Debreceno gatvė Klaipėdoje - svarbi miesto dalis, turinti savo istoriją ir savitumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime gatvės praeitį, dabartinę infrastruktūrą ir kitus svarbius aspektus.
Istorija ir plėtra
Žinia apie būsimą gyvenamąjį kvartalą ir tolimesnę Klaipėdos plėtrą į pietus galima rasti jau 1963-ųjų pabaigoje „Tarybinėje Klaipėdoje” paskelbtame Albino Stubros straipsnyje, kuriame jis pirmiausiai aprašė Namų statybos kombinato statybas Pempininkų kaimo ribose.
Pas miesto vyriausiąjį architektą P. Sabaliauską yra įdomus maketas. Tiesios gatvės, būreliais išsidėstę 60 ir 120 butų daugiaaukščiai gyvenamieji namai, prekybos ir buitinio aptarnavimo punktai, vaikų darželiai-lopšeliai. Suskaldytas mikrorajonais ir rajonais modernus miestas. Jis plačiu frontu žygiuoja per buvusius kimsynus tolyn ir tolyn. Jam nebeužtenka ir Pempininkų. Dviem mikrorajonais jis peršoka per šį kaimelį ir driekiasi tolyn, iki pat Smiltelės upelio.
Po metų, 1964-ųjų gruodį, Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto (VK) technikinė taryba peržiūrėjo architekto Kazimiero Rimanto Balėno parengtą IV miesto gyvenamojo rajono „detaliojo išplanavimo projekto eskizą”. Rajono nominaliosios ribos ir užstatymo schema iš Tomo S.
Spręsti užstatymo klausimą rajono, liekančio tarp projektuojamo naujo įvažiavimo į miestą ir esamos Dubysos gatvės, šį rajoną panaudoti buitinių-komunalinių prekybinių bei administracinių įstaigų, nereikalaujančių sanitarinių-aрsauginių juostų, statybai. <…> Peržiūrėti daugiaaukščių garažų statybos tikslingumą rajone, nes jo užstatymo periode bus statoma tik kooperatiniai garažai statybos-remonto valdybos jėgomis.
Taryba taip pat konstatavo, kad numatytas pastatų išdėstymas prie Taikos prospekto „gaunasi nuobodus ir neišraiškingas, ураč be apželdinimo”. Tuo metu šiame gyvenamajame rajone buvo planuojama statyti ir 16-os aukštų daugiabučius, tačiau minėtoji taryba nurodė juos projektuoti gyvenamų namų grupių centruose tik tuo atveju, jeigu „statybos komitetas garantuos, kad 1967-8 metais jiems bus paruošti tipiniai projektai ir jų statybą bus galima vykdyti kartu su 5 a.
Daugeliui klaipėdiečių tikriausiai jau žinoma apie projektuojamą naują įvažiavimo į miestą magistralę. Ji iš Žemaičių plento, nuo posūkio prie kelio į Dovilus, eis tiesiai laukais, už prekybos valdybos sandėlių kirs Šilutės plentą ir įsilies į Dubysos gatvę. Ketvirtasis rajonas ir prasidės už naujosios magistralės. Jis užims 92 hektarų plotą tarp tolesnio Taikos prospekto tęsinio ir Šilutės plento, čia busi trys mikrorajonai, kuriuose gyvens daugiau kaip 23 tūkstančiai žmonių (112 tūkstančių kvadratinių metrų gyvenamojo ploto).
Pagrindinai bus statomi penkiaaukščiai gyvenamieji namai. Rajono kontūrams paįvairinti numatoma statyti kiekviename mikrorajone po tris 16 aukštų gyvenamuosius namus. Suprantama, bus šiame rajone ir prekybos centras, buities tarnybos įmonės, kultūros židiniai. Kiekvienas mikrorajonas turės po mokyklą, po 2 vaikų darželius. Prie mokyklų bus sporto aikštynai. O rajonas turės didelį bendrą stadioną. Didelis plotas rajono viduryje skiriamas žaliam masyvui.
Po poros mėnesių VK buvo surengtas rajono „detaliojo išplanavimo projekto svarstymas”. Praėjus porai dienų po šio pasitarimo architektas K.
Dabartiniu metu miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyrius baigia ruošti IV rajono detalaus išplanavimo projektą. Dar šiais metais bus pradėta ruošti vieno mikrorajono projektinė užduotis. Būtina šiais metais paruošti Taikos prospekto tąsos ir naujojo įvažiavimo į miestą techninę dokumentaciją, suprojektuoti magistralines komunikacijas ir jau sekančiais metais jas įrengti.
