Daugiabučių namų durų reikalavimai

Namo lauko durys yra originalios, vienetinės, dažnai su šaliduriais bei viršduriais, tad platesnės, aukštesnės ir apskritai didesnės bei masyvesnės už buto duris. Tiek lauko, tiek vidinių namo durų bendra savybė yra ta, kad jos nėra amžinos. Daugeliu atveju namo lauko durų remonto darbai yra tokie patys arba labai panašūs į buto išorinių durų remonto darbus. Namo ir buto vidinės durys yra daug lengvesnės, jų konstrukcija visais atžvilgiais yra paprastesnė, o gabaritai - mažesni už tvirtesnių, saugesnių ir brangesnių namo lauko ir buto išorinių durų dydį.

Tačiau tarp namo lauko ir buto išorinių durų yra ir skirtumų, nes ne visada tų pačių medžiagų durys ir tie patys jų priedai gali vienodai gerai tikti ir butui, ir namui.

Namo durys dažniau gaminamos pagal individualius užsakymus, tad jas įstato gamintojai, o butams perkamos standartinės. Namo duris dažnai saugo signalizacija, tad kaiščiai beveik praranda prasmę.

Lauko Durų Tipai ir Medžiagos

Lauko durys turi būti atsparios lauko drėgmei, tad bute nebūtinos. Kai kurios medžiagos labiau tinka pirmo aukšto butams, o kitos - ne. Aptarkime dažniausiai naudojamas medžiagas:

• Medinės durys: Gaminamos iš stačiakampių, suklijuotų iš kelių faneros arba medžio sluoksnių. Tokios durys yra tvirtesnės ir nesikraipo.
• Aliuminio durys: Aliuminio durys yra ilgaamžės ir nesikraipo. Varčia gali būti pagaminta iš organinio arba plėvele sutvirtinto stiklo, kuriam sudužus gabaliukai neišsibarsto.

Balkonų ir Terasų Durys

Šiuolaikinės balkonų ir terasų durys dažniausiai yra plastikinės, su stiklo paketais ir šilumą izoliuojančiu užpildu bei sandarumą padidinančiomis tarpinėmis. Tokios durys yra atsparios temperatūrų svyravimams ir drėgmei, jos ilgaamžės. Tačiau plastikinių durų judančiosios dalys nusidėvi lygiai taip pat, kaip ir bet kurių kitų durų. Sulūžta rankenų detalės, fiksatoriai, dėvisi lankstai.

Namo terasų ir buto balkonų plastikinių durų konstrukcija yra iš esmės ta pati, skiriasi tik pačių durų dydžiai. Ankstesnės kartos plastikinės balkono durys galėjo būti gaminamos iš šalčiui laidesnių, mažiau kamerų turinčių profilių. Jei plastikinės balkono arba terasos durys nepritaikytos lauko sąlygoms - jos ilgai neatlaikys nei karščio, nei šalčio, nei juo labiau - jokių temperatūros pokyčių. O tada šios durys išsikraipo ir tampa sunkiau varstomos, nesandarios.

Vidaus Durys

Vidaus durys yra svarbi interjero detalė ir konstrukcija, nuo kurios priklausys garso izoliacija ir patogus susisiekimas ir kitais kambariais. Pasirinkti vidinių durų tipą reikėtų dar būsto ar biuro projektavimo stadijoje, o interjero dizaino projektavimo etape jau būtina tiksliai žinoti, kokios jos bus. Vienas iš pirmųjų durų pasirinkimo kriterijų yra medžiagos, iš kurių jos pagamintos.

Durys būna įsprūdinės ir karkasinės. Abiejų tipų durims tvirtumą suteikia rėmas, vidus užpidomas užpildu, paviršius dengiamas apdaila. Patikimiausiomis laikomos įsprūdinės durys, jos turi medinį rėmą iš klijuotų tašelių. Rievėti tašeliai dedami skirtingomis kryptimis, toks suklijavimas leidžia išvengti medienos deformacijų. Tokios durys mažiau reaguoja į temperatūros svyravimus ir drėgmės poveikį. Ant tokio rėmo patikimiau laikosi durų armatūra. Tai gana vientisa konstrukcija, kurioje praktiškai nepasitaiko įtrūkimų, kurie paveiktų durų stiklus ar apdailinį laminato sluoksnį.

Kiek pigesnės, tačiau ne mažiau patikimos yra įsprūdinės durys su trisluoksne rėmine konstrukcija. Konstrukcijos viduje yra klijuota mediena, iš abiejų pusių padengta kiek minkštesne MDF. Dar papildomai dažniausiai daromos briaunos iš MDF. Vidus užpildomas MDF arba medžio plaušų plokšte.

