Daugiabučių Namų Termoefektyvumo Metodika: Kaip Sumažinti Šildymo Sąskaitas

Artėjant ar prasidėjus šildymo sezonui, vis dažniau susimąstome, kaip sumažinti sąskaitas už šilumą, bet kartu išlaikyti jaukią ir komfortišką aplinką namuose. Nepriklausomai nuo šilumos kainos brangiausiai už šildymą moka tie gyventojai, kurių būstai energetiškai neefektyvūs arba nerenovuoti.

Šilumos suvartojimą daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui didžiąja dalimi apsprendžia jų būklė. Efektyviau vartoti šilumą ir mokėti mažiau galėtume, jei racionaliau ją naudotume. Tam nereikia didelių investicijų, tačiau taikydami prieinamas taupymo priemones daugiabučiuose namuose galima sumažinti šilumos suvartojimą apie 10 procentų teigia specialistai.

Daugiabučių Namų Renovacija: Lyginamoji Analizė

Lazdijų mieste, Dainavos gatvėje, esantys du panašaus dydžio daugiabučiai namai sudaro sąlygas objektyviai įvertinti renovacijos įtaką šilumos energijos suvartojimui ir šildymo išlaidoms. Dainavos g. 11 daugiabutis buvo renovuotas 2020 metais, o Dainavos g. 12 pastatas iki šiol nerenovuotas.

Atlikta lyginamoji analizė patvirtina, kad daugiabučių namų renovacija yra efektyvi ilgalaikė priemonė, leidžianti sumažinti šilumos energijos suvartojimą ir šildymo išlaidas. Tokie skirtumai susidaro dėl kompleksinių renovacijos sprendimų. Renovacijos metu apšiltinamos pastato sienos, modernizuojamos šildymo ir karšto vandens sistemos, izoliuojami vamzdynai, įrengiami balansiniai ir termostatiniai ventiliai bei lauko temperatūros reguliavimo įranga.

Šilumos Energijos Suvartojimas

Pirmojoje lentelėje pateikiami duomenys apie bendrą šilumos energijos kiekį, sunaudotą šildymui per penkis šildymo sezonus.

Pateikti duomenys rodo, kad renovuotas Dainavos g. 11 pastatas per visą analizuojamą laikotarpį sunaudojo žymiai mažiau šilumos energijos nei nerenovuotas Dainavos g. 12 pastatas. Skirtumas tarp pastatų išlieka kiekvienu šildymo sezonu ir kai kuriais metais siekia beveik du kartus.

Šilumos Sąnaudos Eurais

Antrojoje lentelėje pateikiamos šilumos sąnaudos eurais vienam kvadratiniam metrui, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.

Lentelės duomenys rodo, kad renovuotame pastate šildymo išlaidos vienam kvadratiniam metrui yra ženkliai mažesnės nei nerenovuotame. Visais nagrinėtais šildymo sezonais Dainavos g. 11 pastate šilumos sąnaudos buvo vidutiniškai apie du kartus mažesnės.

Nerenovuotuose pastatuose dažniausiai išlieka pasenusios šildymo sistemos ir nepakankamai sandarios konstrukcijos, dėl kurių šiluma prarandama greičiau, o šildymo sąnaudos išlieka didelės.

Kaip Mažinti Šildymo Sąskaitas Be Didelių Investicijų

Nors dažnai manoma, kad vienintelis būdas sutaupyti - tai brangi pastato renovacija, iš tiesų daugybė veiksmingų sprendimų yra paprasti, prieinami ir nereikalaujantys didelių investicijų.

Didžioji dalis šilumos nuostolių įvyksta dėl prasto pastato sandarumo - per langų rėmus, durų tarpus ar net smulkius plyšelius sienose. Netinkamai užsandarinti langai leidžia šaltam orui skverbtis į patalpą, o šiltam - išeiti į lauką.

Todėl būtina skirti dėmesio langų priežiūrai: tikrinti tarpinių būklę, atnaujinti sandarinimo juostas, o esant reikalui - keisti senus stiklo paketus naujais. Jei langų keisti nėra galimybės, šaltuoju laikotarpiu galima naudoti specialią plėvelę iš vidaus, kuri sumažina šilumos pralaidumą. Ne ką mažiau svarbios ir durys - senos, nesandarios, be tarpinių, jos tampa tiesioginiu keliu šilumai išeiti. Priklijuotos gumos ar silikoninės tarpinės leidžia durims sandariai prisitraukti, o įrengus dvigubas duris, tarp jų susidaro oro barjeras, kuris sulaiko šilumą.

