Daugiabučių renovacija Lietuvoje: iššūkiai, sprendimai ir naujos galimybės

Daugiabučių renovacija Lietuvoje vyksta katastrofiškai per lėtai. Pas mus jų įvairiais skaičiavimais yra apie 30000. Dauguma jų statyti okupaciniu sovietmečiu, t.y. 30000 daugiabučių.

Jau daugiau kaip 15 metų Lietuvoje vykstantys daugiabučių renovacijos procesai - daugybės valstybės institucijų siekis didinti būstų energinį efektyvumą ir tokiu būdu ne tik sumažinti gyventojų šildymo sąskaitas, bet ir prisidėti prie tiesioginių klimato kaitos padarinių mažinimo. Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, o dauguma iš šių pastatų - morališkai ir fiziškai pasenę, nerenovuoti ir neefektyviai šildomi būstai. Aktyvesnis daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo 2005 m. pagal patvirtintą Būsto strategiją ir daugiabučių namų modernizavimo mechanizmą.

Nerenovuoti daugiabučiai namai yra prastos energinės klasės, o tai reiškia, kad jie sunaudoja daug energijos šildymui ir vėsinimui. Dėl to kyla ne tik didelės išlaidos gyventojams, bet ir daroma žala aplinkai. Senų daugiabučių renovacija yra būtina norint pagerinti energinį efektyvumą ir sumažinti CO2 emisiją. Renovacija yra vienintelis būdas žymiai pagerinti senų daugiabučių energinį efektyvumą.

Lėtas tempas ir biurokratiniai iššūkiai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje (APVA) B energinės klasės renovacijai šiuo metu yra pateikta apie 500 paraiškų. APVA specialistas man teigė, kad tai absoliučiai standartinis kiekis. Naujos paraiškos B klasei apskritai nepriimamos. Priimamos tik A energetinės klasės paraiškos. Tai mes apie šimtą metų leisim savo energiją, išteklius, resursus taisydami užliejamus rūsius ir pamatus. Patys gyvensim ir auginsim vaikaičius su viduramžius menančiais šiluminiais mazgais, špižinėmis okupanto įrengtomis nuotekų sistemomis.

Pagal APVA vasario 15 dienos duomenis Lietuvoje yra 200 patvirtintų paraiškų daugiabučių A klasės renovacijai. Procesai vyksta žiauriai per lėtai. Biurokratinis aparatas yra labai klampus. Renovacijos procesas yra gana sudėtingas ir reikalauja daug dokumentų bei leidimų.

Tuo tarpu Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenys rodo, kad iki 2050 m. turi būti atnaujinta 74 proc. daugiabučių namų, t.y. daugiau kaip 30 tūkst. iš 40 tūkst. Skaičiuojant nuo pat renovacijos procesų pradžios, iš viso Lietuvoje nuo 2005 m. iki šių metų balandžio buvo atnaujinta apie 5 tūkst. daugiabučių.

Yra keletas problemų, trukdančių renovacijos procesui, tačiau jas galima išspręsti bendradarbiaujant valstybei, savivaldybėms ir gyventojams.

Pagrindinės kliūtys:

• Biurokratiniai barjerai
• Sudėtingas dokumentų tvarkymas
• Informacijos trūkumas
• Kaimynų nesutarimai

„Aš mokėsiu už tą renovaciją pusę gyvenimo ir noriu, kad mano balkonas būtų įstiklintas tobulai“ - tokias tipines frazes girdime iš kaimynų. Dėl vaikiškų nesąmonių kartais renovacijai nepritaria dalis namo gyventojų. Nesutarimai ir konfliktai tarp kaimynų gali sukelti vėlavimus ar net blokuoti renovacijos procesą.

Kai kurie daugiabučių administratoriai tarsi tyčia daro vaikiškas klaidas, dėl kurių APVA neduoda pritarimo. Pvz. nuperka rangos darbus ir projekto priežiūrą iš to paties rangovo.

Sprendimai ir galimybės

Sprendimų yra. Pirmas ir svarbiausias - reikia pakankamai norėti. Tereikia surinkti pusę daugiabučio patalpų savininkų sutikimus. Tai nėra paprasta, bet su noru - viskas įmanoma. Fizikiniu požiūriu, visus savininkus pasiekti labai sunku: kažkas dirba užsienyje, kažkas neveiksnus guli slaugos ligoninėje, kažkas sėdi pataisos namuose, kažkas gyvena kitame mieste. Pats visada draugiškai paklausęs iš nuomininkų gaunu savininko kontaktą.