Karkasinių durų rėmas sudarytas iš dviejų arba vieno 4 cm storio medinių tašų. Dar pigesnės, bet ne tokios patikimos yra durys, kurių karkasas yra gaminamas iš MDF plokštės ant viršaus dedant 3 mm HDF plokštę. Tokiose duryse visada išlieka tikimybė, kad furnitūra nebus tinkamai ir patikimai pritvirtinta, gali prasisukti tvirtinantys varžtai. Durų vidus užpildomas kartono ar kitos medžiagos „koriu". Stiklas tokiose duryse turi būti tvirtinamas su rėmeliu, nes deformuojantis durims galimi įskilimai. Tokių durų deformacijos labai tikėtinos, ypač eksploatuojant patalpose, kur galimi dideli tempertūros skirtumai ir drėgmės perteklius.

Garso Izoliacija

Durų garso izoliacija priklauso tiek nuo pačių durų konstrukcijos, tiek nuo jų sumontavimo. Plyšiai net geriausių durų garso izoliaciją sumažins kelis kartus. Tačiau plyšys po durimis yra reikalingas, jei tarp patalpų numatyta oro cirkuliacija. Jei kambaryje nėra vidinės cirkuliacijos (oro padavimo ir oro ištraukimo), po durimis turi būti paliekamas plyšys oro pratekėjimui. Gana dažnai kambaryje įrengiamas vien oro pritekėjimas ir, jei angos po durimis nebus, gali susidaryti slėgimas, kuris gali netgi pažeisti apdailą, pavyzdžiui, pakabinamas lubas. Pro angą po durimis oras pasišalina į patalpas, kur įrengtas oro ištraukimas. Esant tokiam vėdinimo sprendimui, neverta investuoti į gerą garso izoliaciją turinčias duris.

Jei oro cirkuliacija uždara, galima pirkti duris su slenksčiu ar specialiu nuleidžiamu automatiniu slenksčiu - tarpine apačioje, kurie sumažina garso pralaidumą.

Durų kryptis

Varstomos vidinės durys turi būti suprojektuotos taip, kad atidaryta varčia netrukdytų judėjimui kambaryje. Atvertos durys neturėtų uždaryti priėjimo prie prieangio baldų. Dažniausiai durų atidarymas projektuojamas iš dažniau naudojamos patalpos į mažiau naudojamą. Pavyzdžiui, jei svetainė jungiasi su miegamuoju, durų varčia bus atidaroma į miegamąjį. Geriau, kad iš koridoriaus durų varčia atsivertų į kambarius.

Durų Montavimas

Modernios vidaus durys pritaikytos greitam montavimui, kad būtų kuo mažiau darbo. Tam, kad būtų galima duris greitai sumontuoti, reikia iš anksto paruošti durų angą. Durų anga projektuojama 25-40 mm platesnė ir 20-30 cm aukštesnė nei vidinių durų su stakta matmenys.

Dažniausiai pasitaikanti pertvara šiuolaikinėje statyboje yra gipskartonio. Pertvarai dažniausiai naudojami 50-70 mm profiliai ir po dvi gipskartonio plokštes iš abiejų pusių. Pertvaros plotis svyruoja nuo 100 iki 130 mm. Vertikaliam šoniniam angos profiliui rekomenduojamas UA profilis iš storesnio metalo. Iš profilių suformuota durų anga. Vertikaliems angos šonams panaudotas specialus UW profilis. Siaurose pertvarose duris sumontuoti itin paprasta ir greita.

Daugelis meistrų durų tvirtumą patiki beveik vien montavimo putoms, tačiau specialistai rekomenduoja naudoti papildomą tvirtinimą, užtikrinantį ilgalaikę patikimą vidinių durų eksploataciją. Pirmiausia sujungiama vidaus durų stakta. E-durys.lt stakta jungiama itin paprastai. Staktą sudaro du statmenai sujungti stakta ir apvadas, vėliau standžiai bus prijungtas dar viena apvadas. Tokia vientisa ir standžiai sujungta staktos ir apvado konstrukcija padidina staktos atsparumą lenkimui, tai leidžia ją daryti plonesnę nei iš tradicinio medienos masyvo.

Paruošta stakta įstatoma į durų angą. Gulsčiuku išlyginamas vertikalumas ir išmatuojamas atstumas tarp staktos ir angos profilio. Į vieną pusę įstatomi 3 kaiščiai: 20- 30 centimetrų nuo viršaus ir apačios, kaištis per vidurį. Viršuje dedami 2 kaiščiai: per 15- 20 centimetrų nuo kraštų. Kaiščius rekomenduojama ištepti klijais, kad jie su pertvara ir stakta sudarytų standžią konstrukciją. Soudal - montavimo putų gamintojai, nerekomenduoja vien tik putomis užtikrinti standžią jungtį. Tam putos per minkštos. Ties kaiščiais reikėtų įremti ramsčius, kad besiplečiančios putos neišstumtų staktos. Profesionalūs durų montuotojai naudoja specialius ramščius.

