Daugiabučių renovacijos brokas: priežastys, pasekmės ir kaip apsisaugoti

Daugiabučių namų atnaujinimas - svarbus procesas, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti nekilnojamojo turto vertę. Tačiau renovacijos metu pasitaikantis brokas gali ne tik sugadinti visą naudą, bet ir sukelti papildomų rūpesčių gyventojams.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias renovacijos broko priežastis, pasekmes ir būdus, kaip gyventojai gali apsisaugoti nuo nekokybiškai atliktų darbų.

Atsakomybė už renovacijos darbų kokybę

Pagrindiniai asmenys, atsakingi už daugiabučio atnaujinimo procesą, yra:

• Projekto administratorius: Jis yra tarpininkas tarp gyventojų, statybos darbų rangovo ir techninio prižiūrėtojo. Projekto administratorius organizuoja gyventojų susirinkimus, prižiūri visų daugiabučio atnaujinimo etapų eigą, rūpinasi projekto finansavimu. Kilus abejonių dėl renovacijos darbų kokybės, pirmiausia turėtumėte kreiptis būtent į jį. Svarbu pažymėti, kad projekto administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas, butų savininkai daugumos sprendimu gali jį pakeisti.
• Darbų rangovas: Jis, nenukrypdamas nuo gyventojų patvirtinto investicijų plano, vykdo daugiabučio atnaujinimo darbus. Rangovas privalo nuolat bendrauti su projekto administratoriumi, laikytis nustatytų terminų bei vesti statybos darbų žurnalą.
• Techninis prižiūrėtojas: Jis atsakingas už tai, kad statybos darbai būtų vykdomi pagal statinio projektą, o statybos metu naudojamos medžiagos ir įrenginiai atitiktų kokybės reikalavimus. Pastebėjęs nukrypimus nuo statinio projekto ar nekokybiškų medžiagų naudojimą, techninis prižiūrėtojas gali sustabdyti darbų procesą. Renovacijos darbų kokybę užtikrina reguliariai daugiabučio teritorijoje besilankantis techninis prižiūrėtojas.

Nors už renovacijos darbų priežiūrą atsakingas techninis prižiūrėtojas, kokybės kontrolieriais gali būti ir butų savininkai, kurie kasdien mato, kaip vyksta daugiabučio atnaujinimas ir greičiausiai gali pastebėti bet kokius trūkumus. Tačiau tam, kad gyventojai galėtų tinkamai įvertinti atliekamų darbų kokybę, jie patys turi būti susipažinę su tuo, kaip atrodo tinkamai sutvarkyta statybvietė, sandėliuojamos medžiagos, taip pat žinoti, kaip elgtis intensyvaus judėjimo vietose.

Kaip turi būti atliekami darbai statybvietėje?

Pirmiausia svarbu atkreipti dėmesį, kaip turi atrodyti tinkamai paruošta statybos darbų vieta. Ji turėtų būti visiškai aptverta, pastoliai intensyvaus judėjimo vietose aptverti tinklu. Svarbu ir tinkamai įrengtas bei iš toli matomas informacinis stendas, skelbiantis apie šioje teritorijoje vykdoma daugiabučio renovaciją. Statybvietėje taip pat turi būti švaru ir tvarkinga, o statybos ir griovimo metu susidariusios atliekos nuolat išvežamos į oficialiai veikiančius sąvartynus.

Sandėliuojant medžiagas būtina aptverti ir apsaugoti jas nuo žmonių. Sausi mišiniai (klijai, klijinis glaistas, mineralinis dekoratyvus tinkas) turi būti apsaugoti nuo drėgmės. Klijų mišinius, glaistą, tinką ir dažus reikia sandėliuoti gamyklinėse pakuotėse, pakeltus nuo žemės ant medinių padėklų. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar sandėliuojamų medžiagų sudėtyje yra vandens, nes tokiu atvejų jų negalima laikyti šaltyje, saulės atokaitoje ar aukštoje oro temperatūroje.

Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į pačių statybininkų darbą. Jie privalo dirbti su specialia apranga, avalyne ir dėvėti šalmus. Gyventojai į statybos teritoriją įleidžiami tik lydimi statybos darbų vadovo. Jie taip pat turi dėvėti tinkamą aprangą, avalynę ir šalmą.

Dažniausiai pasitaikantis brokas ir jo priežastys

Renovacijos metu pasitaikantis brokas gali būti įvairus - nuo smulkių defektų iki rimtų statybos technologijų pažeidimų. Štai keletas pavyzdžių:

• Neteisingai pritvirtintos apšiltinimo plokštės.
• Netinkamai įrengta tinkuojama termoizoliacinė sistema.
• Nekokybiškos medžiagos.
• Šiltinant fasadus polistireniniu putplasčiu dažnai netinkamai paruošiamas pagrindas. Jis turi būti švarus, sausas, plyšiai užtaisyti.
• Vėdinamų fasadų sistemose dažnai pasitaiko fasadinių plokščių kampų atskilimai.
• Neįrengta nuogrinda. Nuogrindos įrengiamos tam, kad prie pamato nesusilaikytų vanduo, drėgmės skverbimąsi į pamatą turi sustabdyti hidroizoliacija.

Pagrindinės broko priežastys:

• Statybos darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo kvalifikacijos trūkumas arba netinkamas pareigų atlikimas.
• Rangovo noras sutaupyti medžiagų ir darbo sąnaudų sąskaita.
• Statybos technologijų pažeidimai.
• Nepakankama statybos darbų priežiūra.

