Daugiabučių renovacija Lietuvoje: statistika ir perspektyvos

Jau daugiau kaip 15 metų Lietuvoje vykstantys daugiabučių renovacijos procesai - daugybės valstybės institucijų siekis didinti būstų energinį efektyvumą ir tokiu būdu ne tik sumažinti gyventojų šildymo sąskaitas, bet ir prisidėti prie tiesioginių klimato kaitos padarinių mažinimo. Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, o dauguma iš šių pastatų - morališkai ir fiziškai pasenę, nerenovuoti ir neefektyviai šildomi būstai.

Aktyvesnis daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo 2005 m. pagal patvirtintą Būsto strategiją ir daugiabučių namų modernizavimo mechanizmą. Tuo tarpu Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenys rodo, kad iki 2050 m. turi būti atnaujinta 74 proc. daugiabučių namų, t.y. daugiau kaip 30 tūkst. iš 40 tūkst. Skaičiuojant nuo pat renovacijos procesų pradžios, iš viso Lietuvoje nuo 2005 m. iki šių metų balandžio buvo atnaujinta apie 5 tūkst. daugiabučių.

Živilė Maskaliovienė pažymi, kad nors renovacijos tempus būtina spartinti ir toliau, 2013 m. į modernizacijos procesus įsitraukus savivaldybėms, būstus pradėta atnaujinti gerokai greičiau, o teigiami pokyčiai vien per šį laikotarpį spėjo paliesti daugiau kaip 92 tūkst. žmonių.

Finansavimas ir VIPA vaidmuo

VIPA Būsto investicijų skyriaus vadovė pratęsia, kad pati VIPA skaičiuoja jau dešimtuosius veiklos metus. „Dar 2013 m., pasirašius 29,9 mln. Eur sutartį, tapome Europos investicijų banko (EIB) kontroliuojamo JESSICA fondo finansų tarpininke. Kiek vėliau, 2015 m., VIPA buvo pavesta valdyti Daugiabučių namų modernizavimo fondą (DNMF), finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Apskritai, daugiabučių namų modernizavimo projektų finansavimas sudaro apie 54 proc. mūsų valdomo projektų portfelio. Tai reiškia, kad net 433,5 mln. Eur iš visų 799,35 mln. mūsų sutelktų lėšų yra skirtos būtent daugiabučių namų renovacijos projektams finansuoti teikiant ilgalaikes paskolas“, - teigia Ž. Maskaliovienė.

Jos teigimu, šias lėšas pavyko pritraukti iš įvairių šaltinių: „Europos Sąjungos fondų 74 mln. Eur įnašą į DNMF papildė grįžusios lėšos, taip pat iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) gavome 50 mln. Eur paskolą. Be to, 68 mln. Eur gavome iš valstybės perskolintosios paskolos lėšų, finansuotų 2018 m. LR Vyriausybei itin sėkmingai išleidus žaliąsias obligacijas. Valstybės perskolintosios paskolos lėšos, finansuotos Europos Tarybos vystymo banko paskolos lėšomis, sudaro dar 167,5 mln. Eur iš renovacijai skirto portfelio. Galiausiai 2021 m. su ERPB pasirašėme dar vieną 67,5 mln. Eur sutartį“.

„Daugiabučių namų gyventojams VIPA suteikia galimybę pasiimti lengvatines paskolas be jokių administravimo mokesčių ir su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Svarbu ir tai, kad šis kreditas suteikiamas ilgam laikotarpiui - iki 20-ties metų. Be to, suprantame, kad gyventojai vertina lankstumą, todėl jie gali rinktis - sudaryti paskolų sutartis gyventojų naudai (projektų administratorių modelis) arba gyventojų vardu. Nuo 2013 m. VIPA pasirašė 1051 daugiabučių namų atnaujinimo paskolų sutarčių už beveik 418 mln. Eur, be to, rengiamasi pasirašyti dar 118 paskolų sutarčių už beveik 39 mln. Eur“.