Sureguliuotų durų atidaryta varčia turėtų likti pozicijoje, iki kurios atidaryta. Jei juda toliau ar atgal, tai rodo, kad varčia įstatyta nelygiai. Sureguliavus varčią, purškiamos montavimo putos. Pradžioje apipurškiami kaiščiai, vėliau užpurškiama visa ertmė. Nepamirškite į tarpą įpurškti vandens. Be vandens montavimo putos blogai išsiplečia, viduje susidaro burbulai, kurie blogina izoliacines ir laikančiąsias savybes. Išsiplėtus ir išdžiūvus putoms, jos apipjaustomos. Klijai įspaudžiami į staktos plyšį, kur įsistatys apvadai.

Gaisrinė sauga

Kauno butų ūkio atstovai dalyvavo priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos organizuotame susitikime su daugiabučių namų administratoriais, kurio tikslas - gaisrų prevencija gyvenamuosiuose namuose. Susitikimo metu aptartos dažniausiai pasitaikančios problemos daugiabučiuose namuose, susijusios su gaisrų prevencija. Gaisrinę saugą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.

Suprantamas butų savininkų noras apsaugoti savo turtą, taip pat noras palaikyti tvarką bendrojo naudojimo patalpose jeigu į jas patenka pašaliniai asmenys, tačiau holų, koridorių duris rakinti griežtai draudžiama.

Pašalinius daiktus laikyti, sandėliuoti bendrojo naudojimosi laiptinėse, rūsiuose, holuose, palėpėse yra draudžiama. Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.

Raginame gyventojus būti supratingiems, įsirengti dūmų detektorius. Tai gali išgelbėti ne tik jūsų, jūsų šeimos narių, bet ir kaimynų gyvybes. Primename, kad butų savininkai taip pat atsakingi už tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose, laiptinėse). Jeigu pastebėjote, kad jūsų namo bendrojo naudojimo patalpos netvarkingos, apie tai turėtumėte pranešti namo administratoriui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 10 aukštų ir aukštesniuose pastatuose turi būti įrengiami ne mažiau kaip du evakuaciniai išėjimai į neuždūmijamas N tipo laiptines. Visuose gyvenamuose pastatuose iš kiekvienos laiptinės turi būti įrengtas išėjimas ant stogo. Laiptinėse turi būti įrengiami ištisiniai turėklai. Pastatuose, kuriuose yra žmonių su negalia, turėklai turi būti įrengiami abejose laiptakio pusėse.

Kiekviename aukšte, esančiame virš 15 m, turi būti avarinis išėjimas į laiptinę.

Draudžiama savavališkai įsirengti šildymo sistemas nuo namo šildymo ar karšto vandens sistemų.

Tyliuoju paros metu, t.y. nuo 22 val. iki 8 val. darbo dienomis ir nuo 22 val. iki 10 val. dienomis draudžiama triukšmauti ar kitaip trikdyti aplinkinių ramybę, atlikti buto remonto, apdailos darbus.

Valant buto balkonus nuo purvo, sniego ar pan. tokie valymo darbai neužterš kitų balkonų ir nesužalos kitų asmenų. Draudžiama mėtyti maisto likučius ar kitas šiukšles pro buto langus ir balkonus.

Kabinti skelbimus galima tik skelbimų lentose prieš tai gavus bendrijos valdybos sutikimą.

Draudžiama palikti stovėti neeksploatuojamus automobilius ilgesniam nei 3mėn. Draudžiama plauti automobilius namo teritorijoje.

Butų savininkai nuomuojantys butus privalo supažindinti nuomininkus su vidaus tvarkos taisyklėmis.

Buitinių atliekų aikštelė turi būti aptverta ne mažesnio kaip 1,2 m aukščio aptvaru iš trijų pusių. Likusi dalis skirta prieiti prie konteinerių. Aikštelės dangos nuolydis ne didesnis kaip 2%. Aikštelė turi būti įrengta ne arčiau kaip 10 m nuo daugiabučio pastato ir 3 m nuo vienbučio (dvibučio) namo langų ir durų bei atitinkamai ne arčiau kaip 3 ir 2 metrai iki sklypo ribos. Šis atstumas nereikalingas, jeigu projektuojamo ir gretimo namo buitinių atliekų aikštelės liečiasi per sklypų atitvarą.

Pagrindiniai Daugiabučio Namo Bendrojo Naudojimo Objektai:

1. Bendrosios konstrukcijos
2. Bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė ir kita įranga
3. Bendrojo naudojimo patalpos

tags: #daugiabuciu #namu #duru #reikalavimai