1966-ųjų sausį Miesto užstatymo taryboje jau buvo svarstomas antrasis šio gyvenamojo rajono projekto variantas. Pirmiausia buvo nurodyta „apriboti 9-nių aukštų gyvenamų namų skaičių”. 1966-ųjų kovą „Tarybinė Klaipėda” paskelbė, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos valstybinis statybos reikalų komitetas palaimino šio gyvenamojo rajono detalaus išplanavimo projektą.
Su žurnalistu kalbėjęs architektas K. K. Balėnas dėstė, kad naujasis gyvenamasis rajonas suprojektuotas 24 tūkstančiams gyventojų (baigiantis 1966-iesiems VK Kapitalinės statybos skyriaus viršininkas, dar ir deputatu buvęs J.
Daugelio sekcijų penkiaaukščių ir dviejų sekcijų devynaukščių namų bendras gyvenamasis plotas - 214 tūkstančių kvadratinių metrų. Galima dar pažymėti, kad dabar užstatomo trečiojo rajono plotas ir jame įrengiamų namų bendras gyvenamasis plotas bus bemaž perpus mažesnis už ketvirtojo - Pempininkų rajono. Čia bus du, lygūs savo dydžiu mikrorajonai: arčiau Taikos prospekto - Pempininkų, o prie Šilutės plento - Naujakiemio.
Plotas tarp mikrorajonų apželdinamas. Jame statomos bus mokyklos, sportiniai - pramoginiai įrenginiai, užveistas rajono sodas su aikštelėmis, vandens baseinais ir t. t. Kadangi šio rajono reljefas ne visai lygus, mikrorajonuose ilgi, 5 aukštų gyvenamieji namai bus statomi paviršiaus horizontalių kryptimi (fasadais į rytus ir vakarus), gi devynaukščiai statmenai nuolydžiui.
Projektuojamos miesto dalies struktūra remiasi taip vadinama, laiptuota aptarnavimo sistema: mikrorajonas - gyvenamasis rajonas - miestas. Mikrorajono centre bus parduotuvės, maitinimo ir buitinio aptarnavimo įstaigos. Jis patogiais pėsčiųjų takais surištas su visais gyvenamaisiais namais. Prie mikrorajono centro bus sodas su daugeliu įvairių aikštelių įrenginių.
Rajono centras bus prie Taikos prospekto. Čia be prekybinių, visuomeninio maitinimo, buitinio aptarnavimo įstaigų bus kultūros židiniai: kino teatras, biblioteka. Naujajame rajone bus statomos dvi didelės - po 1700 vietų vidurinės mokyklos, šeši vaikų lopšeliai-darželiai po 280 vietų. <…> Rajono viduje projektuojamas pėsčiųjų kelių tinklas, jungiąs gyvenamuosius namus su mikrorajonų centrais ir abu mikrorajonus.
1967 metais bus pradėtas užstatyti IV gyvenamasis kvartalas tarp gelžbetonio konstrukcijų gamyklos Nr. 1 ir Nachimovo gatvės tąsos. Pastarasis kvartalas ir teritorija, ir gyvenamuoju plotu du kartus didesnis už trečiąjį. Tiesa, penkiaaukščių gyvenamųjų namų jame bus pastatyta mažiau nei negu trečiajame. Užtat namai ten bus statomi 8-14 sekcijų, bet iki 220 butų. Tuo tarpu trečiajame kvartale statomi didžiausi namai iki 120 šeimų. Be to, naujame kvartale bus pastatyti net 24 devynaukščiai namai.
Tuo metu pačiame VK dar buvo sprendžiami fekaliniai būsimo rajono reikalai. Balandį vykusio pasitarimo buvo pakartota prieš daugiau nei metus iškelta idėja laikinai, „iki bus pastatyta perpumpavimo stotis su mechaninio valymo įrengimais prie Smiltelės upelio”, fekalines nuotekas leisti į Varnėnų g. kolektorių. Papildomai konstatuota, kad fekalines nuotekas išleisti į marias Žvejybos uosto teritorijoje negalima, nes tai būtų „maisto įmonių veikimo zonoje”. Dar po poros mėnesių Miesto užstatymo taryba jau svarstė I mikrorajono projektinę užduotį. Jai buvo pritarta, kartu su 19 pastabų. Tarp pastarųjų buvo nurodymas „numatyti paaugliams nespecializuotas sporto aikšteles”, „9 a.
