Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Įsigytame Bute: Dokumentai ir Procedūros Lietuvoje

Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Neretai kyla konfliktų, nesutarimų, viena ar kita pusė pažeidžia sutarties sąlygas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ar galima išregistruoti žmogų iš buto be jo sutikimo, kokios yra sąlygos ir teisiniai aspektai Lietuvoje.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas ir Išdeklaravimas

Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai faktinės asmens gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. Pažymėtina, jog gyvenamosios vietos deklaravimas tam tikrame būste jokių išskirtinių teisių naudotis būstu teisine prasme nesuteikia ir yra skirtas tik asmens faktinei gyvenamajai vietai užfiksuoti.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt.

Kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas, įskaitant užsieniečius, turinčius leidimą gyventi, privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju gyvenamoji vieta bus deklaruota per vizitą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus.

Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.

Gyvenamosios vietos deklaracijos turi būti pateikiamos asmeniškai. Kitų žmonių gyvenamąją vietą galite deklaruoti tik jei deklaruojate vaikų gyvenamąją vietą arba esate jų teisėtas globėjas.

SVARBU: Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali.

Savininko Sutikimas

Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį.

Tokiu atveju, gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytu laikotarpiu ir jam pasibaigus yra automatiškai nutraukiama. Kitu atveju, reikės pateikti raštišką savininko leidimą.

Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį.

Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.

Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.

Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją.

Palengvinimai Nuomotojams ir Ginčų Sprendimas

Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, nuomotojams numatomi papildomi palengvinimai. Nuomotojai gali registruoti nuomininkus gyvenamosiose patalpose sutartam ribotam laikui (bet ne trumpiau negu 1 mėnuo), po kurio nuomininko gyvenamosios vietos deklaracija automatiškai išnyksta.

Nuomininkas įgyja pareigą deklaruoti naują gyvenamąją vietą arba pateikti naują dokumentą, pratęsiantį teisę naudotis patalpomis, arba savininko sutikimą.

Būsto savininko ir nuomininkų santykiai ne visada būna geri. Neretai kyla konfliktų, nesutarimų, viena ar kita pusė pažeidžia sutarties sąlygas. NT agentūros „Vilniaus turtas“ NT agentė Jolanta Petrauskaitė pabrėžia, kad geriausia visus nesutarimus spręsti draugiškai ir ramiai.

Pasak J. Petrauskaitės, visais atvejais, kai kyla nesutarimų tarp nuomininkų ir nuomotojų, bandoma juos spręsti draugiškai ir priimti abiem pusėms tinkamus sprendimus. Tiems butų savininkams, kuriems labai svarbu, kad butas būtų grąžintas švarus, pasiūloma į nuomos sutartį įtraukti atskirą punktą dėl valymo mokesčio.

Jeigu baldai sulaužomi tyčia, sudaužomi stiklai, veidrodžiai, atsakomybę turėtų prisiimti nuomininkai, o savininkai netgi turi teisę nutraukti nuomos sutartį dėl jos nevykdymo.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas, Kai Asmuo Negyvena Deklaruotoje Vietoje

Sakykim buto savininkas pateikia prasyma asmeni isdeklaruoti. Kur tas isdeklaruotas asmuo tuomet deklaruojamas? Be jo prasymo ir be jo zinios jo deklaracijos vieta atsiranda kitu adresu?

Sakykim, mano bute gyv. vietą deklaraves asmuo seniai negyvena, gyvena kitur tačiau akivaizdziai vengia deklaruoti savo gyv. v., nes paprasčiau tingi nueiti iki seniūnijos ir jam to neprireikė. Manau nėr nurodyta, jog kiekvienas asmuo LR turi turėti deklaruotą gyv. v. Taigi ne buto savininko bėdos, kad asmuo, negyvenantis tame bute, neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos.

Šiaip jau jeigu neturi buto/namo, kuriame galėtum deklaruoti gyv vietą, savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės". Taip yra įgyvendinama deklaravimo įstatyme nurodyta pareiga deklaruoti gyv vietą.

Taigi kad nurodyta. Kiekvienas pilietis turi būti deklaruotas arba jei jokios gyvenamosios vietos neturi - jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą.

Prie savivaldybės deklaruojama tik tada, kai asmuo neturi nuolatinės vietos, tačiau jei jūsų norimas išdeklaruoti asmuo turi pvz nekilnojamojo turto - jo niekas nedeklaruos savivaldybėje ir jūsų prašymu į nedeklaravusių asmenų sąrašus neįrašys.

Bet kokiu atveju,pati savivaldybė tų išdeklaravimų daryti nesiims,tik teismas gali tai padaryti.Va su tais visais liudininkais,galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti.

