Šiame straipsnyje aptariami nepagrįsto nekilnojamojo turto gavimo būdai ir susiję teisiniai aspektai Lietuvoje. Nagrinėjami atvejai, kai asmenys siekia turtinės naudos be teisinio pagrindo, pažeidžiant įstatymus ar sutartis. Taip pat apžvelgiamos teismų praktikos, susijusios su ikisutartiniais santykiais, konfidencialios informacijos apsauga ir akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais.
I. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai (2023 m. gegužės 1 d.)
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, patvirtinti 2022 m. lapkričio 17 d. Šie pakeitimai apima:
1. Akcijų išpirkimo institutas
Iki šiol šis institutas buvo taikomas tik listinguojamoms akcijoms.
2. Akcijų klasių liberalizavimas
ABĮ įtvirtinta, kad privilegijuotos akcijos gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu, su balso teise ar be balso teisės ir gali sudaryti tik 33% visų bendrovės akcijų. Pagal priimtus pakeitimus bus sudaryta galimybė bendrovei išleisti ne tik paminėtų klasių privilegijuotąsias akcijas, tačiau išleisti ir kitokias privilegijuotąsias akcijas, kurių klasių įvairovė ir jų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės būtų nustatytos bendrovės įstatuose.
3. Lankstesni VAS (Visuotinis akcininkų susirinkimas)
Akcininkas ar akcininkų grupė, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 10% visų balsų bendrovėje, turės teisę pareikalauti iš bendrovės, kad būtų sudaryta teisė dalyvauti akcininkų susirinkime ir balsuoti jame elektroninių ryšių priemonėmis, o bendrovė privalės šį reikalavimą patenkinti. Galima bus numatyti, kad akcininkų susirinkimo organizavimas ir balsavimas elektroninių ryšių priemonėmis yra standartinis akcininkų susirinkimo organizavimo būdas, tačiau sprendimai dėl esminių klausimų (pvz. Pagal šiuo metu galiojanti teisinį reguliavimą akcininkų susirinkimo protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo akcininkų susirinkimo dienos.
4. Mažinamas UAB įstatinio kapitalo dydis
5. Keičiama akcijų apmokėjimo tvarka
ABĮ įtvirtina, kad akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę.
II. Teismų praktika
2.1. Konfidencialios informacijos apsauga (LAT 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2022)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo bylą, kurioje ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 2 335 065 Eur dėl konfidencialios informacijos pažeidimo. Ieškovai reikalavo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už pareigos saugoti konfidencialią informaciją pažeidimą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė konfidencialios informacijos panaudojimu, atsakovas žinojo informaciją apie Ieškovo personalą, tiekėjus, klientus, kainodarą. Šia informaciją Atsakovas panaudojo organizuojant UAB „Remanas“ veiklą bei atskleidė šią informaciją UAB „Remanas“ bei jos darbuotojams ir tokiu būdu sudarė UAB „Remanas“ galimybes konkuruoti su Ieškovais rinkoje.
Ieškovė patyrė žalą negautų pajamų forma, ši žala skaičiuotina kaip UAB „Remanas“ gauta nauda, t. y.
Teismas išskyrė kelias konfidencialios informacijos rūšis:
- Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.).
- Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo.
- Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi.
Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma.
2.2. Nuostolių atlyginimas iš ikisutartinių santykių (LAT 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022)
LAT sprendė klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimą. Tarp dviejų juridinių asmenų buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurioje buvo susitarta sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja (atsakovė) parduotų, o pirkėja (ieškovė) pirktų butą už 1 013 670,06 Eur).
Pardavėja savo patirtus nuostolius skaičiavo kaip skirtumą tarp buto kainos - 1 013 670,06 Eur, nurodytos preliminariojoje sutartyje, ir šio turto rinkos vertės -724 050,05 Eur, t. y.