1967-ųjų pradžioje „Tarybinė Klaipėda” jau žadėjo, kad iki metų galo naujajame kvartale galės įsikurti 340 šeimų ir vardijo, kad 11 daugiabučių statys Statybos valdyba Nr. 2, keturis - Statybos valdyba Nr.
Sausio pabaigoje laikraščio korespondentas V.
Statybos valdybos Nr. 7 pasiuntiniai ruošiasi su jo pagalba mūryti pirmąjį ketvirtajame rajone 115 butų gyvenamąjį namą. Burzgia buldozeriai, ekskavatoriai. Per trejus -ketverius metus čia iškils naujas uostamiesčio gyvenamasis masyvas - Baltijos rajonas.
Projektuotojai siekė, kad šis rajonas būtų grynai klaipėdietiškas. Štai vilnietis architektas A. Umbrasas suprojektavo originalų devynaukšti gyvenamąjį namą. Pailgą, šviesų, su balkonais kiekviename bute ir kitais patogumais. Mūsų projektuotojai jį lyg ir užpatentavo, kitur tokio jūs jau nepamatysite. Rajone jų bus net 24, bet visiškai nebus nuobodu, nes jie išdėstyti įvairiai.
Rajoną sudarys du mikrorajonai: Naujakiemio ir Pempininkų, kurių kiekvienas turės savo visuomeninį centrą. Čia ir klubai, bibliotekos, kino teatrai, buitinės Įstaigos, vaistinės, kavinės - restoranai. Tiesa, Pempininkuose toks centras bus kiek stambesnis, nes jis priglus prie Taikos prospekto - pagrindinės uostamiesčio magistralės. Beje, kiekviename bute veiks telefonas. Leningrado projektuotojai rimtai tuo užsiėmė.
Po poros savaičių prasidėjusios statybos buvo atsidūrusios ir „Komjaunimo tiesos” akiratyje. Šio laikraščio žurnalistas Vytautas Baranauskas informavo, kad Statybos valdyba Nr.
Kas mums buvo svarbu? Kad čia apsigyventų kuo daugiau gyventojų, kad čia jie turėtų kuo geriausias gyvenimo sąlygas. Čia ir prasidėjo konfliktai. Pagal užsakovų pageidavimus turėjome išplanuoti rajoną su žemesnio užstatymo aukštingumu. Statybos reikalų komitetas parėmė mus, pareikalavo padidinti aukštingumą. Žinoma, statant įprasto aukščio namus lengviau išspręsti mechanizavimo problemas. Bet rajonas išeitų monotoniškas, beveidis. Mes norėjome, kad kuo patrauklesnis, įvairesnis būtų rajono siluetas.
Žurnalistas N. Sarulis „Tarybinėje Klaipėdoje” tų metų gegužės viduryje rašė, kad kovo pirmosiomis dienomis pirmąjį 115 butų namą pradėjusiai mūryti Statybos valdybos Nr.
Sakoma „dygsta kaip grybas”. Taip auga namai Pempininkų rajone. Vienas po kito apdailininkams atiduodami namai, kurių montavimą pradėjo tik prieš mėnesį - kitą. Ne taip seniai SV-7 brigadininko, Socialistinio Darbo Didvyrio P. Lukošiaus vyrai sukėlė izoliacines stogo plokštes dviem eiliniams atiduotiniems namams, kurių fasadai išeina į Taikos prospektą.
Šį mėnesį ant pusės namo sumontuosime stogą ir išmūrysime tris kitos pusės aukštus. Birželyje baigsime. Paskui tuo pačiu užsimojimu per porą mėnesių pastatysime galu besiremiantį prie šito namo 85-butį. Toliau dar 50 ir vėl 85 butų namų eilė. 335 butai!
Čia numatyta ir įgyvendinama visa eilė vertingų priemonių. Remiantis anksčiau atliktų stebėjimų išvadomis, prie šio namo sumontuoti du bokštiniai kranai ir brigada padidinta iki 27 žmonių. Ji dirba dviem pamainom. Brigados žmonės paskirstyti į dvi mūrininkų ir dvi montuotojų grandis. Mūrininkų grandyse - po 10, montuotojų - po 3 darbininkus.
