Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimai: kas naujo?

Daugiabučių namų savininkų bendrija - tai savarankiška gyventojų organizacija, skirta efektyvesniam pastato valdymui, bendrų interesų atstovavimui ir sprendimų priėmimui dėl namo priežiūros. Tinkamai veikianti bendrija gali padėti sumažinti išlaidas, užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę ir didesnę gyventojų kontrolę savo namų aplinkoje.

Tačiau bendrijos steigimas reikalauja kruopštaus pasirengimo ir teisinių žinių. Svarbu ne tik įvykdyti visus teisės aktų reikalavimus, bet ir užtikrinti, kad procesas būtų skaidrus ir suburtų gyventojų palaikymą. Tokiu būdu galima išvengti konfliktų ir sukurti tvirtą pagrindą sklandžiai bendrijos veiklai.

Pagrindiniai Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimai

2012 m. balandžio 12 d. Seimas priėmė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XP-1041(5). Priimtu Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu pirmiausia siekiama išplėsti įstatymo taikymo sritį ir reglamentuoti ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, t. y. butų ir kitų patalpų savininkų, bet ir kitos paskirties pastatų - asmeninio naudojimo, rekreacinės, kūrybos ar ūkinės paskirties pastatų, taip pat vienbučių ir dviejų butų gyvenamųjų namų savininkų bendrijų steigimą, šių bendrijų valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą.

Viena esminių šio įstatymo naujovių - įtvirtinama nuostata, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, ir kurios yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai priklauso bendrijai, ar ne. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę įstoti į bendriją, būti jos nariu ir įgyvendinti papildomas iš narystės bendrijoje kylančias teises.

Taip pat įstatyme įtvirtinama, kad bendriją gali steigti tik tie butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai, kurie yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai, t. y. tik tie, kurie iš tikrųjų turi kažką bendro, t. y. Atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią situaciją ir veikiančias itin dideles bendrijas, kurios apima kelis, o kartais - net keliolika daugiabučių namų, kurie neturi jokių bendrojo naudojimo objektų, ir siekiant palengvinti tokių bendrijų valdymą ir sprendimų priėmimą, įstatyme įtvirtinamas įgaliotinių susirinkimo institutas - bendrijos nariams suteikiama teisė išsirinkti savo pastato ar jo dalies (paprastai pastato laiptinės ar pastato bloko) atstovus - įgaliotinius, kurie prireikus ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali pakeisti bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir jų atstovaujamųjų narių vardu spręsti visus ar dalį jų kompetencijai priskirtų klausimų bendrijos veiklos ir valdymo klausimais.

Svarbu paminėti, kad šie įgaliotiniai neturės laisvo mandato, t. y. Priimtas įstatymas numato keletą naujovių bendrijos valdymo organų rinkimo tvarkoje: bendrijos steigėjams paliekama teisė apsispręsti, kokius bendrijos valdymo organus rinkti, vis dėlto nustatoma, kad bendrijos pirmininku (vienasmenis valdymo organas) gali būti tik fizinis asmuo, kuris turi butą ar kitas patalpas tame daugiabučiame name, kuriame steigiama bendrija. Tačiau jeigu bendrijos nariai nori bendrijos pirmininku rinkti asmenį "iš šalies", t. y. Be to, priimtas įstatymas numato pareigą savivaldybėms vykdyti bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę.

Pažymėtina, kad ši savarankiškoji savivaldybių funkcija yra įtvirtinta galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme, tačiau iki šiol nebuvo jokių teisinių galimybių savivaldybėms bausti savo pareigų nevykdančius ar netinkamai vykdančius bendrijos valdymo organus. Atsižvelgiant į tai, kartu su Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu šiandien yra priimtos ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų pataisos, kuriomis įtvirtinama administracinė atsakomybė bendrijos valdymo organų nariams, butų ir kitų patalpų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems asmenims ir bendrojo naudojimo objektų administratoriams už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, nevykdymą. Šis pažeidimas užtrauks įspėjimą ar baudą nuo 200 iki 1000 Lt. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.