Reikia derėtis. Savininkai ilgainiui yra suinteresuoti savo turto vertės pakilimu. Nėra problemų esant vienam iš savininkų už simbolinį mokestį gauti iš registrų centro pastato patalpų savininkų sąrašą. Renovuotame daugiabutyje yra daugiau pasakiško savininkiškumo jausmo. Juk kiekvienas savininkas gali įdėti kažkokią pastabą susirinkimuose dėl rangos sprendinių. Gyvybės ir mirties klausimas yra saulės elektrinė ant stogo. Gyventojams reikia padėti susitarti dėl renovacijos ir kartu spręsti iškylančias problemas.

Kaip paspartinti renovacijos procesą:

• Padidinti valstybės subsidijas. Tai padėtų sumažinti finansinę naštą gyventojams ir paskatintų daugiau žmonių renovuoti savo namus.
• Vykdyti aktyvią informacinę kampaniją: gyventojams reikia daugiau informacijos apie renovacijos procesą ir jo naudą. Šią informaciją galima skleisti per įvairius kanalus, tokius kaip televizija, radijas, internetas ir kt. Daugelis gyventojų neturi pakankamai informacijos apie renovacijos procesą ir jo naudą.
• Supaprastinti renovacijos procesą: Reikėtų sumažinti biurokratiją ir supaprastinti dokumentų tvarkymą.
• Skatinti bendruomeniškumą: Gyventojams reikia padėti susitarti dėl renovacijos ir kartu spręsti iškylančias problemas.

Pirmiausia džiugina tai, jog auga gyventojų, norinčių atnaujinti savo daugiabutį, skaičius. Šią tendenciją išryškina ne tik kasmet didėjantis Agentūros gaunamų paraiškų kiekis, bet ir visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai - 2019 m. pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog net 66 proc. Lietuvos gyventojų pritaria daugiabučių renovacijai.

Palikti „kažkam kitam, tik ne man“ sutvarkyti daugiabučius - pats neatsakingiausias sprendimas. Kas bus, jei dauguma išsikels iš miesto centro, seniausių miegamųjų rajonų? Keliausim per miestą kaip per šiandieninę Pripetę šalia Černobylio?

Skydinė renovacija - nauja galimybė

Šiemet Lietuvoje žengiamas dar vienas žingsnis, galintis paspartinti renovacijos procesą - pradedama taikyti skydinė renovacija, laikoma viena perspektyviausių pastatų atnaujinimo technologijų.

Kas yra skydinė renovacija?

„Pastatų atnaujinimas skydais, dar vadinamas skydine renovacija, - tai modernus ir tvarus būdas atnaujinti senus pastatus, ženkliai pagerinti jų energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo sąnaudas. Šios technologijos esmė - gamykloje pagaminti ir konkrečiam pastatui individualiai pritaikyti renovacijos skydai, kurie atvežami į objektą ir greitai sumontuojami ant pastato sienų“, - pasakoja Mantas Juška, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus projektų grupės vadovas.

Skydinės renovacijos fasado skydas yra daugiasluoksnė konstrukcija, kurią sudaro sienos nelygumus išlyginanti minkšta vata, garo izoliacija, struktūrinė medienos plokštė, klijuoto lukšto medienos (LVL) rėmas su apšiltinimu, priešvėjinės plokštės ir plėvelės, vėdinimo tarpas bei fasado apdaila. Į skydus iš anksto gali būti sumontuojami langai bei durys. M. Juškos teigimu, tokia renovacija pasižymi ilgaamžiškumu, tvarumu, dideliu energiniu efektyvumu ir spartesniu pastato apšiltinimo procesu.

Bandomieji projektai Lietuvoje

Šiais metais Lietuvoje pradedami 6 bandomieji parodomieji pastatų atnaujinimo skydais projektai, kurių metu siekiama pasiekti ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę. Jiems skirta 10 mln. eurų. Skydinės renovacijos technologija bus išbandyta tiek viešuosiuose, tiek gyvenamuosiuose pastatuose. Numatyta modernizuoti Karmėlavos Balio Buračo gimnaziją, Vilniaus darželį „Justinukas“ ir Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyrių. Taip pat bus atnaujinti trys daugiabučiai namai - du Vilniuje ir vienas Utenoje.

