Patalpų Apgadinimo Nuostolių Atlyginimo Tvarka Lietuvoje

Šiuolaikiniame gyvenime draudimas vaidina itin svarbų vaidmenį, užtikrinant sėkmingą ir nenutrūkstamą verslo vystymąsi bei apsaugą nuo galimo bankroto. Draudimas saugo įmonių ekonominius interesus ir suteikia klientams "ramų miegą", užtikrinant, kad patirti nuostoliai bus visiškai atlyginti. Tiek sudarant sutartį, tiek kreipiantis dėl žalos atlyginimo, asmuo tikisi atstatyti savo status quo - grįžti į pradinę padėtį, kurioje buvo iki nepalankių aplinkybių atsiradimo.

Vis dėlto, dažnai kyla konfliktai tarp draudimo įmonių ir draudėjų dėl nevienodo teisės aktų ir sutarties nuostatų traktavimo. Todėl svarbu išsiaiškinti, už ką yra atsakingos draudimo įmonės ir ar pagrįstai jos yra kritikuojamos dėl nuostolių kompensavimo.

Šiame straipsnyje aptarsime kompensavimo principo esmę, jo raišką praktikoje bei istorinį turinio transformacijos kelią. Taip pat nagrinėsime nuostolių atlyginimo būdus ir jų atitiktį kompensavimo principo koncepcijai. Sieksime išryškinti "povandeninius akmenis" žalos kompensavimo klausimais bei pateikti rekomendacijas ašiems klausimams išspręsti.

Kompensavimo Principas

Turto draudimo paskirtis - atlyginti draudėjui draudžiamojo įvykio pasekmėje atsiradusius nuostolius bei grąžinti asmenį į materialinę padėtį, buvusią prieš pat draudžiamojo įvykio atsitikimą. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad draudimo įmonės prievolė atlyginti nuostolius yra neribota, turto draudimui būdingo kompensavimo principo nereikėtų sutapatinti su visiško nuostolių atlyginimo principo kategorija.

Draudimo įmonės prievolė atlyginti nuostolius atsiranda ne iš delikto, bet iš draudimo sutarties, todėl kompensacijos dydis yra ribojamas tam tikra draudimo sutartyje įtvirtinta suma ir kitais draudimo sutarties atributais, kurie, atsižvelgiant į draudžiamojo įvykio pobūdį ir pasireiškimo laiką, gali ir neatspindėti visų draudėjo patirtų praradimų. Jeigu draudėjo patirtas nuostolių dydis patenka į draudiko prievolės pagal sutartį ribas, tuomet galime kalbėti apie visišką nuostolių atlyginimą, priešingu atveju turėsime reikalą tik su daliniu nuostolių kompensavimu.

Tačiau tai nereiškia, kad draudimas eliminuoja ar kaip nors suvaržo asmens teisę į visišką nuostolių atlyginimą: draudimo nepadengta asmens nuostolių dalis gali būti išieškoma iš atsakingų už nuostolius asmenų (jei tokie nustatomi).

Draudimo įmonės atsakomybės ribos privalo būti nustatytos pagal LR CK 6.991 straipsnį, vienas iš būtinų draudimo liudijimo rekvizitų yra draudimo suma - todėl iš draudimo reikalaujama ne visiško nuostolių padengimo, bet nuostolių padengimo draudimo sumos ribose. Draudimo taisyklės gali susiaurinti draudiko prievolės ribas nustatant tam tikrus limitus, kurių rėmuose vykdomas nuostolių kompensavimas.

Taigi, kartais draudėjo interesams padaryta žala ar atsiradę nuostoliai draudimo bus kompensuojami tik iš dalies ir sutrikdytai draudėjo materialinei gerovei atstatyti į buvusią padėtį gali prireikti papildomų paties draudėjo investicijų arba, delikto atveju, pretenzijos už padarytą žalą atsakingam asmeniui pareiškimo.

Skirtumai tarp kompensavimo ir indemnifikacijos

Anglų kalboje ašiam principui apibrėžti naudojamas ne "compensation" terminas, bet kitas, panašią reikšmę turintis - "indemnity", kadangi pastarasis tiksliau atspindi nuostolių draudime padengimo esmę. Kompensavimas (angl. compensation) anglų kalboje turi bendresnę reikšmę ir reiškia ne tik savanoriškais pagrindais (t.y. iš prievolės), bet ir prievartos būdu atlyginimą nukentėjusiam asmeniui už jam padarytą žalą. Taigi, "indemnifikacija" (angl. indemnity) yra viena iš kompensavimo (angl. compensation) rūšių - vieno ar kelių asmenų prievolė atlyginti kitam asmeniui tam tikrų įvykių pasekmėje atsiradusius nuostolius.

Literatūroje sutinkamas kitas ašio principo lietuviškas atitikmuo - kongruencijos terminas. Autoriai pateikia ašio principo apibrėžimą: "pagal ašį principą negali būti pretenduojama į didesnę draudimo išmoką, negu draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas patyrė nuostolių, t.y. išmokos dydis turi atitikti patirtą žalą".