„Iš viso mūsų pritrauktos lėšos padėjo užbaigti daugiau kaip 870-ties daugiabučių renovaciją. Tai reiškia, kad bene 31 tūkst. namų ūkių džiaugiasi pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis. Dar maždaug trijų šimtų daugiabučių atnaujinimo projektai yra įgyvendinami šiuo metu. VIPA finansuojami būstai yra atnaujinami daugiau kaip 40-yje Lietuvos savivaldybių, daugiausia jų - Vilniaus (120) ir Jonavos (106) savivaldybėse. Taip pat atnaujinus šiuos būstus per metus sutaupoma daugiau kaip 49 tūkst. tonų CO2“, - pasakoja Ž. Maskaliovienė.

„Pavyzdžiui, neseniai projektų administratoriams, rangovams, daugiabučių gyventojams suteikėme galimybę stebėti aktualias VIPA pateiktų mokėjimo prašymų būsenas VIPA interneto puslapyje. Tokiu būdu užtikriname didesnį skaidrumą ir operatyvų informacijos pateikimą, siekiant efektyviau įgyvendinti projektus“, - teigia Ž. Maskaliovienė.

Renovacijos nauda ir gyventojų požiūris

„Atnaujintuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės neabejotinai junta visapusiškas būstų modernizavimo naudas. Be to, gyventojai renovacijos naudą pastebi ir kitur. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinkoje butai, esantys atnaujintuose daugiabučiuose, turi didesnę paklausą už nerenovuotus. Taip pat modernizuotiems būstams neretai didesnį dėmesį skiria ir savivaldybės. Svarbu ir tai, kad daugiabučių renovacija padeda kovoti su klimato kaita bei spręsti globalias problemas. Kadangi pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro daugiau kaip 35 proc. Šį neišnaudotą potencialą vis labiau supranta ir nerenovuotų daugiabučių gyventojai.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) gyventojų, apsistojusių senuose, iki 1993 m. statytuose daugiabučiuose, palaikytų renovacijos idėją, jei jiems būtų užtikrintas valstybės finansavimas.

„Tokia gyventojų pozicija turi didelę reikšmę, nes Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi iki 2050 m. atnaujinti didžiąją dalį daugiabučių ir tapti neutralia klimatui. Džiugu, kad Lietuvoje vis labiau įsigali supratimas, kad renovacijos nauda nėra tik lokali, skirta konkrečiam miestui ar namui. Tai - bendras energetinių resursų taupymas, aplinkos užterštumo mažinimas ir ekonomikos aktyvinimo priemonė“, - teigia Živilė Maskaliovienė.

Ekspertų vertinimu, tokių pastatų konstrukcijų būklė yra gera ir jie yra saugūs bei tinkami naudoti. Tačiau pagrindinė su tokiais daugiabučiais susijusi problema - didelis šilumos suvartojimas, kurį lemia pastato laidumas. Kosmetinis remontas dažnai nukreiptas į vieną problemą, o štai renovacija apima sprendinių sename daugiabutyje visumą.

„Daugelyje iki 1993 m. statytų daugiabučių namų egzistuojančios pagrindinės problemos ne tik apkartina kasdienybę, bet ir virsta avarinėmis situacijomis. Iš praktikos galiu pasakyti, kad kosmetinis remontas dažnai nukreiptas į vieną problemą, o štai renovacija apima sprendinių sename daugiabutyje visumą. Be to, už kosmetinį remontą mokame visą sumą iš karto ir dedant lopą ant lopo galiausiai išleidžiame daugiau. Tokio daugiabučio vertė nekilnojamojo turto rinkoje beveik nekyla. Atlikus renovaciją ir sutvarkius pastatą - priešingai: būstas tampa žymiai patrauklesne investicija“, - pabrėžė E. Griauti ir iš naujo statyti - nei pigiau, nei tvariau.

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jie - nebetinkami gyventi, tačiau jų konstruktyvas yra patvarus ir renovacija puikiai išsprendžia visas bėdas. Ypač šiuo laikmečiu, kai tiek daug kalbama apie tvarumą, senų daugiabučių griovimas turėtų būti nebeliečiama tema. Griauti ir iš naujo statyti - nei pigiau, nei tvariau. Žinoma, tam, kad matytume ryškų pokytį, reikia ir aktyvaus namų valdytojų įsitraukimo bei užtikrinti projektuotojų, architektų, statybos rangovų, techninių prižiūrėtojų atsakomybę“.