„Pastatų atranka vyko paskelbus atvirą kvietimą savivaldybėms, projektų administratoriams, bendro naudojimo objektų valdytojams ir daugiabučių bendrijoms. Bandomųjų projektų dalyviais tapo nebijojusieji išbandyti Lietuvoje dar mažai žinomą technologiją ir sutikę tapti pavyzdžiais kitiems“, - pasakoja M. Juška.

Pažymėtina, kad skydinė renovacija tinka pastatams iki 5 aukštų, turintiems taisyklingą architektūrą, surenkamo gelžbetonio ar mūro konstrukcijas bei bent 6 metrų laisvą apėjimą.

Skydinės renovacijos privalumai

• Greitis: Tradicinė daugiabučių renovacija Lietuvoje trunka apie 9-15 mėnesių, o skydų gamyba ir montavimas - maždaug perpus trumpiau.
• Mažesni nepatogumai gyventojams: Skydinei renovacijai įprastai nereikia pastolių, todėl neuždengiami langai - skydai montuojami naudojant keltuvus ir mašininį kraną.
• Aukšta kokybė ir tikslumas: Skydai gaminami uždarose patalpose, kontroliuojamomis sąlygomis, todėl jų kokybei neturi įtakos oro sąlygos, be to, jie nėra standartiniai, o gaminami pagal konkretaus pastato išmatavimus.
• Energinis efektyvumas: Skydinės renovacijos metu galima pasiekti B, A, A+ ar net A++ energinio naudingumo klases. Pasiekus B klasę, energinis efektyvumas pagerėja bent 40 proc., o tai tiesiogiai atsispindi mažesnėse šildymo sąskaitose.

Remiantis APVA analize, vertinant daugiabučių aukštį ir sienų konstrukcijas, įvertinus privažiavimą, pastatų būklę ir kitus techninius niuansus, skydinė renovacija teoriškai galėtų būti taikoma iki 25-30 proc. viso daugiabučių ploto. Tai itin reikšminga, turint omenyje, kad Lietuvoje vis dar yra apie 30 tūkst. nerenovuotų daugiabučių.

Artimiausiu metu bandomieji projektai taps gyvais pavyzdžiais: juos bus galima apžiūrėti, įvertinti rezultatą. APVA specialistai yra pasirengę konsultuoti savivaldybes ir gyventojus, daugiabučių administratorius, rangovus, o naujausiame daugiabučių modernizavimo kvietime skydinė renovacija įtraukta kaip viena iš galimų technologijų.

Nors Lietuvoje skydinė renovacija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, kitose šalyse jau sukaupta vertinga patirtis. Ypač išsiskiria Estija, taip pat Olandija, Vokietija, Lenkija ir kitos Europos valstybės.

Skydinė renovacija gali tapti realia galimybe paspartinti daugiabučių atnaujinimą Lietuvoje, mažinti energijos sąnaudas ir gerinti gyvenimo kokybę. Svarstantiems apie pastato modernizavimą verta pasidomėti šiuo nauju sprendimu jau dabar - galbūt tai efektyviausias kelias į šiltesnius, ekonomiškesnius namus.

Finansavimo galimybės ir valstybės parama

Bene kiekvienai daugiabučio renovacijai reikalinga banko paskola. Pagal viešai prieinamus duomenis, panašu, kad paskolas renovacijoms išduodantys kreditoriai yra tik UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir „Šiaulių bankas“.

Įgyvendinant 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ skelbiamas Kvietimas teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus nuo 2024 m. lapkričio 11 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2023 m. rugsėjo 14 d. skelbs naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti naudojant skydus. Šiam kvietimui skirta 200 mln. eurų suma statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms. Kvietimo pabaiga - 2024 m.

Aplinkos ministerija primena, kad, siekiant didinti energinį efektyvumą daugiabučiuose pastatuose ir mažinti išlaidas už šildymą, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2024 m. liepos 24 d paskelbė naują 20 mln. eurų vertės kvietimą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, vadinamam „mažąja renovacija“.