Ką daryti pastebėjus broką?

Jeigu pastebėjote broką ar defektus jau pasibaigus renovacijos darbams, garantinio laikotarpio metu reikėtų kreiptis į projekto administratorių, darbų rangovą arba statybos techninį prižiūrėtoją. Kilus įtarimams dėl to, ar teisingai montuojami langai, klijuojamos šiltinimo plokštės, montuojami radiatoriai ir pan., gyventojai gali kreiptis į renovacijos administratorių arba techninį prižiūrėtoją.

Abu renovacijos specialistai sutaria, kad savo įtarimus pirmiausia reikėtų išsakyti projekto administratoriui - tai gali būti bendrijos pirmininkas arba savivaldybės paskirtasis administratorius. Verta atsiminti, kad visam renovacijos darbų procesui vadovauja renovacijos administratorius, o techninės priežiūros specialistas yra jo dešinioji ranka.

Jeigu abejonių dėl renovacijos kokybės visgi neišsklaido nei administratorius, nei techninis prižiūrėtojas, tuomet verta kreiptis į renovaciją prižiūrinčias institucijas - BETA arba VTSPI regioninį padalinį. Susisiekti su šiomis institucijoms - laba paprasta. Tai galima padaryti ir paskambinus telefonu, ir parašius elektroniniu paštu. Rekomenduočiau gyventojams pirmiausia pasikalbėti su administratoriumi ir tik paaiškėjus, kad jis arba techninis prižiūrėtojas tinkamai neatlieka savo pareigų, kreiptis į valstybines institucijas. Taip visi klausimai bus atsakyti greičiau ir paprasčiau.

Statybos įstatymas numato, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis nei:

• 5 metai - matomiems darbams.
• 10 metų - paslėptoms statinio detalėms.
• 20 metų - jei nustatoma, kad šiuose elementuose yra tyčia paslėpto broko.

Svarbu pažymėti, kad įstatymas taip pat numato, kad trejus metus po daugiabučio darbų užbaigimo gyventojai apsaugomi nuo atvejų, kuomet rangovas tampa nemokus arba bankrutuoja. Garantinė suma šiuo laikotarpiu turės būti ne mažesnė nei 5 proc. statinio statybos kainos.

APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pažymi, kad gyventojai, pastebėję broką ar prastai atliktus darbus renovacijos metu, turėtų nedelsdami kreiptis į projekto administratorių, techninį prižiūrėtoją arba statybos vadovą.

Jei po daugiabučio atnaujinimo paaiškėja, kad darbai atlikti nekokybiškai arba renovacijos metu buvo padaryta klaidų, už juos garantiniu laikotarpiu atsako statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas.

Ekspertas pabrėžia, kad gyventojai yra apsaugoti ir tuo atveju, jei rangovas bankrutuoja ar tampa nemokus.

Kaip užtikrinti renovacijos darbų kokybę?

Norint užtikrinti kokybišką daugiabučio renovaciją, svarbu laikytis šių rekomendacijų:

• Rinkitės patikimus rangovus ir techninius prižiūrėtojus, turinčius gerą reputaciją ir patirtį.
• Aktyviai dalyvaukite renovacijos procese, domėkitės darbų eiga ir kokybe.
• Reguliariai bendraukite su projekto administratoriumi, rangovu ir techniniu prižiūrėtoju.
• Pastebėję trūkumų ar pažeidimų, nedelsdami informuokite atsakingus asmenis.
• Reikalaukite, kad visi darbai būtų atliekami pagal statinio projektą ir galiojančius statybos reglamentus.

Abu statybų ekspertai pastebi, kad ir įtarus broką, ir tiesiog domintis, kaip renovuojamas daugiabutis, vienas iš trumpiausių kelių gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus - gamybiniai susirinkimai, kurie rengiami kiekvieną savaitę prie renovuojamo namo. Tokiuose susitikimuose dalyvauja projekto administratorius, techninis prižiūrėtojas, rangovas. Drauge jie aptaria, kaip vyksta renovacija. Informaciją apie susitikimus, jų laiką gali suteikti bendrijos pirmininkas arba renovacijos administratorius.

Valstybės parama daugiabučių renovacijai

Vis tik daugelis pamiršta, kad tam yra teikiama valstybės parama, galinti kompensuoti dalį ir netgi visą paskolą renovacijai ar bent jau sumažinti jos palūkanas.

KBMA vadovė paminėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį kvietimą, pasiekus B energetinę klasę galima gauti 145,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą, o pasiekus A energetinę klasę - 172,8 tūkst. eurų paramą.

Ji primena, kad gyventojai daugiabučio namo modernizavimui gali pasinaudoti ne tik valstybės parama, bet ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą ilgiausiai 20-čiai metų, tačiau su neaugančiomis, fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Be viso to, yra žmonių, kuriems namo atnaujinimas nekainuoja absoliučiai nieko. I. Šakalienė pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję apie galimybę gauti 100 proc. valstybės paramą renovacijai gauto kredito ir palūkanų dengimui. Viena esminė sąlyga - asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą.

Apibendrinant galima teigti, kad daugiabučių renovacija - sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo ir atsakingumo iš visų dalyvių. Tik tinkama priežiūra, kokybiškos medžiagos ir kvalifikuoti specialistai gali užtikrinti sėkmingą renovacijos rezultatą ir pagerinti gyvenimo kokybę daugiabučiuose namuose.

Lentelė: Daugiabučių renovacijos darbų kainos ir valstybės parama

tags: #daugiabuciu #renovacijos #brokas