Valstybinis turtas gali būti perleidžiamas privačiam savininkui už pinigus, čekius arba nemokamai. Dauguma žmonių gyvena valstybiniuose butuose, namuose ar kitokiuose pastatuose nuomotojo sąlygomis, tačiau retas žino, kada įgaunama nuosavybės teisė į šį turtą.
Fizinių asmenų nuosavybės teisė į valstybinį turtą yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą.
Fiziniams asmenims, pageidaujantiems privatizuoti valstybės būstą, pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir jų dalį, pirmiausia reikia atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų ir jų priklausinių privatizavimo tikslus ir į teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant gyvenamąsias patalpas, specifiką.
Ypač svarbus yra naudojimosi šiomis patalpomis teisinis pagrindas, t. y. nuomos sutarties ar kitokiu pagrindu. Valstybės gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai gali būti privatizuojami tik už Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą kainą. Yra atvejų, kai privatizavimo objektas ir žemės sklypai dėl įsakmaus teisinio reglamentavimo gali sudaryti vieną sutarties dalyką.
Įstatyminė Bazė
Kokie įstatymai reglamentuoja valstybinio turto privatizavimą? Valstybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas.
Savivaldybės gyvenamosios patalpos yra privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis. Kita lengvatinė sąlyga yra tada, kai privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba kuriuos ruošiamasi iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į griaunamų sąrašą arba įrašytų į visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Taip, visai neseniai, 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojo Seimo priimtas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad už turto vertintojo nustatytą rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurių žmonės nespėjo privatizuoti.
Minėtame visiškai naujame įstatyme yra sąlyga, kad nuomininkai (būsimi pirkėjai) privatizuotiname būste turi būti išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos.
Priimant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kuriame numatyta galimybė privatizuoti anksčiau neprivatizuotus būstus, buvo atsižvelgta ir į Valstybės kontrolės 2008 m. gruodžio 1 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-P-30-21, kurioje Valstybės kontrolė nurodė: „didžioji dalis (apie 70 proc.) savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomota iki 2002-12-31. Su šių patalpų nuomininkais sudarytos sutartys neriboja nuomos santykių kokiu nors terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi. Sprendimą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo priimti gali sutarties šalys tik abipusiu sutarimu arba teismas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatydama naują įstatymą, aiškinamajame rašte Nr. XIIP-1859 rašė, kad leidus parduoti nuomojamus butus ir kitas susijusias patalpas, būtų sprendžiama socialinio būsto problema, nes savivaldybės gautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y.
Paveldėjimo Teisės ir Bendraturčių Prioritetai
Ar po pagrindinio nuomininko mirties ar jam išvykus, jo giminaičiams suteikiama teisė privatizuoti valstybinį turtą? Taip, tačiau su tam tikromis sąlygomis.
Laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešeriems mėnesiams, tačiau tik su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas.
Pasibaigus numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiems teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius, o pasibaigus nurodytam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į gyvenamąją patalpą.
Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės. Pavyzdžiui, bendradarbučio kambariai esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve yra priskiriami greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams.
Taip pat, gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus) priskiriami šių patalpų bendraturčiams.
Savivaldybių Iniciatyvos ir Gyventojų Nuomonės
Jau beveik pusmetis, kai iš savivaldybės butus besinuomojantys gyventojai, kurie nespėjo būsto privatizuoti už investicinius čekius, ir tie, kuriems vadinamieji „valdiški“ butai buvo suteikti 1997-2002 metais, gali juos nusipirkti. Tiesa, savivaldybės pagal šį įstatymą parduos tik tuos butus, kurie nuomojami ne socialinio būsto sąlygomis, bet gyventojai juos pirks rinkos kaina.
Jei kaina pasirodys per didelė ar gyventojai paprasčiausiai nenorės pirkti, jie ir toliau gyvens kaip gyvenę, o savivaldybei mokės nuomos mokesčius.