„Šiuose nuogąstavimuose - mažai logikos. Žinoma, išlaidos už šildymą po renovacijos yra žymiai mažesnės, ir priklausomai nuo pasiekiamos energinės klasės gali siekti ir iki 70 proc., todėl tokiu atveju, esant minimalioms išlaidoms už šildymą, jei gyventojas pajėgus jas susimokėti, kompensacija gali būti nebeskiriama. Kol kas sprendimus sparčiausiai priima tų namų bendruomenės, kurių namų techninė, inžinerinė būklė yra itin prastos būklės. Nereikėtų laukti šio etapo, nes nuo gyventojų sprendimo renovuoti iki jo įgyvendinimo praeina 2-3 metai. Aišku, galima pasidžiaugti tuo, kad, nepaisant visų iššūkių, per paskutinius kelerius metus sostinėje pastebimas smarkus suaktyvėjimas. Tai lemia kokybiškesnė komunikacija ir nuolatinis dėmesys daugiabučių namų bendruomenėms“, - kalbėjo E.

Savivaldybių vaidmuo ir gerosios praktikos pavyzdžiai

„Aktyvi daugiabučių namų modernizacija Jonavoje lėmė ne tik atsinaujinusį miesto veidą, bet ir ženkliai pagerėjusią miestiečių gyvenimo kokybę bei akivaizdžius energijos sutaupymus. Nepaisant to, R. Dautartas akcentuoja, jog daugiabučių atnaujinimas Jonavai davė išties daug: „Šių pastatų renovacija miestui ir gyventojams įnešė tvarkos, grožio ir pastovumo pojūtį. Be to, pagerėjo žmonių gyvenimo sąlygos, patalpas jie gali šildyti savarankiškiau, atsirado taupymo galimybė.“

Palaikydama palangiškių norą renovuoti daugiabučius bei gyventi taupiau, jaukiau ir patogiau, Palangos miesto savivaldybė investuoja į atnaujintų namų gyvenamąją aplinką: tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas. Taip pat pagal galimybes renovuotų daugiabučių kiemuose įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, pasirūpinama šalia esančiomis viešosiomis erdvėmis“, - pasakoja J. Pikčiūnienė.

Viena iš mažesniųjų šalies savivaldybių lyderių Jonava pernai modernizavo 12 daugiabučių namų, t. y. 23972,33 kv. m pastatų naudingojo ploto. Juose yra 490 butų. Iš 2024 m. renovuotų namų 6 pasiekė B, o likę 6 - C energinio naudingumo klasę. Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui Romualdas Dautartas sako, kad renovuoti daugiabučiai labai keičia bendrą miesto vaizdą, daro jį patrauklesnį naujai atvykstantiems, ieškantiems nusipirkti būstą. Jonavos rajono savivaldybė vykdo kvartalinę renovaciją ir prie renovuotų daugiabučių atnaujina kiemus, takus, įrengia poilsio aikšteles.

„Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo pradžioje žmonės nepatikliai žiūrėjo į renovaciją, nebuvo pavyzdžių, gąsdino kainos. Tačiau 2018-2022 metais žymiai padaugėjo prašymų įtraukti daugiabutį į šią programą. Šiuo metu yra sunkiau, jau daug namų renovuotų, o likę labai atkaklūs skeptikai. Vis tik stengiamės juos įtikinti renovuoti daugiabutį, apie tai kalbame susirinkimuose, skelbiame pastato techninės priežiūros apžiūrų aktus, kuriuose pažymime avarines situacijas ir būtinus atlikti darbus. Informuojame, kad renovacijos metu galima viską susitvarkyti kompleksiškai“, - teigia R. Dautartas.

Kliūtys ir iššūkiai

Anot L. Šarkauskienės, Ilgalaikės renovacijos strategijoje yra išdėstyti visi barjerai, kurie trukdo tinkamai vykti pačiam procesui. „[Taip pat] gyventojų sąmoningumo ir atsakomybės pasirūpinti nuosavu turtu iki aukštų statybos rangos darbų kainų bei netvarios energijos kainodaros vertinant aplinkosauginį bei socialinį aspektą. 2022 m. prasidėjęs statybų kainų kilimas per 2023 m. stabilizavosi, bet išliko pakankamai didele kliūtimi gyventojams pritarti modernizavimui“, - teigė L. Šarkauskienė.