Vienas iš būdų, kuriuo gali remtis nukentėjusi šalis, siekdama įrodyti prarastos galimybės piniginės vertės nuostolius, yra kainų skirtumo metodas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nuostolių apskaičiavimo metodas, kaip ginantis lūkesčio (sutarties tinkamo įvykdymo) interesą, paprastai yra taikomas sutartinės civilinės atsakomybės atveju ir nėra taikomas ikisutartinių pareigų nevykdymo (pažeidus pasitikėjimo interesą) situacijoje. Tačiau, teisėjų kolegija atsižvelgė į naujausią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
Be to, pardavėja nuostolių atlyginimo dydžiui apskaičiuoti nesirėmė ir tuo, kad dėl derybų su pirkėja butą turėjo parduoti blogesnėmis sąlygomis.
2.3. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas servituto nustatymo bylose (LAT 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022)
LAT suformavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą servituto nustatymo bylose. Minėta, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, gali būti paneigta tarnaujančiojo daikto savininko teisė į nuosavybę, pažeistas atlygintinumo už nustatomą servitutą principas.
Byloje Ieškovas patyrė 5 129,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje taip pat nustatyta ir neginčijama, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, o jų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d.
Remdamasis savo išaiškinimais, teismas nagrinėjamos bylos atveju sprendė, kad ieškovei priteistinas mažesnės apimties bylinėjimosi išlaidos neis nustatyta pagal patvirtintas rekomendacijas.
III. Praktinis pavyzdys: Preliminari sutartis ir avanso grąžinimas
Agnė Razgūnienė, teisės įmonės UAB „Verslo gurmanai“ direktorė, konsultuoja skaitytoją, kuris pateikė klausimą dėl avanso grąžinimo pagal preliminarią sutartį.
Klausimas: Daugiau nei prieš 8 mėnesius nutarėme su vyru pirkti butą. Suradome tinkamą ir davėme 13 000 Lt užstatą (ne patiems savininkams, o jų įgaliotam asmeniui). Sudarėme preliminarią sutartį. Štai tokia: Aš (vardas, pavardė), asmens kodas, adresas. Duodu 13 000 Lt avanso (įgalioto asmens vardas ir pavarde) asmens kodas, adresas, už butą (adresas, unikalus numeris). Kurio bendra sumas 170 000 Lt. Data ir parašai.
Atsakymas: Galimybė susigrąžinti Jūsų sumokėtą avansą priklauso nuo to, kiek ir kokių įrodymų turite, jog buvo sumokėti pinigai, taip pat nuo to, dėl kieno kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.165 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jūsų atveju, preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, todėl reikalavimus galėsite reikšti praėjus metams nuo preliminariosios sutarties pasirašymo.
Galimi du situacijos sprendimo būdai, priklausantys nuo to, ar pagal įgaliojimą veikęs asmuo iš tiesų buvo įgaliotas priimti avansą. Jeigu šis asmuo veikė pagal pardavėjo išduotą įgaliojimą, jo veiksmai sukelia pasekmes įgaliojimą išdavusiam asmeniui.
Praėjus metams po preliminariosios sutarties pasirašymo ir per šį terminą nesudarius pagrindinės sutarties, Jūs galite kreiptis į atitinkamą asmenį ir reikalauti grąžinti sumokėtus 13 000 Lt, o, tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, ir Jūsų patirtų nuostolių atlyginimo. Šiai šaliai atsisakius grąžinti avansą, Jūs turite galimybę savo pažeistas teises ginti teisminiu būdu.
Tuo atveju, jeigu su Jumis preliminariąją sutartį pasirašęs asmuo neturėjo teisės veikti pardavėjo vardu, Jūs turite teisę savo pažeistas teises ginti normomis, reglamentuojančiomis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą (LR CK 6.237 - 6.242 straipsniai).
Keičiasi nuomininkai! Keliam nuoma! Kaip įvertinti kiek vertas tavo butas?
Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti UAB „Verslo gurmanai“ teisininkų komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsni negali būti laikomas oficialia teisine išvada. Dėl teisinės konsultacijos konkrečiu atveju siūlome kreiptis į UAB „Verslo gurmanai“ teisininkus.
tags: #del #nepagristo #nekilnojamojo #turto #gavimo