Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams. Neretai tarp bendraturčių kyla įtampos ir ginčai, kaip tą turtą valdyti ir juo naudotis. Konfliktuojantiems bendraturčiams patiems nusistatyti minėtą naudojimosi turtu tvarką yra sudėtinga, todėl ginčai dažnai persikelia į teismą, kuriame situacija nebūtinai yra išsprendžiama. Pavyzdžiui, kai norima atlikti bendrai naudojamo turto pagerinimus ar perleisti jį, būtina bendraturčių išreikšta valia, t. y.
CK 4.72 str. nusako kas yra bendroji nuosavybės teisė:
- Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.
- Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys (CK.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdė, naudojo ir juo disponavo ne visi bendraturčiai, tai kiti bendraturčiai turi teisę gauti iš šių ataskaitą kasmet arba iš karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdyti, naudoti bei juo disponuoti (CK 4.75 str.
Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę ir tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Taigi kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis.
Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.
Bylos nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad atidalijami gali būti ne visi, o tik vienas ar keli bendraturčiai. Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.
Nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.
Greta jau ankstesniuose įrašuose aptartų bendrosios dalinės nuosavybės teisės aspektų, vienas iš dažnai praktikoje sprendžiamų, yra ir atidalijimas iš tokios nuosavybės. Taigi, atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus.
Atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Šis atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliučiu atidalijimu (padalijimu) kvalifikuojamas toks teisinis santykis, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y.
Atidalijimas galimas bendraturčių sutarimu, o jo nepasiekus, - teismo sprendimu. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti.
Atidalijimo variantai turi atitikti bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, juos turi būti įmanoma įgyvendinti. Atidalijimas gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu.
Kaip savininko teisių pažeidimas nevertinamas kompensacijos be savininko sutikimo vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams priteisimas, jei laikomasi šių sąlygų:
- išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai;
- faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi);
- bendraturčiai, iš kurių priteisiama kompensacija, realiai išgali sumokėti tokio dydžio kompensaciją;
- piniginė kompensacija atitinka atidalijamą dalį ir yra teisinga.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai yra įpareigoti susitarimo siekti bendradarbiaujant, kooperuojantis, derinant savo interesus.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė.
Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas - suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi savarankiškai. Atsidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, paprastai, užkertamas kelias bendraturčių nesutarimams, konfliktams, susijusiems su bendros nuosavybės valdymu.
Jei bendraturčiai nesusitaria geranoriškai dėl bendro naudojimosi, tuomet, kiekvienas jų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, siekdamas atsidalinti jam priklausančią turto dalį.
Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo, gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžiama teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius.
Žemės sklypų atidalijimo klausimas spręstinas tik padalijus turtinį vienetą ir suformavus atskirus turtinius vienetus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą.
Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.
Tuo tarpu kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 metų birželio 8 d. nutartis cicilinėje byloje Nr.
Į teismą besikreipiantis bendraturtis privalo įrodyti, kad jo siūlomas atidalijimo būdas yra priimtinas, racionalus, nepažeidžiantis kitų bendraturčių intersų, nedarantis neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę teikti savo pasiūlymus.
Teismas negali patvirtinti adidalijimo projekto, jei nėra galimybės atidalinti turto dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, taip pat, jei nukrypstama nuo bendraturčiams priklausančių turto dalių, arba, jeigu lieka bendro naudojimo patalpų. Nesant galimybės atidalinti bendro turto, galimas turto naudojimosi tvarkos nustatymas.
Eimanto Čepo nuomone, jau esant konfliktui, susitarti tarpusavyje dėl atidalijimo būdo nepavyks, todėl išeitis viena - kreiptis į teismą. CK nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra.
Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus prioritetas yra teikiamas turto atidalijimui natūra, t. y. kiekvienas atsiskiria jam priklausančia turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys.
Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama. Tačiau natūra atskirti turtą ne visada yra realiai įmanoma, pavyzdžiui dėl nedidelės jo dalies, ar dėl to, kad bendrai valdomas turtas, kaip visuma, gali būti naudingiau panaudojamas.