APVA primena, kad šiuo metu kaip tik galima teikti paraiškas gauti valstybės paramai daugiabučiams renovuoti pagal naują finansavimo modelį - fiksuotą įkainį. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis - paraiškos vertinamos iškart, taip paspartinant procesą.

„Senų daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe pertvarkyti savo namus į B ar A energinio efektyvumo klasės pastatus, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas.

Artimiausiu metu planuojantiems savo daugiabučio namo atnaujinimą geros žinios - Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pradeda įgyvendinti ES 2021-2027 m. investicijų programą daugiabučių renovacijos srityje atnaujindama finansines priemones naujo laikotarpio lėšomis ir skelbia informaciją apie planuojamas finansavimo sąlygas, pagal kurias bus teikiami lengvatiniai kreditai.

VIPA Būsto investicijų skyriaus vadovė pratęsia, kad pati VIPA skaičiuoja jau dešimtuosius veiklos metus. „Dar 2013 m., pasirašius 29,9 mln. Eur sutartį, tapome Europos investicijų banko (EIB) kontroliuojamo JESSICA fondo finansų tarpininke. Kiek vėliau, 2015 m., VIPA buvo pavesta valdyti Daugiabučių namų modernizavimo fondą (DNMF), finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Apskritai, daugiabučių namų modernizavimo projektų finansavimas sudaro apie 54 proc. mūsų valdomo projektų portfelio. Tai reiškia, kad net 433,5 mln. Eur iš visų 799,35 mln. mūsų sutelktų lėšų yra skirtos būtent daugiabučių namų renovacijos projektams finansuoti teikiant ilgalaikes paskolas“, - teigia Ž. Maskaliovienė.

Jos teigimu, šias lėšas pavyko pritraukti iš įvairių šaltinių: „Europos Sąjungos fondų 74 mln. Eur įnašą į DNMF papildė grįžusios lėšos, taip pat iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) gavome 50 mln. Eur paskolą. Be to, 68 mln. Eur gavome iš valstybės perskolintosios paskolos lėšų, finansuotų 2018 m. LR Vyriausybei itin sėkmingai išleidus žaliąsias obligacijas. Valstybės perskolintosios paskolos lėšos, finansuotos Europos Tarybos vystymo banko paskolos lėšomis, sudaro dar 167,5 mln. Eur iš renovacijai skirto portfelio. Galiausiai 2021 m. su ERPB pasirašėme dar vieną 67,5 mln. Eur sutartį.

„Daugiabučių namų gyventojams VIPA suteikia galimybę pasiimti lengvatines paskolas be jokių administravimo mokesčių ir su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Svarbu ir tai, kad šis kreditas suteikiamas ilgam laikotarpiui - iki 20-ties metų. Be to, suprantame, kad gyventojai vertina lankstumą, todėl jie gali rinktis - sudaryti paskolų sutartis gyventojų naudai (projektų administratorių modelis) arba gyventojų vardu. Nuo 2013 m. VIPA pasirašė 1051 daugiabučių namų atnaujinimo paskolų sutarčių už beveik 418 mln. Eur, be to, rengiamasi pasirašyti dar 118 paskolų sutarčių už beveik 39 mln. Eur.

„Iš viso mūsų pritrauktos lėšos padėjo užbaigti daugiau kaip 870-ties daugiabučių renovaciją. Tai reiškia, kad bene 31 tūkst. namų ūkių džiaugiasi pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis. Dar maždaug trijų šimtų daugiabučių atnaujinimo projektai yra įgyvendinami šiuo metu. VIPA finansuojami būstai yra atnaujinami daugiau kaip 40-yje Lietuvos savivaldybių, daugiausia jų - Vilniaus (120) ir Jonavos (106) savivaldybėse. Taip pat atnaujinus šiuos būstus per metus sutaupoma daugiau kaip 49 tūkst. tonų CO2“, - pasakoja Ž. Maskaliovienė.

VIPA paramos sąlygos:

• Lengvatinės paskolos be administravimo mokesčių
• Fiksuotos 3% palūkanos
• Paskolos laikotarpis iki 20 metų
• Galimybė sudaryti sutartis gyventojų naudai arba gyventojų vardu

Savivaldybių indėlis

Savivaldybė siekdama skatinti ir prisidėti prie Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių miesto įvaizdžiui svarbių statinių priežiūros ir atsigavimo pradedama įgyvendinti Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą. Parengta iniciatyva pilnai ar dalinai finansuoja miesto įvaizdžiui svarbių statinių remonto darbus ir dekoratyvinio apšvietimo įrengimą.