Naujojo rajono projektavimo darbai tęsėsi ir pradėjus jo statybas. 1967 m. birželį Miestų statybos projektavimo instituto (MSPI) techninė taryba nepritarė pasiūlytam „rajono užstatymo sutankinimui, beveik likviduojant nuo įvažiavimo magistralės properšą į rajono sodą”, nes „rajone ir gretimoje aplinkumoje visai nėra želdinių, todėl užstatymą tankinti netikslinga, reikia palikti draugiau vietos rajono sodui”. Taip pat buvo konstatuota, kad „per daug nuobodžiai dėstomi vaikų darželiai-lopšeliai prie pagrindinės rajono alėjos”.
Patikslintame projekte per daug sumažintas boksinių garažų skaičius. Boksiniuose garažuose numatyti nemažiau 10 vietų tūkstančiui gyventojų likusias 20 vietų 1000 gyv. numatyti maniežinio tipo garažuose aiškiai nurodant jų statybos vietą. Prie 2-jų mokyklų nebūtina daryti du stadionus. Siūloma dаryti vieną didesnį stadioną, o prie antros mokyklos stamboką neorganizuotą žaidimų aikštelę. Per daug arti gyvenamųjų namų talpinamos sportines aikšteles. Sportines aikšteles siūloma koncentruoti mikrorajonų-rajono sode, o prie namų statyti tik žaidimo aikšteles paaugliams.
Na, štai pirmasis namas naujame Baltijos rajone jau po stogu. Pirmasis laukuose, kur tik prieš penketą mėnesių atėjo statybininkai, kad amžiams gyvenimą įtvirtintų”, - 1967 m. liepos 8-ąją skelbė „Tarybinė Klaipėda”, taip paliudydama brigadininko P. Lukošiaus m...
Infrastruktūra ir patogumai
Šiandien Debreceno gatvė pasižymi patogia infrastruktūra. Aplink daug mokyklų ir darželių, netoliese IKI prekybos centras, didelis parkas su pasivaikščiojimo ir dviračių takais.
NT pardavimas Debreceno gatvėje
Klaipėdoje, Debreceno g. parduodamas 2-jų kambarių butas mūrinio namo 2/5 aukšte. Bendras plotas 47 kv.m. Yra įstiklintas ir sutvarkytas balkonas. Butas naujai ir pilnai įrengtas, pilnai pakeista elektros instaliacija, naujai pakeistas visas vamzdynas. Butas parduodamas su naujais baldais bei buitine technika. Langai orientuoti į vakarų ir rytų puses.
Finansavimo galimybės
Pateikiame ne mažiau nei 5-ių kredito įstaigų pasiūlymus, kai tai leidžia finansinės kredito gavėjo galimybės. Skaičiavimai yra preliminarūs ir gali skirtis atsižvelgiant į kiekvieno banko atskirus reikalavimus ir gavėjo finansinį pasą. Administravimo kainos ir sąlygos priklauso nuo pasirinkto banko.
Ši skaičiuoklė yra tik informacinio pobūdžio. Pavyzdžiui, skolinantis 10 000,00 € ir sutartį sudarant 120 mėn., metinė palūkanų norma - 5,50 %, mėnesinis tvarkymo mokestis - 0,40 % nuo visos kredito sumos, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma - 13,65 %, mėnesio įmoka - 148,53 € (paskutinė įmoka - 148,08 €), bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma - 17 823,15 €. Skolinantis kitokią sumą ar terminą ar pridėjus draudimą - nurodyti dydžiai gali skirtis.
Žemiau pateikiama preliminari paskolos skaičiuoklė:
| Paskolos suma | Sutarties trukmė | Metinė palūkanų norma | Mėnesinis tvarkymo mokestis | BVKKMN | Mėnesio įmoka | Bendra mokama suma |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 10 000,00 € | 120 mėn. | 5,50 % | 0,40 % | 13,65 % | 148,53 € | 17 823,15 € |
Ši lentelė yra tik pavyzdys ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečių banko sąlygų.
Kriminaliniai įvykiai
Už tai kitų metų pavasarį įvairios laisvės atėmimo bausmės buvo skirtos net tik L. Bilevičiui bei M. Marijošiui, tačiau ir dar penkiems veikėjams iš Debreceno gatvės. L. Bilevičius mirė 2007-aisiais - metais anksčiau nei M. Beje, M. Marijošius iki galo taip ir neatliko jam už minėtą išžaginimą skirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės - buvo paleistas trejais metais anksčiau. Be reikalo? O vienintelį teigiamą šios istorijos herojų J. Dičių vargu ar reikia atskirai pristatyti.
tags: #debreceno #23 #namo #valdytojas