Daugiabučio namo bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Jis atstovauja bendrijai ir atsako už jos veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.
Bendrijos pirmininkas yra tarpininkas tarp savininkų ir paslaugas teikiančių asmenų, organizuodamas bendrijos veiklą.
Svarbu pažymėti, kad mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia su bendrijos pirmininku sudaryti tik terminuotą darbo sutartį jo kadencijos laikotarpiui. Šios nuostatos bendrijos įstatais ar šalių susitarimu pakeisti negalima. Darbo sutartį su bendrijos pirmininku, jos pakeitimus ar nutraukimą pasirašo visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.
Daugiabučio namo renovacija
Bendrijos Pirmininko Atsakomybė
Kadangi bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą, taip pat ir už bendrijos narių sąrašo tvarkymą, jis privalo ne rečiau kaip kartą per metus patikrinti, ar nepasikeitė savininkai, ar nepasikeitė jų butų (patalpų) plotai, pagal kuriuos proporcingai skaičiuojami mokesčiai (įnašai).
Už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą ir veiklą atsakingas bendrijos pirmininkas.
Bendrijos pirmininkas bendrijos nariams ir visiems savininkams už praėjusius metus atsiskaito per tris pirmuosius naujų metų mėnesius, pateikdamas revizoriaus (revizijos komisijos) atliktą revizijos ataskaitą, bendrijos veiklos ir metinę ataskaitą ir metines finansines ataskaitas.
Bendrijos pirmininkas bet kuriuo atveju turi pateikti atsakymus į raštu pateiktus klausimus. Jeigu klausimas kartojasi, galima nurodyti, kad į jį buvo atsakyta. Jeigu asmuo skubiai nori kažkokios informacijos, jis turėtų aiškiai nurodyti teisėtą tikslą, kam jam tos informacijos reikia, kur ją naudos (duomenų apsauga).
Kaip spręsti problemas su bendrijos pirmininku?
Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus.
Bendrijos pirmininką, už tai, kad nevykdo savo pareigų, galima apskųsti savivaldybei (įteikti laisvos formos rašytinį skundą).
Jeigu bendrijos pirmininkas nereaguoja į savininkų keliamas problemas, dėl to, kad jis nevykdo teisės aktais jam priskirtų pareigų, skundą galima parašyti savivaldybei - darbuotojai atliks patikrinimą, gal...
Pirmiausia kreiptis ir aiškintis situaciją reikėtų su bendrijos pirmininku ir valdyba (neaišku, kokia buvo pasirašyta rangos sutartis, ar numatyti taisymo darbai, ar galioja garantija...).
Reikėtų paraginti bendrijos pirmininką tinkamai organizuoti bendrijos veiklą (vadovaujantis Bendrijų įstatymu ir kitais teisės aktais, bendrijos įstatais).
Jeigu pirmininkas nevykdo savo pareigų tinkamai, pasvarstykite, gal reikėtų išrinkti pirmininku kitą asmenį arba...
Galima pasikalbėti su asmeniu bandant pasiaiškinti perdėto priekabumo priežastis. Galima pasiūlyti jam įsitraukti į valdybos darbą ar tapti revizoriumi.
Jeigu per protingą laiką (per dvi savaites nuo prašymo įteikimo) negaunate jokio paaiškinimo arba jeigu paaiškinimas jūsų netenkina, arba...
Butų ūkio veikla
Bendrijos pirmininko atsakomybė renovacijos metu
Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, jis atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą.
Bendrijos pirmininkas, kaip bendrijos veiklą organizuojantis asmuo, yra tarpininkas tarp savininkų ir paslaugas teikiančių asmenų.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas susirinkime pateikia pasiūlymus namo atnaujinimo darbams. Jei gyventojai pritaria darbams, tačiau nei suma, nei kas atliks darbus, neatskleidžiama, reikėtų paprašyti bendrijos pirmininko paaiškinimo, galbūt nėra taip, kaip jūs įsivaizduojate. Paaiškinimo galima paprašyti ir valdybos narių (jeigu bendrijoje yra renkama valdyba), nes Bendrijų įstatyme (žr. Dar galima kreiptis į...
