Savivaldybės socialinio būsto nuomos tvarka Lietuvoje

Socialinis būstas yra svarbi paramos priemonė socialiai pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms, kuriems sunku įsigyti ar išsinuomoti būstą rinkos sąlygomis. Lietuvoje savivaldybės yra atsakingos už socialinio būsto fondo formavimą ir administravimą, taip pat už nuomos sutarčių sudarymą ir priežiūrą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su socialinio būsto nuoma, įskaitant reikalavimus pretendentams, būsto suteikimo tvarką ir sąlygas, kuriomis galima netekti teisės į socialinį būstą.

Socialinio būsto fondas Lietuvoje

Kasmet yra vykdoma socialinių būstų plėtra. Anot savivaldybių, norint plėsti socialinių būstų pasiūlą, perkami būstai privataus būsto rinkoje, statomi nauji namai, atliekami tuščių Savivaldybės gyvenamųjų patalpų remontai. Dažniausiai, socialinių būstų plėtra vykdoma atlaisvintus savivaldybės butus perkeliant į socialinio būsto fondą. Į socialinio būsto fondą kiekvienais metais perkeliama apie 50 butų.

Pažvelkime į situaciją didžiuosiuose Lietuvos miestuose:

• Klaipėda: šiuo metu nuomojami 696 socialiniai butai. 2025 metais iki lapkričio 1 d. išnuomoti 44 socialiniai būstai, apgyvendinti 93 asmenys. Socialinio būsto Klaipėdoje šiuo metu laukia 614 asmenų / šeimų.
• Vilnius: Vilniaus miesto savivaldybės socialiniuose būstuose gyvena 1361 šeima.
• Kaunas: socialiniuose būstuose šiuo metu gyvena 1146 asmenys /šeimos. Tuo metu socialinio būsto laukia 337 asmenys / šeimos.

Teisė į socialinį būstą ir reikalavimai pretendentams

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės, nustatant teisę į socialinio būsto nuomą vertinama ar gyventojai yra deklaravę turtą ir gautas pajamas. Taip pat atsižvelgiama į deklaruoto turto vertę ir pajamas, kurios yra įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas. Taip pat vertinama, ar žmogus turi savo būstą. Jei turi, žiūrima, kiek jis yra nusidėvėjęs (parama skiriama, kai daugiau nei 60 proc.) arba ar vienam žmogui tenkantis gyvenamojo ploto plotas yra mažesnis nei 10 kv. m (arba 14 kv. m, jei šeimoje yra neįgalusis ar sunkia lėtine liga sergantis asmuo).

Norint gauti socialinį būstą, pajamos ir turto vertė negali viršyti nustatytų ribų. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto gyventojams taikomi tokie reikalavimai:

• Asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtine ligos forma sergantis asmuo).
• Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
• Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.

Pavyzdžiui, Klaipėdoje galioja tokie pajamų ir turto apribojimai:

• Vieno asmens metinės pajamos negali viršyti 10 166 eurų, o deklaruoto turto vertė negali būti didesnė nei 20 553 eurai.
• 2-3 asmenų šeimos pajamos negali viršyti 20 111 eurų, o turto vertė negali būti didesnė nei 37 128 eurai.
• Jei šeimoje yra 4 asmenys ar daugiau, socialinis būstas būna suteikiamas, kai kiekvieno iš jų pajamos neviršija 5 746 eurų, o kiekvieno iš jų deklaruoto turto vertė yra mažesnė nei 16 575 eurai.

Socialinio būsto nuomos sąlygos ir apribojimai

Svarbu žinoti, kad socialinis būstas turi būti naudojamas pagal paskirtį, o gyventojai privalo laikytis nuomos sutarties sąlygų. Tai apima laiku teikiamus duomenis ir deklaracijas. Kitu atveju gyventojai būsto gali netekti.

Taip pat socialinio būsto gyventojai netenka tais atvejais, kai:

• Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius.
• Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
• Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos.
• Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn. socialinio būsto nuomos mokesčio sumą ir jie atsisako socialinių paslaugų ar nebendradarbiauja su savivaldybės administracija dėl šių paslaugų teikimo arba jei socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį.

Socialinio būsto nuomos sutartis su nuomininkais yra nutraukiama, jei jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).

Visgi „Vilniaus miesto būstas“ atkreipia dėmesį, kad socialiniame būste pilnamečiai vaikai gyventi kartu su tėvais gali tuo atveju, jeigu socialinis būstas buvo išnuomotas šeimai, o pilnamečiai vaikai yra deklaruoti socialiniame būste bei įrašyti į nuomos sutartį.

Išimtiniai atvejai: socialinis būstas be eilės

Nepaisant to, kad paprastai norintys gauti socialinį būstą turi laukti eilėje, kartais jis gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka. Pavyzdžiui, netekusiems Lietuvoje turėto nuosavo būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar dėl kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių.

Taip pat eilėje neturi laukti:

• Asmenys, kuriems yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis.
• Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
• Šeimos, auginančioms penkis ar daugiau vaikų ar (ir) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
• Šeimos, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų.
• Šeimos, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus) ar (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
• Šeimos, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) turi negalią ir (arba) yra našliai, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir kurie deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje ne trumpiau nei 5 metus iš eilės.
• Šeimos, auginančioms vaikus ar (ir) vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), kai ne mažiau kaip dviem iš jų yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
• Šeimos, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ir (ar) didelių specialiųjų poreikių lygis, kai šeimos nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių.
• Likę be tėvų globos asmenys, palikę socialinės globos, grupinio gyvenimo ir (ar) savarankiško gyvenimo namus per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos.

Lentelė: Pajamų ir turto ribos pretenduojantiems į socialinį būstą

Šioje lentelėje pateikiamos pajamų ir turto ribos, kurių neviršijus galima pretenduoti į socialinį būstą (duomenys gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės):

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios sumos gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės. Rekomenduojama pasitikslinti informaciją savo savivaldybėje.

tags: #del #savivaldybes #socialinio #busto #nuomos