Informuojame, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos iki 2024 m. kovo 1 d. Pakeitimai Įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8 bei 11, 14 straipsniuose (pokyčiai steigiant bendriją, visuotinas susirinkimas šaukiamas pasibaigus metams per 5 mėn., sprendimai gali būti priimami balsuojant raštu, susirinkime iš anksto raštu pareiškę nuomonę laikomi dalyvaujančiais, susirinkimas šaukiamas kai reikalauja penktadalis narių, su pirmininku kadencijos laikotarpiui pasirašoma terminuota darbo sutartis (inf. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pakeitimai įstatymuose: 2022 m. rugsėjo 29 d. XIV-1434 (2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas), 2022 m. gruodžio 20 d. Nr. XIV-1710 ir 2022 m. gruodžio 23 d. Nr.

Bendrijos steigimo procesas

Bendrijos steigimą gali inicijuoti bet kuris daugiabučio buto ar kitos patalpos savininkas arba jų grupė. Pirmasis žingsnis - suburti iniciatyvinę grupę, kuri imsis organizacinių veiksmų. Ši grupė atsakinga už bendrijos įstatų projekto parengimą, dokumentų ruošimą ir susirinkimo planavimą.

Steigiamojo susirinkimo organizavimas

Iniciatyvinė grupė turi užtikrinti, kad visi butų ir kitų patalpų savininkai būtų tinkamai informuoti apie steigiamąjį susirinkimą. Pranešime būtina nurodyti susirinkimo datą, laiką, vietą ir darbotvarkę. Taip pat privaloma informuoti esamą pastato administratorių apie numatomą susirinkimą.

Patarimas: Pasirūpinkite, kad pranešimai savininkams būtų pateikti raštu ir laiku, kad išvengtumėte procedūrinių klaidų.

Norėdami palengvinti steigiamojo susirinkimo organizavimą, galite pasinaudoti pavyzdinėmis formomis.

Steigiamojo susirinkimo vedimas

Susirinkimo metu svarstomi ir priimami esminiai sprendimai:

• Bendrijos įstatų tvirtinimas.
• Valdymo organų (pvz., pirmininko, valdybos) rinkimai.
• Bendrijos buveinės adreso nustatymas.

Kad sprendimai būtų teisėti, susirinkime turi dalyvauti dauguma butų ir kitų patalpų savininkų arba jų įgaliotų atstovų. Sprendimai paprastai priimami balsų dauguma.

Dokumentų tvirtinimas ir registravimas

Po steigiamojo susirinkimo bendrijos įstatus turi patvirtinti notaras. Tuomet bendrija registruojama Juridinių asmenų registre. Reikalingi dokumentai:

• Patvirtinti įstatai.
• Steigiamojo susirinkimo protokolas.
• Valdymo organų narių sąrašas.
• Kiti dokumentai, jei to reikalauja teisės aktai.

Patarimas: Ruošiant dokumentus rekomenduojama naudotis specialistų pagalba arba pasikonsultuoti su patirtį turinčiomis įmonėmis.

Norėdami parengti tinkamus bendrijos įstatus, galite pasinaudoti pavyzdiniais įstatų paketais.

Bendrijos veiklos pradžia

Sėkmingai užregistravus bendriją, pradedama veikla:

• Perimama pastato techninė dokumentacija.
• Sudaromos sutartys su paslaugų teikėjais.
• Organizuojama bendro naudojimo objektų priežiūra.

Svarbu: Užtikrinkite, kad pirmieji darbai būtų vykdomi skaidriai ir atsižvelgiant į visų gyventojų poreikius. Tai sustiprins pasitikėjimą bendrijos valdymu.

Teisės aktai ir konsultacijos

Bendrijų steigimą, veiklą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai, todėl svarbu juos gerai išmanyti prieš pradedant steigimo procesą. Pagrindiniai teisės aktai apima:

• Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymas: Šis įstatymas apibrėžia bendrijos steigimo, valdymo ir veiklos tvarką. Jis nurodo, kaip turi būti sudaryti įstatai, organizuojami susirinkimai ir renkami valdymo organai. Visa įstatymo redakcija pasiekiama Infolex svetainėje.
• Civilinis kodeksas: Civilinis kodeksas numato savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu.
• Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas: Šis įstatymas svarbus organizuojant bendrijos finansinę veiklą ir užtikrinant skaidrų apskaitos tvarkymą.

