Požeminio vandens taršos problema aktuali daugeliui valstybių. Kadangi mūsų šalyje gėrimo ir buities reikmėms naudojamas tik požeminis vanduo, nuo jo kokybės neišvengiamai priklauso ir gyventojų sveikata. Lietuvoje, LGT duomenimis, išaiškinta daugiau nei 12 tūkst. vietų, kuriose gali ar galėjo būti teršiamas gruntas ir požeminis vanduo. Dešimtadalis iš jų - apie 1200 - gali kelti ypač didelį pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai.
Naujas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) leidinys-studija „Cheminėmis medžiagomis užteršto grunto ir požeminio vandens valymo metodai“ skirtas populiarinti ir skatinti Europos Sąjungoje plačiai naudojamus tausojančio aplinką užterštų teritorijų tvarkymo ir valymo būdus. Jame aptartos pagrindinės žemės gelmes teršiančios cheminės medžiagos, jų savybės, sklaidos ypatumai ir galimybės savaime suirti.
Plačiai supažindinama su dažniausiai mūsų šalies žemės gelmėse randamomis teršiančiomis medžiagomis - naftos produktais, pesticidais, sunkiaisiais metalais. Apžvelgtos ir rečiau aptinkamos, tačiau ypač pavojingos cheminės medžiagos: patvarūs organiniai teršalai, halogeniniai ir daugiacikliai angliavandeniliai.
Pagrindiniai Vandens Užterštumo Šaltiniai Daugiabučiuose
Šiauliečiams tiekiamas tik požeminis geriamasis vanduo, išgautas Birutės ir Lepšių vandenvietėse iš 160-200 m gylio gręžinių. Požeminis vanduo natūraliai praturtintas žmogaus organizmui naudingomis mineralinėmis medžiagomis ir mikroelementais, yra geros kokybės ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos. Geriamajame vandenyje yra nedideli mineralinių medžiagų (kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, hidrokarbonatų ir kt.) ir mikroelementų (fluoro, mangano, geležies, cinko, vario ir kt.) kiekiai. Išgautas požeminis vanduo pasižymi didesniu gamtinės kilmės geležies ir amonio kiekiu, todėl prieš tiekimą vanduo paruošiamas Birutės ir Lepšių vandenviečių vandens kokybės gerinimo įrenginiuose ir Rėkyvos vandens ruošykloje.
Vandens kietumas paskaičiuojamas sumuojant vandenyje ištirpusių kalcio ir magnio druskų kiekį (suminis kalcis ir magnis). Tačiau kietas vanduo nepageidaujamas buityje. Kalcio ir magnio mineralai yra tirpūs, mes jų nematome, bet kai vandenį kaitiname ar viriname, šios medžiagos iškrenta nuosėdomis. Štai todėl ir atsiranda kalkių apnašos arbatinuke, ant vonios paviršių ir santechnikos įrangos.
Galimi Teršalai:
- Naftos produktai
- Pesticidai
- Sunkieji metalai
- Patvarūs organiniai teršalai
- Halogeniniai angliavandeniliai
- Daugiacikliai angliavandeniliai
Svarbu prisiminti, jog be reikalo buityje naudojami minkštinimo filtrai iš vandens pašalina ne tik kalcį ir magnį, bet ir kitus mineralus (kalį, sulfatus, hidrokarbonatus, kt.), o pastarąsias medžiagas, būtinas mūsų organizmui, jie pakeičia natriu, kurio ribinė vertė geriamajame vandenyje yra 200 mg/l. Minkštintas vanduo yra bevertis, techninis, tinka tik buities darbams ar asmens higienai. Todėl patariama filtrus statyti prieš buitinius prietaisus (skalbykles, indaploves, kt.). Maistui minkštintas vanduo netinka. Gerdami filtruotą vandenį, mes kenkiame savo sveikatai, nes ne tik negauname būtinųjų elementų - kalcio, magnio, kt.
Vandens Valymo Būdai
Pagal pavojingų teršiančių medžiagų paplitimą geologinėje aplinkoje aptarti jų valymo būdai. Leidinyje pateikta per dešimt aplinką labiau tausojančių užteršto grunto ir požeminio vandens valymo natūralaus slūgsojimo vietoje metodų.
Pagrindiniai Valymo Metodai:
- Grunto išplovimas
- Iškaitinimas
- Elektrocheminis katalizavimas
- Bioremediacija
- Cheminis oksidavimas
- Nanotechnologijos
Mokslo sriuba: geriamo vandens technologijos
Vandens kietumas ir pH
Vandens kietumas pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nėra normuojamas, t. y. vandens kietumas neturi įtakos geriamojo vandens saugai ir kokybei. Tačiau kietas vanduo nepageidaujamas buityje.
Vandenilio jonų koncentracijos (pH) rodiklis nusako, kokia terpė - rūgštinė ar šarminė - vyrauja skystyje. pH reikšmės gali svyruoti nuo 0 iki 14 vienetų. Neutrali reikšmė yra 7 vnt. - kai vandenyje vandenilio ir hidroksilo jonų yra po lygiai. Jeigu vyrauja daugiau šarminių hidroksilo jonų, pH reikšmė kinta nuo 7 iki 14-os vnt. Kuo šis skaičius didesnis, tuo skystis šarmingesnis. Ir atvirkščiai, pH mažėjant nuo 7 iki 0 vnt. skystis darosi vis labiau rūgštinis, t. y. Vandens pH dažniausiai kinta dėl vandens filtrų. Kuo labiau jis išvalomas nuo įvairių mikroelementų, tuo jis rūgštingesnis, nebetinkantis žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, distiliuoto vandens pH yra apie 5 vnt.
| Rodiklis | Aprašymas |
|---|---|
| Vandens kietumas | Kalcio ir magnio druskų kiekis |
| pH | Vandenilio jonų koncentracija (rūgštingumas/šarmingumas) |
tags: #del #daugiabuciuose #uztersto #vandens