Be sandarumo svarbu ir tai, kaip elgiamės su šildymo įrenginiais. Net jei radiatorius veikia sklandžiai, netinkamas jų išdėstymas ar eksploatavimas gali stipriai sumažinti šilumos pasklidimą. Pavyzdžiui, jei radiatorius uždengtas ilgomis užuolaidomis, apkrautas baldais ar naudojamas kaip skalbinių džiovykla, šiluma negali laisvai cirkuliuoti kambaryje. Tinkama praktika - palikti laisvą erdvę aplink šildymo prietaisus, reguliariai valyti jų paviršių nuo dulkių, o norint dar efektyviau naudoti šilumą - įrengti šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių.

Neretai pamirštamas, bet labai svarbus šilumos taupymo aspektas yra grindų izoliacija. Ypač pirmuose aukštuose, kur po butais yra nešildomos patalpos ar rūsiai, pro grindis gali būti prarandama nemaža dalis šilumos. Sprendimas paprastas - storas kilimas ant grindų ne tik suteikia jaukumo, bet ir veikia kaip papildomas šilumos izoliacijos sluoksnis.

Nors grynas oras namuose būtinas, ypač žiemą, vėdinti reikia protingai. Ilgai praverti langai leidžia ne tik išeiti šilumai, bet ir atšaldo sienas bei baldus, kuriems po to reikia daugiau laiko ir energijos vėl įšilti. Todėl vėdinimas turėtų būti trumpas, bet intensyvus - geriausia kelioms minutėms visiškai atverti langą, sukuriant trumpalaikę oro trauką. Taip kambaryje atsinaujina oras, bet nespėja išsivėdinti šiluma.

Kai kuriais atvejais gyventojai turi galimybę patys reguliuoti šilumos vartojimą - termoreguliatoriai prie radiatorių leidžia nustatyti skirtingą temperatūrą skirtingose patalpose. Pavyzdžiui, virtuvėje, kur dažnai šilumos pakanka nuo veikiančios buitinės technikos, galima nustatyti žemesnį režimą, tuo tarpu svetainėje ar vaikų kambaryje palaikyti aukštesnę temperatūrą. Jeigu išvykstama ilgesniam laikui - temperatūrą galima sumažinti iki minimalaus lygio.

Dar vienas svarbus aspektas - tai šilumos apskaita. Pastatuose, kur įrengti šilumos paskirstymo dalikliai, gyventojai moka už realų sunaudotą kiekį. Tokia sistema skatina atsakingiau elgtis su šiluma, nes nuo individualaus vartojimo tiesiogiai priklauso mokama suma. Dalikliai, pritvirtinti prie radiatorių, fiksuoja šilumos atidavimą pagal jų paviršiaus temperatūrą, o duomenys perduodami į centrinę sistemą.

Visa tai rodo, kad šilumos taupymas nėra tik techninis klausimas - tai gyvenimo būdas, paremtas atsakomybe, dėmesingumu ir nuoseklumu. Kiekvienas iš mūsų, net ir be didelių investicijų, gali prisidėti prie mažesnių sąskaitų ir jaukesnės kasdienybės.

Šilumos Taupymo Būdai ir Galimybės

Yra du pagrindiniai būdai, kaip taupyti šilumą daugiabučiuose namuose:

• Kompleksinė pastato renovacija.
• Pastato šildymo sistemos modernizacija.

Pirmas paminėtas pastato šilumos taupymo būdas yra ypač efektyvus, bet gana brangus, nes apima visą pastato statybinių konstrukcijų ir šildymo sistemos sutvarkymą. Plačiau panagrinėsime pastato šildymo sistemos modernizaciją.

Modernizuojant pastato šildymo sistemą, galima keisti vienvamzdę pastato šildymo sistemą į dvivamzdę, kolektorinę, galima rinktis taupesnę karšto vandens ruošimo sistemą. Tačiau šildymo sistemos tipo keitimas yra brangus, būtina keisti vamzdyną ir butuose, todėl ne visi gyventojai ryžtasi tokiai modernizacijai.