Pernai Palangoje buvo renovuotas 21 daugiabutis, apie 21 tūkst. kv. m naudingojo pastatų ploto. Visi renovuoti namai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Pikčiūnienė sako, kad gyventojai teigiamai vertina, jog po renovacijos mažėja išlaidos būsto šildymui, taip pat kartu sutvarkoma ir jų gyvenamoji aplinka.

„Matydami, kaip atrodo renovuoti namai bei sutvarkyta jų aplinka, dar neatnaujintų daugiabučių gyventojai dažniausiai patys inicijuoja savo namo renovacijos procesą. Palaikydama palangiškių norą renovuoti daugiabučius bei gyventi taupiau, jaukiau ir patogiau, Palangos miesto savivaldybė investuoja į atnaujintų namų gyvenamąją aplinką: tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas. Taip pat pagal galimybes renovuotų daugiabučių kiemuose įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, pasirūpinama šalia esančiomis viešosiomis erdvėmis“, - pasakoja J. Pikčiūnienė.

Viena iš mažesniųjų šalies savivaldybių lyderių Jonava pernai modernizavo 12 daugiabučių namų, t. y. 23972,33 kv. m pastatų naudingojo ploto. Juose yra 490 butų. Iš 2024 m. renovuotų namų 6 pasiekė B, o likę 6 - C energinio naudingumo klasę. Jonavos rajono savivaldybė vykdo kvartalinę renovaciją ir prie renovuotų daugiabučių atnaujina kiemus, takus, įrengia poilsio aikšteles.

L. Kuksienė priduria, kad atliekant kvartalinę renovaciją buvo siekiama ne tik atnaujinti aplinką, bet ir išsaugoti vietos tapatybę bei kultūros istoriją.

Panašių principų laikosi ir Anykščių rajono savivaldybė, kuri renovaciją suvokia kaip platesnį miesto atsinaujinimo procesą. Šiuo metu Anykščiuose parengtas miesto centrinės dalies kompleksinės renovacijos projektas, apimantis vienuolikos daugiabučių atnaujinimą. Projektas įgyvendinamas etapais - nuo pastatų modernizavimo iki aplinkos sutvarkymo. Svarbi šio projekto dalis - privatūs kiemeliai pirmuosiuose aukštuose, kuriuos gyventojai galės pritaikyti savo asmeniniams poreikiams.

Anykščių rajono savivaldybės vyriausioji architektė priduria, kad prie šių kiemelių įrengimo finansiškai prisideda ir miesto savivaldybė. „Mums svarbu, kad atsinaujinimas neapsiribotų pavieniais namais, o visa teritorija būtų tvarkoma sistemiškai, išlaikant miesto estetinį vientisumą ir kartu didinant jo patrauklumą. Daugiabučių renovacija Anykščiuose glaudžiai susijusi su tvarumo principais - daug dėmesio skiriama žaliajai infrastruktūrai, lietaus vandens surinkimui, paviršių laidumui ir mikroklimatui.

Renovacijos nauda

Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui Romualdas Dautartas sako, kad renovuoti daugiabučiai labai keičia bendrą miesto vaizdą, daro jį patrauklesnį naujai atvykstantiems, ieškantiems nusipirkti būstą.

„Aktyvi daugiabučių namų modernizacija Jonavoje lėmė ne tik atsinaujinusį miesto veidą, bet ir ženkliai pagerėjusią miestiečių gyvenimo kokybę bei akivaizdžius energijos sutaupymus. Be to, pagerėjo žmonių gyvenimo sąlygos, patalpas jie gali šildyti savarankiškiau, atsirado taupymo galimybė.

„Be to, gyventojai renovacijos naudą pastebi ir kitur. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinkoje butai, esantys atnaujintuose daugiabučiuose, turi didesnę paklausą už nerenovuotus. Taip pat modernizuotiems būstams neretai didesnį dėmesį skiria ir savivaldybės. Svarbu ir tai, kad daugiabučių renovacija padeda kovoti su klimato kaita bei spręsti globalias problemas. Kadangi pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro daugiau kaip 35 proc.

tags: #del #daugiabuciu #renovacijos