Kompensavimo Principas Turto Draudime

Turto draudimo paskirtis yra atlyginti draudėjui jo patirtus nuostolius ir grąžinti asmenį į prieš draudžiamąjį įvykį buvusią padėtį. Būtent tokią prasmę įgyja svarbiausias turto draudimo - kompensavimo - principas, kurio ribas nubrėžia objektyvūs, t.y. nuo sutarties ašalies valios nepriklausantys, išorės pasaulio veiksniai, draudimo sutartyje apibrėžiami kaip draudžiamieji įvykiai, bei sutarties ašalies susitarimu nustatytos sąlygos (tokios kaip draudimo suma, sąlyginė išskaita ir pan.).

Šis principas atskleidžia draudimo, kaip realiai patirtų išlaidų atlyginimo priemonės, prigimtį ir kartu yra nesąžiningo vienos iš sutarties ašalių praturtėjimo kitos ašalies sąskaita draudimo garantas.

Aukščiausiojo Teismo sprendime Castellain v. Preston padaryta išvada: "kiekviena laivės ar gaisro draudimo sutartis yra kompensavimo sutartis (angl. contract of indemnity), ir tik kompensavimo, kuris reiškia, kad nuostolių atveju draudėjas turi atgauti pilną kompensaciją, bet niekada - daugiau. Šis teisės sąlyga turi būti konstruojama taip, kad būtų tenkinama aši fundamentali taisyklė, ir jei kada nors būtų iškeltas bet koks ašiai taisyklei prieštaraujantis pasikėlymas, jis turi būti aiaškinamas kaip neteisingas".

Ašiame išaiaškinime ir išryškėja dvejopas kompensavimo principo vaidmuo: pirma, patenkinti pagrįstas draudėjo pretenzijas, atlyginant jam tai, ką jis prarado ir antra, apsaugoti draudimo įmonę ir kitus draudimo įmonės klientus turtą nuo nepagrįstų atskirų asmenų reikalavimų. Juk draudimo įmonė vykdo išmokų mokėjimą iš "vieno katilo", t.y. iš visų draudėjų surinktų įmokų, o suformuotos išmokų mokėjimui rezervų nepakankamumo atveju išmokos mažina ir įmonės savininkų pelną.

Lowry J. ir Rawlings P. taip apibrėžia kompensavimo principą turto draudime: "kompensavimas (angl. indemnity) reiškia, kad draudėjas turi būti grąžintas į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei įvykis nebūtų atsitikęs, sumažintas bet kokiu perviršiu, kurį draudėjas pageidavo pats pakelti".

Svarbu paminėti, kad kompensavimo principas savo tradicinę formą įgyja tik turto ir atsakomybės draudimo rkėašyse. Gyvybės ar sveikatos draudimui ašis principas nėra taikomas, ar jo taikymas yra ribotas, kadangi tokias vertybes kaip gyvybę ir sveikatą neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, kadangi jokios materialinės vertybės neatstos žmogui prarastos sveikatos ir jo artimiesiems mylimo žmogaus praradimo.

Kita kompensavimo principo turto draudime specifika pasireiškia tuo, kad jis aprėpia tik finansinius draudėjo nuostolius, o draudėjo patirti dvasiniai išgyvenimai dėl turto praradimo ar sugadinimo, jo sugaištas laikas turto atstatymui ar naujo paieškai ir įsigijimui išeina iš kompensavimo principo ribų.

Todėl į turto draudimo apsaugos sferą visada pateks tik materialios vertybės, o kompensavimo principas turto draudime reika draudėjo finansinių nuostolių atlyginimą.

Kita kompensavimo principo pusė neleidžia draudėjui pasipelnyti iš draudžiamojo įvykio fakto, t.y. draudimas nėra skirtas praturtėjimui, o draudimas iš gauts loašimo būdingas požymis, kuomet už nedidelę sumą galima būtų tikėtis pagerinti savo finansinę padėtį.

Žalos Atlyginimo Tvarka

Jei Jūsų automobilis, būstas ar įmonė nukentėjo nuo gaisro, vagių, vandalų, užpylimo ar gamtos jėgų, svarbu žinoti, kaip elgtis toliau:

• Jei buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl įvykio aplinkybių ar padaryta žala turtui, kurio savininko įvykio vietoje nėra, kvieskite policiją.
• Kitais atvejais, jeigu tarpusavyje sutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu turite užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis tiesiai į draudimo įmonę.
• Per nustatytą terminą atvykite į artimiausią draudimo bendrovės Žalų reguliavimo skyrių.

Apie eismo įvykį, už kurį esate atsakingas (arba kai neaišku, kas yra dėl jo kaltas) savo draudikui turite pranešti per 3 darbo dienas, o nukentėjusysis per tą patį laikotarpį eismo įvykio deklaraciją turi pateikti kaltininką apdraudusiam draudikui.

Eismo įvykio deklaracijos blankus išduoda visos šią paslaugą teikiančios draudimo bendrovės.

Jei savanorišku Kasko draudimu apdraustas automobilis nukenčia dėl duobių, patartina į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus ir užregistruoti įvykį. Turėdamas policijos pažymą, draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus dėl žalos atlyginimo. Tada Jums būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir būtų išsaugota Jūsų drausmingumo kategorija.