Paprasčiau ir pigiau yra atnaujinti šilumos punktą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemas. Šie darbai nereikalauja didelių investicijų, o šilumos sutaupymas gali siekti 30 procentų.

Modernizavus daugiabučio pastato šildymo sistemą, gyventojai pagal savo finansines galimybes ir pageidaujamas komforto sąlygas gali nusistatyti ir palaikyti buto oro temperatūrą, reguliuodami prie radiatorių sumontuotus temperatūros reguliatorius − termostatinius ventilius. Tokiu būdu bute galima nustatyti minimalų šildymo režimą išeinant į darbą ar išvykus ilgesniam laikui, o esant poreikiui − intensyviau šildyti vieną, du buto kambarius ar visą butą.

Šilumos dalikliai, sumontuoti ant visų pastato butų patalpų radiatorių, užtikrina tikslesnį ir teisingesnį butuose suvartotos šilumos paskirstymą. Individualus kiekvieno radiatoriaus šilumos reguliavimas ir apskaita buto savininkui leidžia sutaupyti šilumą.

Skaičiuojama, kad šilumos punkto modernizavimas, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų subalansavimas įrengiant šilumos sunaudojimo reguliavimą ir daliklinę apskaitą kiekviename pastato bute gali vidutiniškai kainuoti apie 25 ÷ 50 Eur/m². Tai yra maždaug tik dešimtadalis kompleksinės renovacijos kainos.

Neturint pakankamai pinigų visai pastato renovacijai, toks sprendimas būtų tikrai racionalus, ir tai būtų pirmas žingsnis tolesnės pastato statybinių konstrukcijų rekonstrukcijos link. Šios investicijos nenueitų veltui, nes leistų taupyti net ir nerenovavus pilnai pastato.

Termovizija: Šilumos Nuostolių Nustatymas

Termovizija - tai efektyvus būdas išsiaiškinti pastato šilumos nuostolių priežastis ir spręsti energinio efektyvumo problemas. Statistiniai duomenys rodo, kad net 50 % šilumos prarandama pro sienas, 25 % - pro langus, 15 % per lubas, o 10 % - per grindis.

Termovizinio tyrimo metu galima ne tik tiksliai nustatyti šiluminės izoliacijos trūkumus, bet ir įvertinti bendrą pastato šiluminį režimą, nustatyti atskirų zonų šilumos nuostolius bei atpažinti galimus statybos ar eksploatacijos defektus. Tai leidžia optimaliai planuoti renovacijos darbus, sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti pastato vertę.

Pilna pastato ar kito šildomo objekto termovizinė analizė apima išsamų tiek vidaus, tiek išorės patikrinimą naudojant pažangią termovizinę įrangą.

Termoviziniai tyrimai atliekami:

• Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą.
• Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
• Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
• Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija.

Legioneliozės Prevencija

Siekiant karšto vandens sistemose išvengti Legionella bakterijos, kuri sukelia legioneliozės ligą, būtina reguliariai laikytis pagrindinių prevencijos taisyklių. Šios bakterijos veisiasi stovinčiame vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė nei 20 oC, bet žemesnė nei 50 oC.

Užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėstų smulkių vandens lašelių, kurie susidaro dušuose, voniose, saunose ir panašiose vietose. Išvengti šios ligos padeda terminė dezinfekcija, dar kitaip vadinama termošoku. Atsukus čiaupą karštas, ne mažiau kaip +50 °C temperatūros vanduo turi atbėgti per minutę.

Ilgaainiui dušų galvutės, vandens čiaupai kalkėja, kaupiasi kiti nešvarumai, atsiranda nuosėdų, kuriose gali kaupti legionelės. Jeigu ilgiau nebuvote namuose ir nenaudojote karšto vandens, vamzdynuose jis užsistovėjo, o jo temperatūra nebuvo pakankama.

Už legioneliozės prevenciją daugiabučiuose atsakingi namų administratoriai ar bendrijos. Per termošoką vidutiniškai 5 min.

tags: #daugiabuciu #tarfo #metodika