Daugiabučio, kotedžo ir individualaus namo skirtumai: ką pasirinkti?

Renkantis būstą, dažnai susiduriame su dilema - daugiabutis, kotedžas ar individualus namas? Kiekvienas iš šių variantų turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu atidžiai įvertinti savo poreikius ir galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime esminius daugiabučių, kotedžų ir individualių namų skirtumus, jų statybos ypatumus, privalumus ir trūkumus, taip pat kainų skirtumus ir patarimus, kaip pasirinkti tinkamą būstą.

Daugiabučiai: Statybos ypatumai ir problemos

Lietuvoje per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos keitėsi - medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o ne taip seniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių - apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas doc. dr. Arnoldas Šneideris paaiškina, jog mūriniai daugiabučiai dažniausiai būdavo statomi keturių penkių aukštų, kartais - dešimties dvylikos. Blokiniai buvo statyti dar aukštesni, o monolitiniai - patys aukščiausi. Pavyzdžiui, Lazdynuose galime pamatyti šešiolikos aukštų monolitinių daugiabučių.

Garso izoliacija ir sandarumas

Pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas. Prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos. Dėl šios priežasties blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus. Tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.

Kita vertus, visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą. „Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai“, - komentuoja A. Šneideris. Jis papildo, kad tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme.

Statybos ypatumai

Mūriniai daugiabučiai statomi iš plytų, blokelių, o vienu metu minėtų daugiabučių statybai buvo naudojami ir stambesni mūro blokai. Tokių namų pavyzdžių iki šiol yra likę Antakalnyje. „Mūras labai imlus darbo sąnaudoms ir žmonėms - statybose reikalingi mūrininkai, reikia nuolatos maišyti skiedinį, tai ilgas procesas“, - mūrinių daugiabučių statybą komentuoja A. Šneideris.

Priešingai nei mūriniai daugiabučiai, blokiniai pastatomi gerokai greičiau. Anot pašnekovo, visi tokių daugiabučių statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami. Specialisto teigimu, vieną penkių aukštų blokinį daugiabutį gali sumontuoti penki žmonės, todėl darbo sąnaudos tokiam darbui žymiai mažesnės nei mūrinio namo statybai.

Pasak A. Šneiderio, monolitiniai daugiabučiai yra patys standžiausi pastatai, tačiau tokių namų statybos - labai ilgos. Kaip teigia specialistas, pastačius vieną monolitinio namo aukštą, jis turi kietėti mažiausiai septynias paras, tokio namo negalima statyti šaltyje. Anot A. Šneiderio, monolitiniuose daugiabučiuose esančius butus galima planuoti kiek laisviau nei tuos, kurie įrengti blokiniuose ir mūriniuose daugiabučiuose.

Kotedžai: Tarpinis variantas tarp buto ir namo

Pavargus nuo triukšmo daugiabutyje, ankštų automobilių parkavimų aikštelių, minimalaus privatumo akys krypsta į individualius namus arba kotedžus. Kotedžą paprastai renkasi tie žmonės, kurie tikisi bent iš dalies patirti gyvenimo name komfortą - turėti pakankamai erdvės, savą žemės lopinėlį, kuriame vasarą galėtų jaukiai leisti laisvalaikį.

Kotedžų statyba užsiimančios įmonės „Verkių namai“ atstovo Mariaus Čiulados teigimu, kotedžus dažnai renkasi jaunos šeimos, nenorinčios gyventi daugiabutyje ir norinčios gyventi panašiai kaip name, tačiau negalinčios skirti daug laiko jo priežiūrai. Kotedžas - tinkamas pasirinkimas tiems žmonėms, kuriems svarbu patirti namo teikiamus privalumus, turėti dailiai sutvarkytą žemės plotelį ir kurie negali ar nenori užsiimti sodininkyste ar daržininkyste. Vieta automobiliui, židinys, du aukštai, autonomiškas šildymas, keli sanitariniai mazgai, kartais ir rūsys - visa tai gyvenimo kokybę artina prie namo.

Kotedžų tipo butų projektų „Naujoji Anglija“ pardavimų vadovė Ilma Stasiulytė privalumų sąrašą pratęsia: „Aš lyginčiau kotedžą ne su namu, o su butu, ir šioje vietoje gyvenimo kokybės skirtumai akivaizdūs. Kotedžai pasižymi mažesniu gyventojų intensyvumu, jų aplinkoje - daugiau žaliųjų erdvių. Dar vienas privalumas - tas, kad nereikia mokėti už bendras erdves - laiptinės, lifto priežiūrą ir panašiai, be to, ir mažesni šildymo kaštai.

