Tvoros statymas yra viena iš svarbiausių užduočių, su kuria susiduria sklypų savininkai Lietuvoje, norėdami užtikrinti savo sklypo ribų apsaugą ir privatumą. Vis dėlto, statant tvorą ant sklypo ribos, reikia laikytis tam tikrų įstatymų ir taisyklių, kad būtų išvengta konfliktų su kaimynais bei atitinkamomis institucijomis.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

Tvoros statybos teisinis reglamentavimas
Tvoros teisinis apibrėžimas nėra labai griežtai apibrėžtas Lietuvos teisės aktuose. Bendrai, tvora laikoma statiniu, kuris skiria arba apsaugo tam tikrą teritoriją nuo gretimų sklypų arba viešųjų erdvių. Tai gali būti tiek fizinė, tiek vizualinė kliūtis, ribojanti prieigą arba užtikrinanti tam tikrą atskirtį.
Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, tvora, kaip ir bet koks kitas statinys, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su saugumu, estetika ir kaimyninių sklypų interesų apsauga.
Ar reikalingas statybos leidimas?
Viena iš dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su tvoros statymu, yra tai, ar reikia statybos leidimo. Pagal šiuo metu galiojančią teisinę praktiką, jeigu tvora yra ne aukštesnė nei 1,8 metro ir nėra laikoma sudėtingu inžineriniu statiniu (pvz., su mūro ar betono pamatų konstrukcijomis), statybos leidimo nereikia.
Svarbiausias aspektas, į kurį turi atkreipti dėmesį kiekvienas sklypo savininkas, yra atstumas tarp tvoros ir kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti tvorą tiesiai ant ribos, rekomenduojama gauti raštišką kaimyno sutikimą. Jeigu susitarti nepavyksta, tvoros statymo vieta turi būti bent 0,5 metro atstumu nuo kaimyno sklypo ribos, kad nebūtų pažeidžiamos kaimyninio sklypo teisės.
Jei tvora yra statoma šalia viešųjų erdvių, tokių kaip keliai, šaligatviai arba parkai, būtina laikytis tam tikrų papildomų reikalavimų. Tokiais atvejais gali būti reikalingas leidimas ne tik iš savivaldybės, bet ir kitų suinteresuotų institucijų.
Tvoros aukštis ir konstrukcijos tvirtumas
Kaip minėta, tvoros aukštis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ar reikės leidimo statyboms. Svarbu taip pat įvertinti ir konstrukcijos tvirtumą.
Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu. SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.
TVOROS STATYBOS PATIRTIES NUO PRADŽIOS IKI BAIGOS NEREIKIA | Vartų statyba ir tvoros dažymas
Tvoros medžiagos ir dizainas
Lietuvoje tvoros gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų, priklausomai nuo sklypo savininko poreikių ir finansinių galimybių.
- Medinė tvora - populiariausias pasirinkimas privačiuose gyvenamuosiuose sklypuose. Mediena yra palyginti nebrangi, lengvai apdirbama ir ekologiška medžiaga, kuri suteikia natūralų ir estetišką vaizdą.
- Metalinė tvora - dažnai pasirenkama dėl savo ilgaamžiškumo ir saugumo. Metalinės tvoros, ypač pagamintos iš cinkuoto plieno ar aliuminio, yra atsparios aplinkos poveikiui ir reikalauja minimalios priežiūros.
- Betoninė tvora - labai ilgaamžė ir saugi, tačiau reikalauja daugiau finansinių investicijų ir gali būti estetiškai sunkesnė už kitų tipų tvoras.
- Tinklinė tvora - tai pigesnis variantas, naudojamas laikinoms arba mažiau pastebimoms riboms pažymėti, pvz., sodo sklypuose ar daržuose.
Tvoros pagrindinis tikslas - užtikrinti privatumą ir saugumą. Pasirenkant tvoros dizainą, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius. Jei pagrindinis prioritetas yra privatumas, tuomet rekomenduojama rinktis nepermatomas arba tankiai sukonstruotas tvoras. Jeigu prioritetas yra saugumas, rekomenduojama rinktis tvirtesnes ir aukštesnes konstrukcijas.
Santykiai su kaimynais ir galimi konfliktai
Tvoros statymas ant sklypo ribos dažnai tampa nesutarimų su kaimynais priežastimi. Norint išvengti konfliktų, svarbu laikytis teisinių normų ir visada pasitarti su kaimynais dėl planuojamų darbų. Jei kaimynas prieštarauja tvoros statymui ant ribos arba netoli jos, rekomenduojama pabandyti susitarti geranoriškai.
Jeigu kaimynas pateikia oficialų skundą dėl tvoros, vietos savivaldybė arba statybos priežiūros institucijos gali atlikti patikrinimą.
Pagal Lietuvos teisės aktus, jeigu tvora statoma be reikiamų leidimų arba pažeidžiant kaimyno teises, sklypo savininkas gali būti įpareigotas pašalinti neteisėtą tvorą arba kompensuoti padarytą žalą kaimynui.
Kaimyno sutikimas
Teisės aktai nenustato privalomų reikalavimų kaimyno (sklypo savininko) sutikimo turiniui, o vienintelis reikalavimas formai - sutikimas privalo būti rašytinis. Visgi norint išvengti galimų nesutarimų su kaimynais ateityje ar kaimyno argumento, kad ne tokios tvoros tikėjosi, siūlome sudaryti susitarimą, kuriame rekomenduojame detaliai aptarti:
- kokio aukščio
- iš kokių medžiagų
- kokios spalvos žadama statyti tvora
- koks bus jos akytumas
- ar bus įrengiamas pamatas
- kokie bus atstumai nuo sklypo ribos
Sklypo savininkas susitarime patvirtintų, jog aprašytos tvoros įrengimui neprieštarauja. Aukštesnės nei 2 metrų aukščio tvoros statybai besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo neužteks: priklausomai nuo vietovės, kurioje planuojama statyti tvora, pvz.
Kiaurymių plotas
Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.2.1. punktu tinklinę (ažūrinę) tvorą galima statyti prie sklypo ribos, tvoros konstrukcijomis neperžengiant sklypo ribos, be kaimyninio sklypo savininko sutikimo, jei kiaurymių plotas DIDESNIS nei 50% bendro užtvaros ploto (įskaitant visas tvoros konstrukcijas: pamatą, stulpus). Jei užtvaros kiaurymių plotas MAŽESNIS nei 50% bendro užtvaros ploto (įskaitant visas tvoros konstrukcijas), be kaimyninio sklypo sutikimo, galima statyti ne mažesniu kaip 1m atstumu nuo sklypo ribos.
Taigi, ne aukštesnė kaip 2 metrų ažūrinė tvora (kurios kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. bendro tvoros ploto) be kaimyno sutikimo gali būti tveriama ant sklypo ribos, tačiau su sąlyga, kad visos tvoros konstrukcijos liks tvoros savininko sklype. Be to, tvora su pamatu neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Papildomi reikalavimai keliami tvorai ant atraminės sienutės.
Ką daryti jei kaimynas įsirengė tvorą 2m aukščio prie sklypo ribos, bet savo pusėje?
Jei kaimynas sako, jog jam jokių leidimų nereikia, nes šviesos pralaidumas 51%, reikia pasidomėti, kaip yra apskaičiuojamas šviesos pralaidumas.
Papildomi aspektai
- Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
- Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.