Galima spręsti,kad žmona iš esmės pažeidžia savo pareigas,dėl buto išlaikymo,jo remonto.Po to jau,po visų teismo proceso galima su teismo sprendimu,kreiptis į savivaldybę,užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.Aš jau minėjau savo komentare,nėra įstatyme tokių nuostatų.

Jeigu abu sutuoktiniai nėra buto bendraturčiai laikoma,kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis(CK-6.636 str.).Todėl galima spręsti,kad žmona pažeidžia savo pareigą,apmokėti dalies komunalinių mokeščių,remontą ir t.t.,tai prieštarauja sutarties nuostatoms,todėl vienašališkai galima net nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį,o jau po to kreiptis į teismą,dėl asmens priverstinio išregistravimo.

Jūsų nurodytuose punktuose kalbama, kad gali kreiptis pats asmuo, tačiau norint pakeisti duomenis būtinas ir gyvenamosios vietos savininko sutikimas.

Taigi, turi kreiptis pats asmuo, kuris nori keisti tuos duomenis (savo gyv.vietą deklaruoti kitu adresu).

Nuo sprendimo panaikinti deklaravimo duomenis priėmimo dienos arba nuo deklaravimo duomenų panaikinimo pagal teismo sprendimą dienos asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos.

Taigi 1- reikia arba susirasti sutuoktinį ir su juo kulniuoti į atitinkamas institucijas ir jo prašymu keisti gyv.vietą arba 2 - gauti teismo sprendimą.

Tvarka tokia: kreipasi asmuo, norintis keisti savo gyv.vieta, o paskui informuojamas gyv.vietos savininkas. Sutikimas gali būti teikiamas arba per valdžios internetinius vartus arba paprastuoju būdu-raštu.

Jei noresite savo gyvenamaja vieta deklaruoti pas kaimyna - be kaimyno sutikimo to nepadarysite. Jeigu esate deklaruotas pas kaimyna, o norite deklaruotis savo naujai isigytame bute - galesite ir be kaimyno (nes deklaruojate gyvenamaja vieta savo nuosavybeje).

Jei esate deklaraves gyv.vieta pas kaimyna, bet kaimynas jus nori isdeklaruoti, o jus nesutinkate rasyti prasymo ir neturite kitos gyv.vietos ar nekilnojamojo turto - kaimynas jusu neisdeklaruos. Vienintelis budas - teismo sprendimas. Arba abieju jusu prasymai.

Manote deklaruojancios institucijos issigalvoja tvarka, kad sau daugiau darbo prisidarytu?

Seniunijoje uzpildai prasyma isdestai del kokiu priezasciu nori naikinti asmens deklaruota vieta tavo bute. ir jie privalo isdeklaruoti ta asmen5 jei pasitvirtina prasyme nurodytos aplinkybes. P. S.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas: Kam Tai Reikalinga?

Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai įstatymuose įtvirtinta asmens pareiga. Asmuo deklaruoja tą gyvenamąją vietą, kurioje jis daugiausiai gyvena. Ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, medicinines, išmokas, vietas vaikų darželyje, asmuo gauna pagal tai, kokioje savivaldybėje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Be to, įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įmonės savo paslaugas teikia ar, esant reikalui, susisiekia su asmeniu būtent pagal jo deklaruotą gyvenamosios vietos adresą. Dėl šių priežasčių labai svarbu, kad informacija apie asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą būtų tiksli ir aktuali.

Asmuo savo gyvenamąją vietą gali būti deklaravęs jam priklausančiose patalpose arba kitam asmeniui priklausančiose patalpose, esant patalpų savininko sutikimui, pavyzdžiui, nuomos sutarčiai. Ir pridūrė, kad asmuo gali deklaruoti tik vieną gyvenamąją vietą.

Vaiko gyvenamosios vietos keitimas | Teisinėkonsultacija.lt

Gyvenamosios Vietos Neturinčių Asmenų Deklaravimas

Jei asmuo neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos, savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės". Kiekvienas pilietis turi būti deklaruotas arba jei jokios gyvenamosios vietos neturi - jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą.

Prie savivaldybės deklaruojama tik tada, kai asmuo neturi nuolatinės vietos, tačiau jei jūsų norimas išdeklaruoti asmuo turi pvz nekilnojamojo turto - jo niekas nedeklaruos savivaldybėje ir jūsų prašymu į nedeklaravusių asmenų sąrašus neįrašys.

Sutuoktinio Išdeklaravimas

Skyrybų atveju, jei buvusi sutuoktinė negyvena patalpoje, savininkas gali kreiptis į seniūniją dėl jos išdeklaravimo. Jei seniūnija atsisako, galima kreiptis į teismą su reikalavimu dėl sutuoktinės išdeklaravimo.