Pagrindinis minusas turbūt būtų tas, kad dėl brangios žemės kotedžai dažniau statomi kiek atokiau miesto centro - bet tai išsprendžiama, nes reikalinga infrastruktūra greitai sukuriama. Dar viena ryški kotedžo ypatybė - arti gyvenantys kaimynai. Kotedžuose sunku išvengti bendruomeniškumo, nes priešingai nei daugiabutyje kaimynų čia nėra tiek daug, kad jų nepažinotum, o ir gyvena jie glaudžiau nei privačių namų rajonuose.

„Pirmiausia yra garso problema“, - sako M. Čiulada. „Tarkime, jūs įsigijote gerą garso aparatūrą, bet negalite ja mėgautis, nes kaimynas skundžiasi triukšmu… Arba atvirkščiai - kaimynas garsiai klausosi muzikos ir neduoda jums ramybės. Bet kuriuo atveju, gyvenant kotedže santykis su kaimynais daug intymesnis nei gyvenant name. Reikia nusiteikti, kad jausitės šiek tiek lyg komunoje.

Tačiau I. Stasiulytė sako, kad jaunų žmonių glaudi kaimynystė neatbaido - priešingai, gyvenimą bendruomenėje jie vertina kaip pliusą, o ne kaip minusą.

Kotedžo privalumai ir trūkumai

Kotedžas yra lyg daugiabutis su daugiau erdvės Jums, Jūsų vaikams, Jūsų augintiniui ir, dažniausiai, garantuota parkavimo vieta Jūsų automobiliui. 70 kv. m. ploto butas savo galimybėmis yra kur kas mažesnis nei 70 kv. m. ploto kotedžas - tą patvirtins kiekviena šeima, nes kotedže kur kas daugiau laiko praleidžiama kiemelyje ar terasoje, kur nevaržomai gali žaisti mažieji šeimos nariai.

Bene didžiausias kotedžo trūkumas - kaimynai. Puiku, jei greta Jūsų įsikurs tvarkinga šeima, tačiau galbūt ta šeima mėgs nuolat organizuoti vakarėlius ar priešingai, bus ypač jautri kiekvienam iš Jūsų valdos sklindančiam garsui, kepamos mėsos kvapui ar neįprastam veiksmui. Tai trūkumas, kurį kotedžai „pasiskolino“ iš daugiabučių, bet rizika čia kur kas mažesnė. Jei daugiabutyje turite kaimynus ir iš šonų, ir po savimi, ir virš savęs, tai kotedže dažniausiai turimi vieni ar dveji kaimynai iš šonų.

Beje, kartais tokie kaimynai ir didelis privalumas - yra ne viena istorija kaip naujakuriai susidraugauja, kartu švenčia įvairias šventes ir sprendžia kylančias problemas.

Nors tokio būsto tipo, kaip kotedžas, formaliai net neegzistuoja - nei statybų įstatyme, nei statybos techniniame reglamente šis terminas nenaudojamas - jo populiarumas tarp pirkėjų vis auga. Dažniausiai tai dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį.

Individualus namas: Erdvė ir ramybė

Individualus namas dažniau pasirenkamas tada, kai norima ramybės, ieškoma „pabėgimo plano“ iš miesto. Didžiausias individualių namų privalumas - erdvė. Tik mieste ar buvusiose sodų bendrijose namų sklypai yra mažyčai, tuo tarpu tolėliau nuo miesto už priimtiną kainą nesunkiai rasite tikrai erdvų sklypą, kuriame tilps ir namas, ir pavėsinė, ir šiltnamis, ir dar bus apstu vietos pramogoms.

Lyginant su kotedžais, individualiame name yra dar ramiau, nes čia visai nėra kaimynų, su kuriais dalijatės bendra siena ar kokia nors bendra erdve (kiemu, pavėsine, parkavimo aikštele ar pan.) Tačiau negalima sakyti, kad visai nėra kaimynų - skiriasi kaimyno sąvokos suvokimas. Jei greta Jūsų apleista troba ir ten gyvena asocialūs asmenys, tai nebus geriau nei du kaimynai kotedže, bet jei greta Jūsų gyvena tvarkingi žmonės - juos sutiksite galbūt tik retkarčiais, o gal susibendrausite, nes užmiesčio, kaimo bendruomenė neretai yra kur kas artimesnė nei miesto.

Jei šalies nepriklausomybės pradžioje buvo populiarūs dideli, kone visą giminę sutalpinti galintys namai, tai šiandien daugėja mažų namukų, kurie yra kompaktiški, ekonomiški ir labai jaukūs. Nedidelius namukus renkasi vyresnio amžiaus poros, jau užauginę savo vaikus, taip pat pasitelkus vaizduotę iki 80 kv. m. ploto namus statosi nedidelės šeimos, kurios linkę laiką leisti kartu, o miegamuosiuose sutalpina tik lovą ir būtinus kelis baldus (spintą, komodą ar pan.), atsisako beverčių koridorių ir kt.

