Pastaruoju metu daug diskutuojama apie tai, kaip paskatinti daugiabučių namų renovaciją - ne tik pastatų atnaujinimą, bet ir ryžtingesnį sprendimą: nugriauti senus daugiabučius ir vietoj jų statyti naujus. Natūralu, kad tokiu atveju daugiausia dėmesio skiriama finansiniams klausimams - kas finansuos statybas ir koks ekonominis interesas galėtų paskatinti vystytojus investuoti į tokius projektus.
Finansavimo Iššūkiai ir Mokesčiai
Yra atliekamos įvairios studijos ieškant finansavimo šaltinių daugiabučių namų renovacijai skatinti, tačiau tose situacijose, kur galėtų pasireikšti privati iniciatyva, ji ribojama papildomais mokesčiais.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnį, valstybinės žemės nuomininkas (o absoliuti dauguma seniau statytų gyvenamųjų namų valstybine žeme naudojasi žemės nuomos sutarties pagrindu) privalo sumokėti papildomą įmoką valstybei už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje. Pavyzdžiui, statybos ar rekonstrukcijos metu didinant statinio bendrą plotą nuo 20 iki 30 procentų, reikia sumokėti sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Daugiabučių namų senesnėse miestų dalyse pirmieji aukštai paprastai būna skirti komercinei veiklai. Pagal dabartinį Žemės įstatymo aiškinimą, jei rekonstrukciją nori atlikti vienos pastato dalies, esančios valstybinėje žemėje, savininkas, nepaisant to, kad jis turi atskirą valstybinės žemės nuomos sutartį savo pastato dalies eksploatacijai, įmoka valstybei skaičiuojama nuo viso žemės sklypo vertės. Tai apima ir tą žemės sklypo dalį, dėl kurios valstybinės žemės nuomos sutartis yra sudarę kitų statinio dalių savininkai.
Tekstą parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas, VU Teisės fakulteto vyr. lektorius dr.
Renovacijos Nauda ir Būtinybė
Kartais pasigirsta teiginių, kad „namo modernizavimas - tik gražesnė išvaizda“. Tačiau „Atnaujinkime miestą“ komanda su šiuo teiginiu nesutinka.
Senos statybos daugiabučiuose sparčiai blogėja balkonų techninė būklė, dažnai daug lėšų pareikalauja gendančių liftų tvarkymas, namo siūlių kosmetinis remontas, stogų tvarkymo darbai. Renovacija ne tik pagerina pastato išvaizdą, bet ir užtikrina saugumą bei komfortą.
Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinerinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas. Šios priemonės garantuoja puikias gyvenimo sąlygas ir taupo gyventojų pinigus.
Renovacijos Iniciatoriai ir Procesas
Kas gali inicijuoti susirinkimą dėl daugiabučio namo renovacijos?
Norite renovacijos? Kreipkitės į savo daugiabučio namo pirmininką ar valdytoją ir paprašykite jo suorganizuoti butų savininkų susirinkimą. Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.
Planuojant susirinkimus Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ siūlo galimybę bendradarbiauti. Pasirašius nemokamą sutartį su namo valdytoju, įstaiga gali prisijungti prie sostinėje vykstančių susirinkimų ir padėti valdyti procesus, suteikti visą reikiamą informaciją apie daugiabučio namo renovaciją. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ susitikimų informuoja apie investicinio plano kainą, kokios lengvatos taikomos nepasiturintiems gyventojams, kokias priemones galima rinktis namo modernizavimui bei kokios naudos numatomos po namo renovacijos.
Pavyzdžiui, jau kurį laiką galioja įstatymas, kad mažas pajamas ir kompensaciją už šildymą gaunantys butų savininkai turi teisę į nemokamą renovaciją.
Pirmasis Balsavimas
„Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas.
Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai). Butų savininkai taip pat suteikia galimybę valdytojui arba jo paskirtam administratoriui pateikti informaciją, kokia yra maksimali mokėjimo suma kiekvienam butui už renovaciją ir kiek šios sumos kompensuoja valstybė.
Investicijų Plano Rengimas ir Antrasis Balsavimas
Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Vadinasi, jeigu name yra 80 butų, vienam butui teks susimokėti 18,75 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.
Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pabrėžia, kad investicinis planas rengiamas konkrečiam daugiabučiui, pagal jo gyventojų poreikius ir galimybes, dėl to kas kartą tai reikalauja nemažai profesionalų įdirbio.
Renovacijos Nauda ir Kiemo Atnaujinimas
Šiuo metu atnaujinimui, po kurio pasiektų A energinę klasę, ruošiasi 50 Vilniaus daugiabučių namų bendruomenių. „Atnaujinkime miestą“ ragina ir kitus apsispręsti dėl geresnio savo ir kaimynų gyvenimo.
Renovacijos nauda:
- Eliminuojama avarinių situacijų grėsmė.
- Kyla būsto vertė nekilnojamojo turto rinkoje.
- Šildymo sistemos subalansavimas leidžia namui šilti tolygiai.
- Mokate iki 70 proc. mažiau už šildymą.
- Daugiabučio namo 60 kv. m butas per šildymo sezoną sutaupo daugiau nei toną į aplinką išmetamų anglies dvideginio dujų.
Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniuje savivaldybė skatina darnų kvartalų atsinaujinimą ir renovavus kvartalą, nemokamai sutvarko kiemus. Atnaujina šaligatvius, automobilių aikšteles, gatvių apšvietimą, vaikų žaidimų erdves, stato suoliukus, apželdina teritorijas.
Besidomintys renovacija Vilniaus mieste kreipkitės el. paštu [email protected].
5 geriausios būsto renovacijos paskolos 2025 m. (vadovas be jokių nesąmonių!)
Norminiai aktai
Nuoroda į teisės aktą: No. Valid from 26-set-2004Enacted by:Lietuvos Respublikos Vyriausybė Draft amendments:NoneEx post assessment:NonePublished:, 25-set-2004, No. 143-5232Eurovoc terminology: energy consumptionimprovement of housingthermal insulationmulti-storey dwellingrules of procedurebuildingheatingair conditioningenergy savingmodernisation aidliving conditions2846 construction and town planning2821 social framework6606 energy policy0431 politics and public safety6831 building and public worksConnection to EU law:Direktyva Nr. 1993/76, Celex Nr. Direktyva Nr. 2002/91, Celex Nr.
tags: #daugiabuciu #namu #renovacijos #istatymas