Socialinio Būsto Nuomos Mokesčių Tvirtinimo Tvarka Lietuvoje

Būsto nuoma yra aktuali tema daugeliui Lietuvos gyventojų, ypač tiems, kurie neturi galimybių įsigyti nuosavo būsto. Socialinis būstas yra svarbi paramos forma žmonėms, turintiems mažas pajamas ir atitinkantiems tam tikrus kriterijus. Socialinio būsto nuomos sutartis yra oficialus dokumentas, reglamentuojantis nuomininko ir savivaldybės (ar kito socialinio būsto teikėjo) teises ir pareigas.

Teisinis Pagrindas

Socialinio būsto nuomos santykius Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant:

• LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas.
• Prašymų įrašyti į šeimų ir asmenų, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą ar pagerinti jo sąlygas, sąrašus registravimo, sąrašų sudarymo ir patikslinimo tvarkos aprašas.
• Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašas.
• Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose suteikimo tvarkos aprašas.
• Socialinio būsto nuomos sutarčių formų patvirtinimas.

Pavyzdžiui, Panevėžio miesto tarybos sprendimas Nr. buvo priimtas 2003 m. balandžio 3 d., vėliau keistas ir papildytas. Šis sprendimas reglamentavo socialinio būsto nuomos klausimus Panevėžio mieste.

Socialinio Būsto Gavimo Sąlygos

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Asmenys ir šeimos, norintys gauti socialinį būstą, turi atitikti šiuos kriterijus:

• Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
• Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
• Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.

Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Kada prarandama teisė į socialinį būstą?

Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:

• Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip: 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“); 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu: asmuo yra be šeimos; asmuo turi negalią; šeimoje yra asmenų su negalia; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
• Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą;
• Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
• Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
• Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.);

Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip).

Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.

Būsto Nuomos Kompensacija

Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:

• 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą;
• 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.

Svarbios sąvokos:

• Artimieji giminaičiai - tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
• Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Į šį sąrašą įrašomi ne vyresni kaip 35 metų buvę likę be tėvų globos asmenys ar jų šeimos.
• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.

Socialinio Būsto Nuomos Sutartis: Pagrindinės Nuostatos

Pavyzdinėje socialinio būsto nuomos sutartyje įtvirtinama nuomotojo pareiga už mokestį suteikti nuomininkui valdyti ir naudoti laisvą socialinį būstą. Kita vertus, nuomininkas, mokėdamas nuomos mokestį, privalo būstu naudotis pagal paskirtį.

Su pavyzdine socialinio būsto nuomos sutartimi patvirtinta ir socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pavyzdinė forma. Šiame akte apibūdinama socialinio būsto būklė perdavimo nuomininkui metu. Aktas yra svarbus dokumentas, nes jame užfiksuojami visi esminiai būsto defektai ir trūkumai, kurie gali turėti įtakos nuomininko atsakomybei vėliau.

Svarbiausi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

• Nuomos mokestis: Sutartyje turi būti aiškiai nurodytas nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka.
• Būsto būklė: Perdavimo-priėmimo akte turi būti detaliai aprašyta būsto būklė.
• Naudojimo paskirtis: Nuomininkas privalo naudotis būstu pagal paskirtį, nurodytą sutartyje.

Šalių Teisės ir Pareigos

Nuomininko teisės:

• Gyventi nuomojamame būste sutarties galiojimo laikotarpiu.
• Naudotis bendro naudojimo patalpomis (jei tokios yra).
• Reikalauti, kad nuomotojas atliktų būsto remonto darbus, jei jie būtini dėl nuomotojo kaltės.

Nuomininko pareigos:

• Laiku mokėti nuomos mokestį.
• Tinkamai prižiūrėti nuomojamą būstą.
• Laikytis viešosios tvarkos ir kaimynų teisių.
• Informuoti nuomotoją apie būsto gedimus.

Nuomotojo teisės:

• Gauti nuomos mokestį laiku.
• Tikrinti būsto būklę (iš anksto susitarus su nuomininku).
• Nutraukti sutartį, jei nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas.

Nuomotojo pareigos:

• Užtikrinti, kad būstas atitiktų sanitarinius ir higienos reikalavimus.
• Atlikti būsto remonto darbus, jei jie būtini dėl nuomotojo kaltės.

Nuomos Mokesčio Apskaičiavimas

Nuomos mokestis už socialinį būstą paprastai yra mažesnis nei rinkos kaina. Jis priklauso nuo:

• Būsto plotą.
• Būsto vertę.
• Nuomininko pajamas.
• Kitus faktorius, nustatytus savivaldybės tarybos.

Savivaldybės gali taikyti įvairias nuomos mokesčio lengvatas tam tikroms gyventojų grupėms (pvz., neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms).

Sutarties Nutraukimas

Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukta:

• Abiejų šalių susitarimu.
• Nuomotojo iniciatyva, jei nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas (pvz., nemoka nuomos mokesčio, gadina būstą, pažeidžia viešąją tvarką).
• Nuomininko iniciatyva, jei nuomotojas nevykdo savo įsipareigojimų.
• Teismo sprendimu.

Svarbu pažymėti, kad nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį tik įstatymų nustatyta tvarka, įspėjęs nuomininką iš anksto ir suteikęs jam galimybę ištaisyti pažeidimus.

Pavyzdinė Socialinio Būsto Nuomos Sutarties Struktūra

Nors konkretūs socialinio būsto nuomos sutarčių pavyzdžiai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, bendra struktūra išlieka panaši. Štai pavyzdinė struktūra:

Valstybės Parama Būstui

Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.

Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Deja, socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio. Ši paramos forma nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz., socialinės paslaugos.

2008 m. gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.

Socialinis Būstas: Fondo Plėtra

Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus.

Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448).
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.

Jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms. Savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.

Socialinis būstas yra viena iš socialinės paskirties valstybės paramos formų. Šiuo metu yra iškeliamos pagrindinės su būsto nuoma susijusios problemos: būsto suteikimas, nuomos kontrolė, būsto subnuoma, nuomininkų iškeldinimas, būsto poreikis ir pan.

Lietuvos Būsto Strategija

Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:

• Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę).
• Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslu norima pagerinti esamo būsto fondo būklę).
• Sukurti efektyvią būsto rinkos reguliavimo sistemą, užtikrinančią efektyvią konkurenciją, didinti būsto vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.

Šie tikslai yra skirti padėti šeimoms įsitvirtinti rinkoje, įsigyti ar išsinuomoti būstą. Tai yra viena pagrindinių paramų socialiai remtiniems asmenims, norintiems gauti socialinį būstą bei kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.

Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį.

tags: #del #socialinio #busto #nuomos #mokesciu #tvirtinimo