Jeigu abu sutuoktiniai nėra buto bendraturčiai laikoma,kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis(CK-6.636 str.). Todėl galima spręsti,kad žmona pažeidžia savo pareigą,apmokėti dalies komunalinių mokeščių,remontą ir t.t.,tai prieštarauja sutarties nuostatoms,todėl vienašališkai galima net nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį,o jau po to kreiptis į teismą,dėl asmens priverstinio išregistravimo.

Deklaravimo Duomenų Keitimas

Norint pakeisti deklaravimo duomenis, turi kreiptis pats asmuo, kuris nori keisti savo gyv.vietą, o paskui informuojamas gyv.vietos savininkas. Sutikimas gali būti teikiamas arba per valdžios internetinius vartus arba paprastuoju būdu-raštu. Nesant prašymo, reikia kreiptis į teismą ir tokį sprendimą gauti.

Jei noresite savo gyvenamaja vieta deklaruoti pas kaimyna - be kaimyno sutikimo to nepadarysite. Jeigu esate deklaruotas pas kaimyna, o norite deklaruotis savo naujai isigytame bute - galesite ir be kaimyno (nes deklaruojate gyvenamaja vieta savo nuosavybeje).

Jei esate deklaraves gyv.vieta pas kaimyna, bet kaimynas jus nori isdeklaruoti, o jus nesutinkate rasyti prasymo ir neturite kitos gyv.vietos ar nekilnojamojo turto - kaimynas jusu neisdeklaruos. Vienintelis budas - teismo sprendimas. Arba abieju jusu prasymai.

Manote deklaruojancios institucijos issigalvoja tvarka, kad sau daugiau darbo prisidarytu?

Gyventojų registro duomenys

Administracinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2011 m.dalyvaujant pareiškėjai D. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys - A. A., D.

Pareiškėja skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1−3, 11−13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos (toliau - ir Seniūnija) 2010 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. Paaiškino, kad Sprendimas priimtas neteisėtai, jai nežinant, pažeidžiant nustatytą tvarką.

Nurodė, kad A. A. (pareiškėjos motina) sąmoningai suklaidino Seniūnijos darbuotojus, kad pareiškėja tariamai jau seniai nebegyvena minėtu adresu. Atkreipė dėmesį, kad Seniūnijos pareigūnas, tikrindamas A. A. prašyme nurodytas aplinkybes, Sprendimą priėmė paviršutiniškai atlikdamas savo pareigas, neužtikrindamas žmonių teisių, teisėtų interesų.

Pareiškėjos manymu, Seniūnijos pareigūnas pažeidė vidaus reikalų ministro 2007 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1V-48 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 73 punktą, nurodantį, kad įgaliotas deklaravimo įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, priėmęs šių taisyklių 70 punkte nurodytą prašymą, jį užregistruoja deklaravimo įstaigoje ir, jei gali naudotis kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, patikrina deklaravimo duomenų teisingumą.

Prireikus atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Deklaravimo įstaiga turi teisę pareikalauti, kad gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) ar asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.

Pagal susiformavusią praktiką seniūnijos pareigūnas gavęs tokio pobūdžio gyventojo prašymą (dėl deklaruotos gyvenamosios vietos naikinimo, keitimo) kreipiasi į teritorinę policijos įstaigą, kurios įgaliotas pareigūnas (dažniausiai tai būna apylinkės inspektorius aptarnaujantis esamą gyvenamą teritoriją) patikrina, buto savininko prašyme išdėstytų aplinkybių teisingumą, apsilankydami prašyme nurodytu adresu bei apklausdami kaimynus (arba sudarydamas komisiją atlieka šiuos veiksmus pats seniūnijos pareigūnas).

Tvirtino, kad, jeigu būtų paisoma šios procedūros, būtų išvengta tokių neigiamų pasekmių, kadangi Apylinkės inspektorius žinojo esamą situaciją, A. A.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnija atsiliepimu į skundą (b. l. 31−32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 punktu, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 8 straipsnio 2 dalimi, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 70.3 punktu, buvo panaikinti D. S.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. A. ir D. A. atsiliepimu (b. l. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 15 d. Nurodė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnį, nustatė, kad pareiškėjos motina A. A. ir sesuo D. A. pateikė prašymus, juose nurodė, kad pareiškėja konkrečiu adresu negyvena, atsakovas, turėdamas šiuos prašymus, raštu apie juos informavo pareiškėją, tačiau negavo jokių paaiškinimų.

Teismas darė išvadą, kad atsakovas turėjo teisę panaikinti pareiškėjos deklaravimo duomenis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja teisme pripažino, jog tuo metu nurodytu adresu negyveno, šiuo metu taip pat negyvena.

