugiau vaizdo stebėjimo kamerų įvairiose dažniausiai žmonių lankomose miesto vietose. Pagal minėtą sutartį 2 valdomos vaizdo stebėjimo kameros bus įrengtos Sodų ir Gėlių gatvių sankryžoje. Vaizdo kamerų įrengimas būtų atliktas per 12 mėnesių.

Nors naujieji namai savo konteinerius turi rūsiuose, per langus gyventojams tenka dairytis į krūvas šiukšlių, kurios nuolat „puošia“ jų kiemo prieigas. Milda sako pranešusi apie tai Vilniaus savivaldybei, iš ten gavusi atsakymą, kad skundas perduotas savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA).

VASA prižiūri bendro naudojimo mišrius ir pakuočių konteinerius, taip pat individualius (privačius) mišrių atliekų konteinerius, tačiau neturi teisės kontroliuoti individualių (privačių) pakuočių ir statybinių konteinerių. Pagrindinė problema šioje vietoje yra statybinių atliekų konteineris, kuris perpildytas statybinėmis atliekomis.

Už atliekų tvarkymą šioje Senamiesčio dalyje atsakinga bendrovė „Ekonovus“. Jos generalinis direktorius Romas Draskinis 15min teigė, kad nuotraukose matomas vaizdas tikrai nėra malonus ir gyventojų nepasitenkinimą galima suprasti. Visgi pastebime čia susikaupusias ir neišvežamas atliekas, todėl apie tai prieš porą savaičių informavome atsakingas institucijas.

Skundų dėl šio atvejo gaunama, neneigia VASA, esą daugiabučio administratorius yra ne kartą įspėtas. O kaimynams patariama kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, jie už netvarką mieste gali skirti baudas.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos2021 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. T-6(Šiaulių miesto savivaldybės tarybos2025 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. Pastatas - administracinis pastatas (unikalus numeris 4400-6009-4260, bendras plotas 367,90 kv. m) su stogeliu (plotas 106,4 kv. m) Aido g.

Iš Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pateiktos deklaracijos matyti, kad kandidatė nurodė keletą sandorių, kurie yra susiję su šio namo statybomis. Namą I.Šimonytei statė bendrovė „Bakūžė LT“, nurodoma VTEK deklaracijoje. Su šia įmone ji yra sudariusi keletą sutarčių statybos darbams: 2016-ųjų metų lapkričio pabaigoje kandidatė pirko statybos darbus už 7,7 tūkst. eurų, o 2017-ųjų birželį už 84,2 tūkst. eurų rangą.

Registrų centre nurodoma, kad I.Šimonytė namą pasistatė 0,0654 ha ploto sklype. Jame nuo 2016 metų iki 2018 metų buvo statomas vienbutis, vieno aukšto 105,2 kv. m ploto namas. A energinės klasės pastate įrengti keturi kambariai. Tiesa, pats įrašas apie namo priklausomybę Registrų centre galioja nuo šių metų sausio 2 dienos.

Vienoje iš Pavilnio sodų bendrijų pastatytas namas neiškrenta iš konteksto - kaip tik susilieja su gamta. Nudažytas jis šviesiai ruda spalva, o į teritoriją galima patekti pro raudonai nudažytus vartus. Namą juosia tamsių trinkelių takas.

Pats namas stūkso sklypo viduryje, o namo aplinka atrodo paprastai. Iš vienos pusės - terasa, šalia kurios auga neseniai pasodintas rožės krūmas, už namo - šiek tiek daugiau teritorijos, kur, matyt, kandidatė sodininkaus. Čia iškasta lysvė, guli grėblys. Į patį namą nepatekome, tačiau pasižvalgius pro langus matyti, kad interjere vyrauja smėlio spalva, o svetainėje puikuojasi ne tik šviesi sofa, bet ir knygomis nukrauta lentyna.

Laidoje I.Šimonytė pasakojo, kad šis namas pastatytas jos senelių sode. „Aš turėjau tą namą pasistatyti tam, nes man tiesiog pasidarė labai sunku nevaikštančią mamą iš antro aukšto be lifto tampyti ant kupros. Todėl man reikėjo infrastruktūros su pandusais ir tokiais dalykais, kad greitoji galėtų atvažiavusi paimti žmogų nuo lovos“, - laidoje kalbėjo ji.

I.Šimonytė sakė, jog tam, kad įrengtų namą, jai teko imti paskolą iš banko, panaudojo ir santaupas. VTEK deklaracijoje nurodoma, kad ji iš SEB banko 2018-ųjų kovą paėmė 45 tūkst. eurų būsto paskolą, o birželį skolinosi dar 10 tūkst. eurų iš to paties banko.

Primename, kad Seimo narė, buvusi finansų ministrė I.Šimonytė kandidate į prezidentus tapo laimėjusi pirminius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimus, nors nepriklauso šiai partijai. I.Šimonytė nustebino žaibiškai surinkdama internetu reikalingus 20 tūkst. parašų.

Vilniaus medinė architektūra Šnipiškėse

Medinis Vilnius

Daugiabučio Namo Sodų G. 6A, Skaidiškių K., Vilniaus R. Savininkų Bendrija: Kreditingumo Rizikos Vertinimas

Šiame puslapyje pateikiamas Daugiabučio Namo Sodų g. 6A, Skaidiškių K., Vilniaus r. Savininkų Bendrija (įmonės kodas 302345496) kreditingumo rizikos vertinimas „Neskaičiuojama“ yra automatiškai suskaičiuotas remiantis duomenimis, kuriuos Rekvizitai.lt turi apie įmonę. Pagrindinė įmonės veikla yra namų savininkų bendrijos. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 2. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.

Remiantis Rekvizitai.lt metodika, bendrovės ekonominės būklės įvertinimas yra „Nevertinama“. Skolų valstybei (Sodrai ir VMI) būklė įvertinta kaip „Nevertinama“. Rekvizitai.lt pateikiamas kreditingumo įvertinimas gali būti naudojamas kaip greitas būdas pamatyti pirmuosius įmonės Daugiabučio Namo Sodų g. 6A, Skaidiškių K., Vilniaus r. Savininkų Bendrija rizikingumo ženklus.

Kreditingumo įvertinimas yra tik UAB „Verslo žinios“ nuomonė, išreikšta iš anksto nustatytoje vertinimo skalėje. Ji gali skirtis nuo kitų įmonės kreditavimo rizikos vertintojų pateikiamų išvadų. Šis PreScore kreditavimo rizikos įvertinimas rodo esamą Daugiabučio Namo Sodų g. 6A, Skaidiškių K., Vilniaus r. Savininkų Bendrija būseną ir neprognozoja rizikos, kad įmonė nevykdys finansinių įsipareigojimų ateityje.

tags: #daugiabucio #namo #sodu #g #6a