Nepradėkite remontuoti transporto priemonės, būsto, kito turto ar naikinti sugadintų daiktų, kol draudimo bendrovės atstovai nebus apžiūrėję įvykio vietos.

Dažnos Žalos Atlyginimo Atmetimo Priežastys

Pasitaiko atvejų, kai užpildžius prašymą dėl žalos atlyginimo draudikas žalos kompensuoti negali. Dėl kokių priežasčių nutinka tokios situacijos?

• Nedraudžiamieji įvykiai: Kiekviena draudimo rūšis turi savo draudimo sąlygas ir aprašą, pagal kuriuos įvykiai skirstomi į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius.
• Objekto eksploataciniai sugedimai ar nusidėvėjimo žalos: Pastatai bei automobiliai dėvisi ir ilgainiui praranda kokybę, dėl ko gali kilti natūralus noras kreiptis į draudikus dėl žalos atlyginimo. Į šią kategoriją patenka ir natūralūs procesai, tokie kaip pelėsis, korozija ar kondensatas.
• Nėra draudimo nuo konkrečios žalos: Klientai kreipiasi dėl žalos atlyginimo, nors nėra nuo jos apsidraudę.
• Bandymai imituoti žalą: Nesąžiningi klientai praneša apie žalą, kuri yra imituojama ir iš tiesų neįvyko, arba nėra pateikiami dokumentai, įrodantys tariamo nuostolio dydį.
• Užsimiršimas: Kreipdamiesi dėl žalų klientai tiesiog pamiršta prisegti čekio ar sąskaitos faktūros nuotrauką, kuri iliustruoja žalos faktą ir dydį.

Draudėjo Pareigos ir Bendradarbiavimas su Draudiku

Svarbu suprasti, kad sudarant draudimo sutartį, atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.

Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.

Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.

Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Žalos Dydžio Nustatymas ir Išmokos Mokėjimas

Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.

Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.

Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė.

Išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą arba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas dėl padarytos žalos asmeniui suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas.

Ukrainos Patirtis: Karo Nuostolių Atlyginimas

Ukraina, susidūrusi su karo nuostoliais, ėmėsi spręsti šį klausimą, įsteigdama 4 piniginius fondus karo nuostoliams atlyginti. Šių išmokų paskirtis - padengti karo metu padarytą žalą, tiesiogiai išmokant sumas nukentėjusiesiems.

Norint gauti kompensaciją Ukrainoje, būtina laikytis tam tikros tvarkos:

1. Nelaimės atveju - dėl avarijos, gaisro, karinės atakos - būtina skambinti Ukrainos valstybinei pagalbos tarnybai ir detaliai pranešti apie situacijos aplinkybes.
2. Ukrainos policijai reikia skambinti, jeigu buvo padaryta nusikalstama veikla ir detaliai pranešti apie situacijos aplinkybes.
3. Avarinę situaciją, nusikaltimą ir padarytą žalą svarbu fiksuoti kuo greičiau po įvykio, bet tik tada, kai tai yra saugu.
4. Surinkus visus įvykio ar padaryto nusikaltimo įrodymus, metas parengti rašytinį pareiškimą teisėsaugos institucijai dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, vagystės, plėšimo, neteisėto perėmimo, karo įstatymų ir papročių pažeidimo, rekomenduotina su advokato pagalba.
5. Ne mažiau svarbu pranešti informaciją oficialiems vyriausybiniams kanalams - www.warcrimes.gov.ua, www.dokaz.gov.ua, kurie renka duomenis apie Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn karo nusikaltėlius ir naudoti tuos duomenis kaip įrodymus tarptautiniuose teismuose bei tribunoluose.

Verslo atstovams derėtų peržiūrėti galiojančias sutartis, susijusias su sugadintu turtu, ir patikrinti, ar jose nėra nuostatų, reglamentuojančių nenugalimos jėgos (force majeure) įvykį, ar nenumatyta įsipareigojimų nevykdančiai šaliai pranešti apie, pvz., įkeisto turto sunaikinimą ar sugadinimą. Taip pat siūlyčiau išanalizuoti galiojančius draudimo polisus ir patikrinti karo bei panašių pavojų draudimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl žalos nustatymo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 100-3718). Šis nutarimas reglamentuoja žalos dydžio nustatymo tvarką ir išmokų mokėjimo sąlygas, atsižvelgiant į įvairius žalos aspektus (sveikatos sutrikdymas, gyvybės atėmimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas).

Šis dokumentas nustato, kaip nustatomas nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydis, negautos pajamos, žalos dėl gyvybės atėmimo dydis, žalos dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dydis. Taip pat reglamentuojama pretenzijų dėl žalos pateikimo tvarka, eismo įvykio tyrimas, dokumentų pateikimas, išmokos mokėjimo tvarka ir terminai.

Pavyzdžiui, žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.

Taigi, žinodami savo teises ir pareigas, galite užtikrinti, kad Jūsų patirti nuostoliai bus kompensuoti teisingai ir laiku.

tags: #del #patalpu #apgadinimu #nuostoliu #atlyginimas