Dokumentų perdavimas keičiantis pirmininkui
Perduodama pasirašant perdavimo - priėmimo aktą. Akte turi būti parašyta, kada, kas, kam, kokiu pagrindu ir ką perduoda. Aktą rašykite laisvos formos, juk kiekvienu atveju detalės bus skirtingos.
Ne visada įmanoma detaliai išvardinti visus dokumentus, būna ir apibendrintų aprašymų, būna, kad dokumentai perduodami skaitmeninėse laikmenose, galima įrašyti atskirai, jeigu ko svarbaus neperduoda (kad nėra konkretaus dokumento, pavyzdžiui, bendrojo...
Teisinis reguliavimas
Įvertinus ES šalių praktiką bei CK normas, reikėtų peržiūrėti daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo reglamentavimą.
Butų ir kitų patalpų savininkų bendruomenė (bendrija) susiformuoja nuosavybės įgijimo pagrindu. Įgijus butą ar kitas patalpas daugiabučiame name, jų savininkas besąlygiškai tampa bendrojo naudojimo objektų nuosavybės dalininku (savininkų bendrijos nariu), kurio teisės ir pareigos apibrėžtos CK.
Pagal CK buto ar kitų patalpų savininkas neturi teisės perduoti bendrosios nuosavybės, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės į butą ar kitas patalpas. Taigi, greta realiai esančios, kitos bendrijos steigimas, perduodant jai bendrosios nuosavybės objektų valdymą, galimas tik visiems patalpų savininkams sutikus.
Europos praktika rodo, kad daugiabučių namų gyventojai (savininkai ir naudotojai) gerai suvokia savo teises ir pareigas namo priežiūros ir išlaikymo klausimais. Jiems ir jų bendrijoms suteikiama laisvė ir atsakomybė už namo priežiūrą: pastatus administruojančios įmonės atlieka tik administracinę ir inžinerinę (techninę) funkciją; atsiskaitoma pagal sutartis už faktines išlaidas.
Siūloma įteisinti galimybę su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos pirmininkais sudaryti ne tik terminuotą, bet ir neterminuotą darbo sutartį, kurį galiotų iki jų kadencijos pabaigos.
Jeigu Seimas pritartų, neterminuota darbo sutartis būtų sudaroma tik tuo atveju, jeigu bendrijos pirmininko pareigos yra jo pagrindinė pirmoji darbovietė.
Tik įregistravus bendrijos pirmininką JAR jis tampa išrinktas ne tik de fakto, bet ir de jure.
Bendrijos valdymo organai (bendrijos pirmininkas, valdybos nariai) privalo būti įregistruoti Juridinių asmenų registre, kol tai nepadaryta, jie yra išrinkti de fakcto, bet nėra valdymo nariai de jure.
Asociacija siūlo keisti LR CK 4.85 str. 5 d. „5. (modernizavimo) projekto administratorius. ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų.
Atitinkamai, Asociacija palaiko LR Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. pakeitimo įstatymo projekto Nr. 4.85 str. 5 d.
LR CK 4.85 str. 5 d. siekiant įgyvendinti LR CK 4.85 str. 5 d. gali šaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus.
Šiuo metu LR CK 4.85 str. kitų patalpų savininkų susirinkimų sušaukimo tvarką.
Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų (DNSB) įstatymą, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, būti bendrijos nariu neprivalu. Tačiau tik DNSB nariai gali priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir priežiūros. Tuo tarpu butų ir kitų patalpų savininkai ne bendrijos nariai netenka dalies teisių, susijusių su bendrosios nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, nors pagal Civilinį kodeksą (CK) jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai ir jie turi teisę jais naudotis, privalo juos valdyti ir tinkamai prižiūrėti, dalyvauti priimant sprendimus dėl jų valdymo ir naudojimo.
Akivaizdu, kad būtina keisti DNSB įstatymą taip, kad jis reglamentuotų ne butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, o namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, ir tai atitiktų CK normas.
Pagal Lenkijos praktiką, būtų tikslinga butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymą reglamentuoti ne DGNB įstatymu, o Bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymu.