Negalint atskirti turto natūra, sprendžiama dėl turto atidalijimo vienam iš bendraturčių sumokant kompensaciją pinigais. antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz.
Sprendžiant dėl turto atidalijimo natūra, vienam iš bendraturčių perduodant valdyti visą turtą, o kitam sumokant kompensaciją pinigais, esminis momentas yra tai, būtent kuriam bendraturčiui gali atitekti turtas, o kuriam sumokama kompensacija.
Atidalijimo klausimui persikėlus į teismą, ypatingai svarbus momentas yra civiliniuose ginčuose taikomas rungimosi principas, kai galutinis teismo sprendimas iš esmės priklauso nuo to, kokias aplinkybes byloje pavyksta įrodyti šalims.
Padarius išvadą, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą tikslingiau perduoti vienam ar keliems bendraturčiams, taip pat turi būti nuspręsta kokia piniginė kompensacija išmokėtina bendraturčiams, iš kurių atidalijama jiems priklausanti turto dalis, t. y. paprastai tariant, kurie netenka teisių į turtą.
Teismų praktikoje nurodoma, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.
Apibendrindamas advokatas pažymi, kad esant situacijai, kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir bendraturčiai nesutaria dėl tokio turto valdymo aplinkybių, naudojimosi tvarkos turtu nustatymas įprastai galutinai neišsprendžia konfliktinių situacijų, kurios linkusios vis kartotis.
Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, t. y. „Svarbus aspektas taikant tokį teisinį instrumentą yra tai, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, t. y.
Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių - įgyvendinimą.
Praktikoje daugeliui nežinant apie tokią galimybę, įprastai tiesiog siekiama nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo turto naudojimosi tvarką. Kaip jau minėta, pastarasis būdas gali sureguliuoti ginčus trumpuoju periodu, tačiau pagrindas konfliktams ateityje išlieka - bendraturčiai vis tiek lieka priklausomi vienas nuo kito valdant turtą.
Naudojimosi tvarkos nustatymas. Atidalijimas. Sukaupta solidi ir gera praktika, leidžia pasiūlyti Klientui geriausius patarimus ir ginčiai baigiasi nepasiekę teismo, o ginčui persikėlus į teismą - pasiekti rezultatų, tenkinančius Klientą.
Naudojimosi tvarkos nustatymas. Atidalijimas.
Atidalijimo būdai:
- Atidalijimas natūra: Kiekvienas bendraturtis atsidalija jam priklausančią turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų.
- Atidalijimas piniginiu ekvivalentu: Vienam iš bendraturčių perduodamas visas turtas, o kitam sumokama kompensacija pinigais.
Straipsnyje analizuojami bendraturčio teisės atskirti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto įgyvendinimo ribas lemiantys veiksniai bei atskyrimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo problemos Lietuvos teismų praktikoje. Pirmoje straipsnio dalyje, taikant pliuralistinės nuosavybės teisės doktrinos metodologiją, atskleidžiama bendraturčio teisės atskirti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kaip išvestinės daiktinės teisės, prigimtis, analizuojamas šios teisės santykis su civilinės teisės bendraisiais ir prievolių teisės principais. Straipsnyje siekiama pagrįsti, kad bendraturčio teisė į savo dalį bendrojoje nuosavybėje gali būti realizuojama tik laikantis proporcingumo principo ir išlaikant bendraturčių interesų pusiausvyrą. Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyjama sutarties pagrindu, turi būti gerbiama šalių valios autonomija, būtina atsižvelgti į tokios sutarties nutraukimo sąlygas bei tvarką. Antroje straipsnio dalyje analizuojama Lietuvos teismų praktika sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo - natūra ar kompensacija - ginčus. Taip pat siekiama pagrįsti nuostatą, kad laikantis bendraturčių interesų pusiausvyros taisyklės atidalijant prioritetas turi būti teikiamas bendraturčio dalies atskyrimui natūra, o kompensacija pinigais vertintina tik kaip išimtinis dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atskyrimo būdas.
tags: #del #atsidalijimo #is #bendrosios #dalines #nuosavybes