„Gyventojai turi suprasti, kad daugiabutis gyvenamasis namas yra jų bendras turtas ir juo reikia rūpintis. Jie yra turto savininkai, kurie privalo prižiūrėti daugiabutį, kad jis atitiktų visus jam keliamus reikalavimus. Ne valstybė turi rūpintis bendrojo naudojimo patalpomis ar estetine namo išvaizda, o patys gyventojai“, - kalbėjo L. Šarkauskienė.

Įvairios šildymo kompensacijos tikrai neprisideda prie renovacijos spartos. Prisiminkime - turėjo ir Vyriausybė įsikišti, apsaugodama gyventojų išlaidas šildymui ir pan. Jei būtume renovacijos ir apšiltinimo darbus atlikę laiku, tai nebūtume tokie pažeidžiami išorės šoko akivaizdoje. Maždaug 12,4 proc. daugiabučių yra renovuoti. Iš tikrųjų dar nedidelė dalis daugiabučių yra renovuotų. Tokiomis aplinkybėmis, kai energetikos nešėjų kainos svyruoja ir reikšmingai išauga, mūsų pažeidžiamumas yra vis dar didelis“, - akcentavo I.

„Viena vertus, yra bloga fizinė daugiabučių, erdvių aplink juos būklė. Kartu gera, nes yra didžiulis potencialas sukurti gyvenamąją aplinką, kuria gyventojai būtų patenkinti. Tai tiesiog sėdime ant maišo pinigų, aukso, kurio dar kol kas nesugalvojome, kaip panaudoti. Tai būdinga ne tik Vilniuje, bet ir bet kuriame Lietuvos mieste - problemos, iššūkiai, būklė netgi yra labai panaši.

Naujausi kvietimai ir galimybės

APVA primena, kad šiuo metu kaip tik galima teikti paraiškas gauti valstybės paramai daugiabučiams renovuoti pagal naują finansavimo modelį - fiksuotą įkainį. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis - paraiškos vertinamos iškart, taip paspartinant procesą.

„Senų daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe pertvarkyti savo namus į B ar A energinio efektyvumo klasės pastatus, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas. Be to, numatyta daugiau atsakomybės perduoti projektų administratoriams, sumažintas dokumentų tvarkymo ir patikrinimų kiekis, todėl renovacijos projektai bus įgyvendinami greičiau“, - sako A. Barkevičienė.

Atsižvelgus į žmonių pageidavimus, išplėstas gyvenimo kokybės gerinimo priemonių sąrašas -finansuojamas ir balkonų išplėtimas bei naujų įrengimas, dviračių saugyklų, čiurlių lizdaviečių įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Pernai Lietuvoje renovuota 55 daugiabučiais namais daugiau nei 2023 m. Praėjusiais metais atnaujinti 333 daugiabučiai, 2023-iaisiais - 278, skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pranešime spaudai. Iš 2024 m. renovuotų daugiabučių beveik 200 pasiekė B energinio naudingumo klasę.

Šiuo metu arti 130 tūkst. senų daugiabučių butų savininkų gyvena renovuotuose namuose. Pavertus į plotą tai yra beveik 7 mln. kv. Jame yra daug naujovių, kurios supaprastina ir pagreitina šių namų atnaujinimo procesą, leidžia butų savininkams tiksliai paskaičiuoti, kiek paramos gali gauti. Be to, šis kvietimas yra tęstinis, ilgo laikotarpio ir ne konkursinis. Valstybės parama bus skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.

Parama bus apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Parama energinį efektyvumą didinantiems darbams svyruoja nuo 20 iki 30 proc. Gyventojai, kurie nori renovuoti savo seną daugiabutį, galės ne tik atnaujinti stogą, langus, sienas, šildymo sistemą, pasirinkti kitas energinio efektyvumo didinimo priemones, bet ir rūsius pritaikyti priedangoms. Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

tags: #daugiabuciu #renovacija #statistika