Išsamesnę informaciją apie teisės aktus, reglamentuojančius daugiabučių namų savininkų bendrijas, rasite čia.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek kainuoja bendrijos steigimas?

Bendrijos steigimo kaina priklauso nuo kelių veiksnių:

• Dokumentų tvirtinimo pas notarą mokesčiai.
• Juridinių asmenų registro įregistravimo mokestis.
• Galimos išlaidos konsultantams ar specialistams, jei kreipiatės pagalbos.

Vidutiniškai bendrijos steigimo procesas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo paslaugų poreikio.

Ar visiems daugiabučio gyventojams reikia sutikti steigti bendriją?

Ne, steigimui nereikia visų gyventojų sutikimo. Pagal įstatymą bendrijos steigimui užtenka daugumos butų ir kitų patalpų savininkų balsų steigiamajame susirinkime. Svarbu užtikrinti, kad visi gyventojai būtų tinkamai informuoti apie susirinkimą ir turėtų galimybę dalyvauti.

Kas atsitinka, jei dalis gyventojų nesutinka steigti bendrijos?

Gyventojai, kurie nesutinka su bendrijos steigimu, netenka teisės dalyvauti jos veikloje ir sprendimų priėmime, tačiau jie privalės prisidėti prie bendrų išlaidų (pvz., pastato priežiūros), kaip nustatyta teisės aktuose.

Kokius dokumentus reikia paruošti bendrijos steigimui?

Pagrindiniai dokumentai:

• Bendrijos įstatai.
• Steigiamojo susirinkimo protokolas.
• Valdymo organų narių sąrašas.
• Bendrijos buveinės adreso nustatymo dokumentai.
• Notaro patvirtinti įstatų dokumentai.

Kokie yra alternatyvūs daugiabučio valdymo būdai, jei bendrija nėra steigiama?

Jei bendrija nėra steigiama, daugiabučio valdymui gali būti pasirinkti kiti būdai:

• Pastato valdymą perima savivaldybės paskirtas administratorius.
• Paslaugas organizuoja jungtinės veiklos sutartimi susijungę gyventojai.

Bendrijų įstatymo pakeitimai nuo 2023 metų

Apie Bendrijų įstatymo pasikeitimus tikrai reikėtų pranešti bendrijos nariams, taip pat reikėtų pasižiūrėti, ar kurios nors jūsų bendrijos įstatų nuostatos neprieštarauja atnaujinto Bendrijų įstatymo nuostatoms. Kol bendrijos įstatai nėra atnaujinti pagal Bendrijų įstatymo pasikeitimus, esami įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrijos įstatuose gali būti nuostatų, kurios neprieštarauja įstatymui, bet kaip nors kitaip, papildomai reglamentuoja vieną ar kitą dalyką, tuomet reikės laikytis esamų įstatų nuostatų tol, kol jų nepakeisite. Pavyzdžiui, atnaujintame Bendrijų įstatyme nebeliko ribojimo, kad tam tikrais klausimais negalima organizuoti bendrijos narių balsavimo raštu - visais klausimais sprendimus galima priimti balsuojant raštu. Tačiau įstatymas nedraudžia bendrijos nariams nuspręsti, kad jie tam tam tikrais klausimais sprendimus priims tik šaukdami susirinkimą.

Jeigu jūsų įstatuose numatyta, pavyzdžiui, kad bendrijos pirmininko negalima rinkti organizuojant bendrijos narių balsavimą raštu, tai ir turėsite laikytis šios nuostatos.

Bendrijų įstatymo pakeritimusi nuo 2023 01 01 žr. Bendrijų įstatymo pakeritimusi nuo 2023 03 01 žr. Nuo 2023 03 01 galiojantį Bendrijų įstatymą žr.

tags: #daugiabuciu #namu #savininku #bendriju #istatymas #2012