Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas yra saugomas ir puoselėjamas, o jo priežiūra bei tvarkyba reikalauja specifinių žinių ir finansinių išteklių. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius aspektus, susijusius su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų priežiūra ir galimybėmis gauti finansavimą.
Kultūros Vertybių Registras
Kultūros vertybių registras - tai pagrindinis informacijos šaltinis apie kultūros paveldo objektus Lietuvoje. Čia galima rasti svarbiausius paveldosauginius duomenis apie pastatą:
- Ar jis yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
- Ar patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją.
- Koks statusas ir reikšmingumo lygmuo jam nustatytas.
Registras suteikia galimybę susipažinti su kiekvienam konkrečiam statiniui išvardytomis vertingosiomis savybėmis. Teritorijos ribų plane (TRP) galima pamatyti, kokia jam priskirta teritorija ir apsaugos zona.

Vilniaus senamiestis - vienas iš UNESCO Pasaulio paveldo objektų
Priežiūros Darbai ir Leidimai
Daug paprastų, leidimų nereikalaujančių pastato priežiūros darbų gali atlikti pats savininkas ar valdytojas. Tačiau vykdant vertingąsias savybes keičiančius tvarkybos darbus reikalingas Kultūros paveldo departamento leidimas. Tvarkybos darbams atlikti reikalingas atitinkamas atestuotas specialistas, kuris parengtų projektą, atliktų darbus ar jiems vadovautų, bei už juos atsakytų.
Finansavimas Kultūros Paveldo Objektų Tvarkybai
Iš valstybės biudžeto lėšų finansuojami Kultūros vertybių registre esančių objektų tvarkybos darbai. Paraiškas gali teikti valstybės saugomų ir paminklų (saugomi objektai) ir į pradinės apsaugos kultūros paveldo objektų (registriniai) nacionalinio ir regioninio lygmens kultūros paveldo objektų valdytojai.
Paraiškos finansavimui teikiamos kiekvienais metais nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. elektroniniu būdu, prisijungus prie Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemos (KPEPIS). Su paraiška pateikiamų dokumentų sąrašą rasite Aprašo 10 ir 11 straipsniuose. Kartu su paraiška pateikiama užpildyta Kultūros paveldo objekto atrankos kriterijų balų suteikimo lentelė (to paties Aprašo 4 priedas).
Maksimalios Sumos ir Finansuojami Darbai
Saugomam kultūros paveldo objektui maksimali suma, kuri gali būti skiriama darbams finansuoti pagal vieną paraišką, yra 500 tūkst. Eur. Finansuojami darbai:
- Taikomieji tyrimai
- Remontas
- Avarijos grėsmės pašalinimas
- Konservavimas
- Restauravimas
- Tvarkybos darbų planavimas ir projektavimas
- Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir kiti neatidėliotini saugojimo darbai
Registriniam objektui maksimali suma - 80 tūkst. Eur. Finansuojami darbai:
- Taikomųjų mokslinių tyrimų
- Avarijos grėsmės pašalinimo
- Apsaugos techninių priemonių įrengimo
- Kiti neatidėliotini saugojimo darbai
Paraiškas finansavimui per paveldotvarkos programą gali teikti ir į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytų dailės vertybių valdytojai. Ši bendra paveldotvarkos programa veikia nuo 2021 m.

Kauno gaisrinė (arch.
Paramos Formos
Parama kultūros paveldo statinių, esančių kultūros paveldo vietovėse (Žvėryne u.k. 33652, 37976, Antakalnyje u.k. 16084, Naujamiestyje u.k. 33653, Šnipiškių dalies u.k. 12599, 33606, Tuputiškėse u.k. 33512, Rasų kolonijoje u.k.). Parama teikiama savivaldybės nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbams. Tai savivaldybės teritorijoje esantys kultūros paveldo objektai ar kultūros paveldo statiniai, pastatai, esantys Kauno senamiesčio (u.k. 20171) ar Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (u.k. 22149), teritorijoje. Parama saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams.
Kompensavimas už Tvarkybos Darbus
Kompensacijos gali būti išmokėtos valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų valdytojams, kuriems yra įteikti jų valdomų kultūros paveldo objektų apsaugos reglamentai ir kurie yra sudarę su Departamentu apsaugos sutartis, nustatančias šių kultūros paveldo objektų lankymo ir paveldosaugos sąlygas. Į dalinę kompensaciją pretenduojama tvarkybos darbus atlikus vien savo lėšomis.
Kompensacijos Skyrimo Prioritetai:
- Medinės architektūros paveldo objektams
- Taikomiesiems tyrimams
- Gaisrinės saugos inžinerinėms sistemoms įrengti
- Autentiškoms dalims tvarkyti (restauruoti)
Kompensuojamos Išlaidos:
- Tyrimų išlaidos - 100 proc.
- Konservavimo, restauravimo darbai - 50-70 proc.
- Apsaugos priemonių įrengimo darbai - 30-50 proc.
Kita Parama ir Iniciatyvos
LR Aplinkos ministerija, įgyvendinant Klimato kaitos programą, teikia paramą fiziniams asmenims, norintiems atnaujinti individualius gyvenamuosius namus. Artimiausiu metu kultūros paminklų ir valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą papildys nauji objektai. Šiemet Vyriausybė kultūros ministro teikimu kultūros paminklu yra paskelbusi Liubavo dvaro sodybą.
2022 metais kultūros ministro įsakymais valstybės saugomais buvo paskelbti 4 dvarai: Utenos dvaro sodyba ir Drobiškių, Lipliūnų bei Žemosios Panemunės dvarų sodybų fragmentai. „Kultūros paveldo objektus paskelbus valstybės saugomais arba kultūros paminklais atsiveria platesnės galimybės gauti valstybės biudžeto finansavimo dalį jiems saugoti, tvarkyti ir pritaikyti visuomenės reikmėms.
Atskirą kultūros paveldo objektų, kuriuos planuojama skelbti valstybės saugomais arba kultūros paminklais, grupę sudaro modernios Lietuvos istorijai svarbūs, partizaninio pasipriešinimo kovas menantys objektai: Labanoro mūšio partizanų kapai, Lietuvos partizanų Kalniškės mūšio vietos kompleksas, Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vieta Virtukų miške, Pietų Lietuvos partizanų srities vadavietė ir šios srities vado Sergijaus Staniškio-Lito, Vilties, žūties vieta, Rainių kankinių kapas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietė, 1830-1831 m. sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapas, kiti įvairių sukilimų dalyvių kapai, knygnešių Jurgio Bielinio ir Stanislovo Didžiulio kapai.
Valstybės saugomu šiemet paskelbtas dar vieną paveldo objektų grupę - sakralinius objektus - reprezentuojantis Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių pastato liekanų kompleksas. Tokį statusą netrukus numatoma suteikti ir medinės architektūros sakraliniams objektams: Girelės Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvei ir Sidarių Šv. Jono sentikių cerkvei.
tags: #del #nekilnojamojo #kulturos #paveldofinansavimo