Daugiabučių gyventojai užtveria kiemus: patogumas ar problemų šaltinis?

Kaune aplink daugiabučius statoma vis daugiau tvorų. Atrodytų, dėl to tvarkos turėtų atsirasti tik daugiau, tačiau naujos tvoros ir pakeliamieji užkardai kelia ir problemų. Gyventojai siekia apsitverti savo teritorijas ir automobilių stovėjimo aikšteles, kad jomis negalėtų naudotis svetimi žmonės.

Tačiau dažnai savo teritoriją apsitveria segmentinėmis tvoromis, taip neretai būna užtveriami daug metų buvę pėsčiųjų takai per kiemus ir gretimų namų gyventojams iki norimo tikslo tenka kulniuoti aplinkkeliais.

Problemos dėl užtvertų kiemų

Dėl tokių statinių sudėtingiau dirbti specialiosioms tarnyboms, kurios gyventojams turi suteikti skubią pagalbą. Greitosios pagalbos medikams sunkius ligonius tenka nešti, pareigūnai sulaikytus asmenis turi vesti iki automobilių kur kas didesnį atstumą. Net tenka kviesti gaisrininkus, kad jie turima įranga skubiai pašalintų tvoras, o dėl pašalintų užtvarų vėliau tenka aiškintis.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis sutiko, kad tvoros aplink daugiabučius ir pakeliamieji užtvarai, kuriuos įsirengia gyventojai, medikams kelia problemų. Jis pasakojo, kad greitosios pagalbos brigadas sudaro du žmonės - paramedikas-vairuotojas ir slaugos specialistas. Greitosios pagalbos stotyje dirba daugiau moterų, todėl joms pakelti sunkius ligonius ir nešti iki automobilio sunkiau nei vyrams.

Policijos pareigūnai dėl mieste kylančių tvorų ir įrengiamų užtvarų taip pat turi problemų. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazragytė sakė: "Sudėtingiausia tai, kad, sulaikius asmenį, jį reikia vesti iki pareigūnų automobilio. Tai nėra saugu ir paprasta".

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Žydrūnas Trečiokas sakė, kad ir ugniagesiams gelbėtojams kyla bėdų dėl tvorų ir pakeliamųjų užtvarų. Jis aiškino: "Kai kyla pavojus žmogaus gyvybei ar turtui, mes turime teisę ir visą reikiamą įrangą pašalinti privažiuoti trukdančias kliūtis, bet tai užtrunka".

Gyventojų iniciatyvos ir savivaldybės pozicija

Kauno savivaldybei pernai paskelbus programą „Svajonių kiemas“, daugiabučių gyventojai suskubo ja aktyviai naudotis - suformuoja sklypą aplink namus ir kiemą tvarkosi, kaip nori.

Tačiau savivaldybės atstovai pripažino, kad priešgaisrinių reikalavimų daugiabučių kiemuose ne visada pavyksta laikytis, bet tvorų projektų gyventojai su valdininkais derinti neturi, todėl dėl tokios situacijos nesijaučia esantys atsakingi.

Architektūros istorikė Jolita Kančienė mano, kad tokios tvoros statomos ir prie daugiabučių paverčia kiemus izoliuotomis teritorijomis ir darko vaizdą. Anot jos, daugiabučių kiemai normaliose pasaulio šalyse yra viešos bendros erdvės. Dabar Kaune atsiradusi mada aptverti dalį bendros erdvės prie namo segmentinėmis tvoromis atrodo baisiai, primena policinės valstybės mąstymą.

Teisiniai aspektai

Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius teigia:

Jei užtvaro aukštis nuo 1 iki 2 metrų, toks statinys priskiriamas prie nesudėtingų inžinierinių statinių. Statant nesudėtingą statinį ne kultūros paveldo objekto teritorijoje ar zonoje statybos leidimo ir projekto nereikia.

Jis pridūrė, kad teisės aktai numato, kad būtinas tik vienas įėjimas ir vienas įvažiavimas automobiliu į pastato sklypą. Jei pro vienus vartus važiuoja automobiliai ir eina gyventojai, minimalus vartų plotis turi būti 5,5 metro.

Pagal priešgaisrines normas privaloma 12 metro ilgio ir 12 metrų pločio apsisukimo aikštelė priešgaisrinei technikai. Tačiau gana dažnai formuojant sklypus prie esamų pastatų urbanizuotoje teritorijoje tai įgyvendinti būna labai komplikuota.

Sniego valymas kiemuose

Gausus snygis greitai parodė „silpnąją vietą“ - daugiabučių namų kiemai, pasak gyventojų - nevalomi arba valomi itin retai. Dalis gyventojų teigia pavėlavę į darbus, negalėję išleisti vaikų į ugdymo įstaigas. Gyventojai skundžiasi, kad nors ir už kiemų ir teritorijų priežiūrą moka mėnesinius mokesčius, realios pagalbos po gausaus snygio taip ir nesulaukę.

Dėl to žmonės ėmėsi iniciatyvos patys - organizuojamos talkos, kuriose gyventojai kasa sniegą, stumia automobilius ir bando bent iš dalies padaryti sąlygas, kuriomis būtų galima išvažiuoti į darbus.

Automobilių statymas kiemuose

Automobilių statymas kiemuose yra opi problema visuose didžiuose miestuose. Kadangi kiemuose trūksta vietų statyti automobilius, gyventojai juos palieka ir ant šaligatvių, ir ant žaliosios vejos. Todėl vairuotojai, palikę automobilius neleistinose vietose, yra baudžiami. Tuo pasirūpina kaimynai - jie informuoja pareigūnus. Be to, gyventojai vieni su kitais kovoja ir patys.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius šiemet vasarį pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino Klaipėdos miesto daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo priemonių planą 2019-2021 metams. Šiemet pavyko sutvarkyti kiemus prie maždaug 20-ies daugiabučių namų, juose įrengti papildomas 600 vietų statyti automobilius. Šie darbai kainavo apie 1 mln. eurų.

Štai lentelė, apibendrinanti situaciją Klaipėdoje:

tags: #daugiabuciu #gyventojai #uztveria #kiemus