Nors gyvenant ne daugiabutyje atsiranda papildomų darbų, tokių kaip vejos priežiūra ar sniego kasimas, ekonomiškumą pastebi dauguma. Visų pirma, individuali šildymo sistema, kuri pasirenkama pagal Jūsų poreikius ir gali būti reguliuojama. Išvykdami ilgesniam laikui galite sumažinti šilumą, laukdami svečių - kiek pašildyti ir t. t. Turėdami galimybę reguliuoti namų temperatūrą ir sunaudojamą šilumos kiekį galite sutaupyti pinigų arba pasirinkti geresnį komfortą.

Turėdami savo daržą, šiltnamį galėsite šį bei tą užsiauginti, tad sumažinsite išlaidas ekologiškoms gėrybėms bei turėsite įdomią, raminančią pramogą, supažindinsite ir savo vaikus su realia gamta, o ne tik iš vadovėlių.

Kainų palyginimas

Rasti šeimos poreikius atitinkantį kotedžą dar miesto ribose, ne buvusiose sodų bendrijose, o visai šalia viešojo transporto, ugdymo įstaigų, tačiau kartu ir ramioje, nuo pagrindinių gatvių nutolusioje vietoje tikrai nesunku, ypatingai Vilniuje ar Kaune. Viename didesniame sklype nesunkiai pastatomi keli kotedžai, įkurdinamos kelios šeimos, todėl ir prašoma kaina yra mažesnė nei norintiems gyventi individualiame name.

Kainų skirtumas labai priklauso nuo vietos (kotedžas prie senamiesčio gali būti ryškiai brangesnis už individualų namą nutolusį per 20 km nuo centro), įrengimo kokybės.

Š.Taručio teigimu, anksčiau, kai didžiausią paklausą turėjo didelio bendro ploto kotedžai (90-140 kv. m), jų buvo didelė suminė kaina. Pastaruoju metu, stebint mažėjančio bendro būsto ploto tendenciją, mažėja ir kotedžai. Paskutiniais metais siūlomi ir 65-75 kv. m ploto kotedžai. Todėl ir jų suminė kaina sumažėjo.

Pasak Š.Taručio, kvadratinio metro kaina tarp buto ir kotedžo iš esmės nesiskiria. Nors kotedžą pastatyti yra lengviau nei daugiabutį (reikia daugiau inžinerinių mazgų, papildomą vietą užima bendros erdvės), kotedžai turi kiemelius, taip pat juose, paliekant daugiau erdvės būsimų gyventojų kūrybai ir saviraiškai, siūlomas mažesnis apdailos lygis.

Iš kitos pusės, kotedžas nelygu kotedžui - tas pats ir su butais. Kotedžai gali būti maži ir dideli, arti miesto centro ir miesto pakraštyje, su apdaila ir be jos, prestižinio segmento projekte ar ekonominiame. Taigi ir kaina priklausys nuo gausybės faktorių.

Panagrinėkime konkretų pavyzdį. 95 kv. m ploto kotedžas miegamajame rajone (Pilaitėje) Vilniuje kainuoja apie 110 000 Eur. Į šią kainą įeina dvi parkavimo vietos, gana nemažas kiemelis (maždaug nuo 50 iki 120 kv. m), ekonomiškas geoterminis šildymas. Kaune to paties ploto kotedžas kainuoja pigiau - apie 97 000 Eur.

Dar įdomiau paskaičiuoti, kiek kainuotų panašaus dydžio - 90-100 kv. Loftą Vilniaus Naujamiestyje (Vytenio g.) galima nusipirkti ir kiek pigiau: 95 kv. m kainuos apie 74 000 Eur, tačiau tai - specifinis būstas ir ne visiems jis priimtinas, be to, jo įrengimas taip pat bus brangesnis nei įprasto buto.

Tiesa, viename brangiausių Vilniuje projektų, plėtojamame Konstitucijos pr. 100 kv. m butas kainuos net 404 650 Eur, tuo tarpu, viename pigiausių - Perkūnkiemyje, Leičių g. 93 kv.

Kitas konkretus pavyzdys: kadangi kotedžą galima palyginti ir su individualiu namu, paskaičiuokime, kiek kainuotų namas ir palyginkime šią kainą su kotedžo kaina. Pastaruoju metu Vilniaus mieste daugėja individualius namus siūlančių projektų-gyvenviečių. Tačiau jos, dažniausiai, yra tolokai nuo miesto centro, o kaina - tik šiek tiek žemesnė ar tokia pati, kaip kotedžų.