Dabar galiojantis DNSB įstatymas nesukūrė nei prielaidų daugiabučių namų bendrijoms steigti, nei patalpų savininkų prievolės bendrojo naudojimo objektams valdyti ir prižiūrėti. Šiuo metu DNSB valdo tik apie 30 proc. daugiabučių namų. Likusią dalį - savivaldybių skiriami administratoriai.
Reglamentuojant patalpų savininkų bendrijos veiklą, svarbu suderinti atstovavimo ir vykdomąsias (administracines) funkcijas, kurias vykdo atitinkamą kvalifikaciją turintys fiziniai ar juridiniai asmenys pagal darbo ar paslaugų sutartis. Bendrijos interesams atstovauja bendrijos valdyba ir pirmininkas, kurie renkami iš namo patalpų savininkų. Su jais neturėtų būti sudaroma darbo sutartis, o už funkcijų vykdymą, kanceliarines išlaidas gali būti atlyginama pagal patalpų savininkų patvirtintą tvarką.
Galiojančiame DNSB įstatyme neadekvati atsakomybė tenka valdybai ir pirmininkui, neįvertinant patalpų savininkų bendrosios (solidarios) atsakomybės už bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą bei šių objektų administravimo ir priežiūros paslaugas teikiančių subjektų atsakomybės.
Taigi, aktualu ne steigti naują savininkų bendriją, o tinkamai organizuoti esamos patalpų savininkų bendrijos veiklą.
„Projekto tikslas yra nepadaryti „amžinų“ pirmininkų, bet sudaryti lankstesnes darbo sąlygas, siekiant pagerinti bendrijų pirmininkų socialines garantijas ir stabilumą“, - pateikdama projektą sakė J. Ji tikisi, kad priėmus pasiūlytas pataisas daugiabučių namų bendrijų pirmininkų darbas bus patrauklesnis ir leis pritraukti daugiau kvalifikuotų darbuotojų.
„Šiuo metu bendrijos pirmininko darbas sunkus, nepatrauklus, mažai apmokamas“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo J.
Seimo narė J. Šukevičienė tikisi, kad priėmus pasiūlytas pataisas, daugiabučių namų bendrijų pirmininkų darbas bus patrauklesnis ir leis pritraukti daugiau kvalifikuotų kandidatų į šias pareigas.
„Neterminuotos sutarties statusas pagrindinėje darbovietėje suteiktų bendrijos pirmininkams didesnes galimybes gauti bankų paskolas ar lizingą. Jiems būtų užtikrinamas didesnis socialinis saugumas (ligos išmokos, nedarbo draudimas, pensijų kaupimas ir kt.)“, - dokumento aiškinamajame rašte sako J. Šukevičienė.
Ji atkreipia dėmesį į praktines problemas, su kuriais dabar susiduria bendrijų pirmininkai. „Bankai vertina terminuotas darbo sutartis kaip mažiau stabilias, todėl bendrijų pirmininkai dažnai susiduria su sunkumais gaunant paskolas ar lizingą. Nors darbo santykiai gali tęstis daugiau metų negu viena kadencija, terminuotos sutarties statusas riboja socialinį stabilumą ir darbo rinkos lankstumą“, - sako projekto autorė.
Ji pastebi, kad privačių įmonių ir dalies viešojo sektoriaus vadovai gali dirbti pagal neterminuotas darbo sutartis, net jei jų darbas organizuojamas kadencijomis.
Galimos korupcijos rizikos dėl tokio pasiūlyto reguliavimo socialdemokratė J. Šukevičienė nemato. „Įstatymo pakeitimas susijęs tik su bendrijos pirmininko darbo santykių forma ir socialinėmis garantijomis, todėl nesukuria papildomų rizikų nusikalstamoms veikloms ar piktnaudžiavimui. (…) Lankstesnis reglamentavimas gali prisidėti prie skaidresnio bendrijos pirmininko pareigų vykdymo, nes aiškiai apibrėžtos sutarties sąlygos ir kadencijos trukmė sumažina galimybes interpretacijoms ar neskaidriems susitarimams“, - mano J. Šukevičienė.
tags: #daugiabuciu #nam #bendrijos #pirmininko #pavadav