Pareiškėja D. S. apeliaciniu skundu (b. l. Paaiškina, kad neturėjo galimybių gyventi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl A. A. savavaldžiavimo. Teigia, kad jos motina A. A. neperspėjo dėl buto įėjimo durų užrakto pakeitimo.

Nurodo, kad A. A. sąmoningai jos neįsileidžia nuo 2009 m. gruodžio 4 d., bute likę visi jos daiktai, dėl negalėjimo jais naudotis patiria didelius nepatogumus, tenka prašyti pažįstamų, kad priimtų nakvynei. Pažymi, kad A. A. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. gegužės 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pripažinta kalta ir patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos 2010 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. A204-458-(2.4.2.14-S1) (b. l. 15), kuriuo panaikinti D. S. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis.

Deklaravimo įstaiga, naudodamasi kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba gyvenamosios patalpos savininkas ( bendraturčiai) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 3 d.).

Taisyklių 73 punkte nustatyta, kad įgaliotas deklaravimo įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, priėmęs šių taisyklių 70 punkte nurodytą prašymą (taisyti, keisti ar naikinti deklaravimo duomenis), jį užregistruoja deklaravimo įstaigoje ir, jei gali naudotis kitai...

Neregistruotas turtas

Neregistruotas turtas tampa problema ne tik savininkams, bet ir mokesčių rinkėjams. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kol pilietis neįregistruoja savo nuosavybės, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neturi teisės reikalauti iš jo jokių su nekilnojamuoju turtu susijusių mokesčių.

VMI net nežino, kas yra turto savininkas, - anot VMI gyventojų mokesčių skyriaus vyriausiojo specialisto Alberto Markevičiaus, jei turtas neregistruotas, inspekcija neturi informacijos apie asmenį, kuriam jis priklauso.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius tvirtino, kad neužregistravus įsigytos žemės ir nekilnojamojo turto, atsiranda galimybė išvengti žemės arba žemės nuomos mokesčio, taip pat įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo.

Anot Butkevičiaus, dėl to labiausiai nukenčia savivaldybių biudžetai, kurių pajamų struktūroje lėšos iš nekilnojamojo turto mokesčių sudaro 6-9 procentų visų gaunamų metinių pajamų. Parlamentaras pastebi dar vieną blogybę - esant galimybei išvengti turto mokesčių, versle išbalansuojamos konkurencinės sąlygos.

Jei pirkėjas delsia įregistruoti žemę ar pastatus, juos pardavusiam žmogui gali tekti aiškintis su mokesčių inspekcija. „Pardavęs turtą žmogus toliau laikomas savininku ir pranešimus apie mokesčius siunčiame jam. O naujas savininkas lieka nuošalyje ir mokesčių nemoka“, sakė VMI specialistas Markevičius.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) už parduotą nekilnojamąjį turtą

Deklaruojant pajamas dažnai kyla klausimų dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už parduotą nekilnojamąjį turtą. Pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, yra GPM objektas, kuris įprastai apmokestinamas 15 proc. tarifu.

Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytos lengvatos, leidžiančios išvengti mokesčio mokėjimo.

Kada nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos?

Nekilnojamojo turto (pvz., buto, namo, žemės sklypo) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jei atitinkate bent vieną iš šių sąlygų:

  • Nekilnojamąjį turtą išlaikėte nuosavybėje ne mažiau kaip 10 metų (nuo 2026-01-01 - ne mažiau kaip 5 metus).
  • Ne mažiau kaip 2 metus iki pardavimo deklaravote gyvenamąją vietą parduodamame būste.
  • Deklaravote gyvenamąją vietą parduodamame būste trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nusipirkote kitą būstą ir jame deklaravote gyvenamąją vietą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai pardavėjai neįvertina visų aplinkybių. Pavyzdžiui, kai iki 10 metų termino pritrūksta vos vieno mėnesio, arba kai parduotame būste nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta, išdeklaruota per anksti ar naujai įsigytame būste prisideklaruota per vėlai. Tokiais atvejais gali tekti sumokėti GPM.

Apibendrinant, gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas, reikalaujantis atidumo ir žinių. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padės jums geriau suprasti procedūras ir išvengti galimų problemų.

Veiksmas Aprašymas Pastabos
Gyvenamosios vietos deklaravimas Duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai Būtinas tikslus adresas
Savininko sutikimas Raštiškas leidimas deklaruoti gyvenamąją vietą Jei patalpos nepriklauso deklaruojančiam asmeniui
Teismo sprendimas Reikalingas, jei asmuo nesutinka išdeklaruoti Pateikiami liudininkų parodymai

tags: #deklaruojant #asmeni #i #isigyta #buta