Taigi kotedžo kaina, lyginant su butais ir namais, yra pakankamai konkurencinga.

Pirmiausia, todėl, kad pastatyti daugiabutį yra daug sudėtingiau ir brangiau: sudėtingesnis projektavimas, papildomai kainuoja bendrosios patalpos, laiptinės. Žinoma, kotedžų kainos taip pat skiriasi. Jų galima rasti ir arčiau centro arba perspektyviose laikomose vietose.

Kotedžai dažniau būna didesni nei butai, tačiau mažesni nei namai. Jie statomi dažniau toliau nuo miesto centro, miegamuosiuose rajonuose ir kvadratinio metro kaina būna mažesnė nei buto, tačiau kiek didesnė nei namo.

Būsto kainų palyginimo lentelė

Kaip nesuklysti renkantis kotedžą?

Nors kotedžas ir artimesnis individualiam namui nei daugiabučiui, tai labiau miesto tipo šeimos gyvenamasis būstas, todėl renkantis kotedžą vertėtų nesidairyti į tuos, kurie statomi kažkur toli nuo miesto, jei greta nėra viešojo transporto stotelės ar netgi patogaus kelio. Tokioje vietoje verčiau rinktis individualų namą, o kotedžo ieškoti kur nors, kur geriau išvystyta infrastruktūra.

Vis dėlto, kaip mėgsta kartoti nekilnojamojo turto ekspertai, renkantis būstą svarbiausi yra trys dalykai - vieta, vieta ir dar kartą vieta.

I. Stasiulytė pastebi, kad kartais linkstama kotedžą ar kitą būstą rinktis pagal kvadratų skaičių. Tačiau didesnis plotas ne visuomet reiškia erdvumą ir gyvenimo komfortą.

Mūsų praktika rodo, kad dabar rinkoje ypač paklausūs kompaktiški būstai su savarankiška šildymo sistema, - pastebi specialistė. - Žmonės nori gyventi nedidelio ploto, funkcionaliai suplanuotame būste - toks pageidavimas kyla iš labai paprastos priežasties: kad nereikėtų mokėti už nenaudojamą plotą.

Pasak specialistės, didžiausia klaida daroma tada, kai renkantis kotedžą remiamasi į kvadratinio metro kainą, neįsigilinus, kas į tą kainą įeina. Tai ypač aktualu kotedžų atveju. Dažnai mažesnė kvadratinio metro kaina reiškia, kad kotedžas bus tik su minimalia dailine apdaila, kitaip tariant, pirksite tiktai „dėžutę“, pavyzdžiui, nebus išvedžiotos komunikacijos, privesti šildymo katilai ir pan. Tokiu atveju teks daug investuoti, kad turėtumėte pilnavertį būstą, tad galutinė kaina gerokai išsipūs.

Perkant bet kokį būstą - butą, namą ar kotedžą - specialistai pataria pasidomėti ne tik įvairiais techniniais ir estetiniais būsto parametrais, bet ir potencialiais kaimynais.

Išsirinkę, atrodytų, svajonių būstą, retai pasidomime, kas gyvena už sienos, tačiau to pamiršti nevertėtų, - pataria M. Čiulada, - Jeigu žmonės susibendrauja, jie drauge leidžia laisvalaikį, mini tokias šventes kaip Joninės, Kalėdos. Nuo to irgi priklauso mūsų gyvenimo kokybė.

M. Čiulados teigimu, šiuo metu stebima tendencija rinktis mažesnio ploto būstus: Anksčiau kai kurie vilniečiai įsigydavo ir dviejų šimtų kvadratinių metrų kotedžus Santariškių ar Jeruzalės mikrorajonuose.

Paklaustas, kokios numanomos šio reiškinio priežastys, pašnekovas išskiria dvi: Pirma, didesnė kvadratūra automatiškai reikštų ir didesnę kainą. Statytojai visuomet stengiasi „pataikyti“ į perkamąją galią - už neįrengtą kotedžą žmonės nenorėtų mokėti brangiau nei 100 000 eurų. Na, o statytojai prisitaiko prie rinkos, tad stengiamasi išlaikyti tokį kainų lygį, koks priimtinas didesniam pirkėjų ratui.

Kotedžų kainą iš esmės nulemia jų vieta - tarkime, miesto centre kaina už vieną kv. m gali siekti nuo 1,5 iki 3 tūkst. eurų, o užmiestyje - nuo 1,2 iki 1,5 tūkst. eurų. Antroje vietoje lieka dydis, apdaila ir kiti parametrai - t.I. Stasiulytė pastebi, kad šiuolaikinis pirkėjas būstą renkasi ypač atidžiai, nes siekia iš savo įsigyto turto gauti naudos.

tags: #daugiabutis #kotedzas #namas