Portalo www.statybunaujienos.lt žurnalistams savivaldybių atstovai vienu balsu tvirtino norintys, kad nusprendusių įsigyti nuomojamus butus būtų kuo daugiau, nes už gautus pinigus galės nupirkti daugiau socialinių būstų. Jų laukiančių eilės Lietuvoje kol kas tik ilgėja.
Mažeikių rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Samoškaitė teigia, kad jų rajone norą privatizuoti būstą jau pareiškė kelios dešimtys gyventojų.
Pasak L. gruodžio 31 dienos. „Jeigu jie nori nusipirkti būstą, kuriame gyvena, dabar, mes jiems patariame kreiptis į archyvą arba namuose ieškotų dokumentų ir užbaigti procesą“, - portalui www.statybunaujienos.lt teigė L. Samoškaitė.
Pasak jos, Mažeikių rajone yra keli šimtai būstų, kuriuos gyventojai nuomojasi iš savivaldybės. Maždaug antra tiek yra gyvenančių socialiniuose būstuose, kurių pagal naująjį įstatymą privatizuoti nenumatoma.
Ji prognozuoja, kad įsigyti būstą, kuriame gyvena, pagal naująjį įstatymą per artimiausius dvejus metus pageidaus apie pusantro šimto mažeikiškių.
Savivaldybė lėšas, gautas už privatizuotus būstus, ketina panaudoti naujiems socialiniams būstams įsigyti. „Kuo daugiau būstų gyventojai nusipirks, tuo geriau bus tiems, kurie laukia eilėje socialinio būsto, nes mes galėsime padidinti socialinio būsto fondą“, - sakė ji.
Ilgos eilės laukiančių socialinio būsto
Ignalinos rajono savivaldybė dar tik laukia gyventojų, norinčių privatizuoti butus, kuriuose gyvena, prašymų. Pasak šio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus specialistės Laimos Gudonienės, nemažai gyventojų paprasčiausiai nespėjo privatizuoti būsto per čekinę privatizaciją, nes ji baigėsi 1996 metų gruodžio 31 dieną, o rajone 1997-1998 metais buvo pastatyta nemažai naujų namų, kuriuose esančius butus savivaldybė išnuomojo gyventojams ne tik pačioje Ignalinoje, bet ir Didžiasalyje, Dūkšte, Vidiškėse, kitose gyvenvietėse ir kaimuose.
„Šis įstatymas suteikia galimybę rinkos kaina įsigyti nuomojamą būstą tiems gyventojams, kuriems savivaldybė jį suteikė iki 2003 metų sausio 1 dienos. Nuo tada savivaldybė nuomoja gyventojams tik socialinius būstus, o gyventojai, kuriems per tuos 6-erius metus buvo išnuomoti savivaldybės butai, juose taip ir gyvena, nes privatizavimas jau buvo pasibaigęs.
Dar vieną galimybę įsigyti būstą, kuriame gyvena, turės ir tie, kurie dėl kokių nors priežasčių jų neišsipirko per čekinę privatizacija. Jeigu jie norės, dabar galės įsigyti tuos butus už rinkos kainą“, - aiškina L. Gudonienė.
Jos teigimu, kol kas neprognozuojama, kiek Ignalinos gyventojų pareikš norą įsigyti būstą, kuriame gyvena, nes tik šiomis dienomis buvo paskelbta, kad savivaldybė laukia prašymų. Pirmosiomis dienomis, sakė L. Gudonienė, iniciatyvos gyventojai nerodo - tikriausiai dėl to, kad baugina rinkos kaina.
„Jie moka nuomos ir kitus mokesčius ir gyvena. Tikriausiai ir toliau taip gyvens“, - svarsto ji. Į klausimą, ar susitarę su mažiau pasiturinčiais gyventojais būstų nenupirks vasarotojai, savivaldybės atstovė atsakė abejojanti, ar tokių bus daug, nes geriau verta įsigyti sodybą, negu visus metus mokėti mokesčius, o gyventi vos kelis mėnesius per metus.
Alytaus miesto savivaldybės atstovė pasakoja, kad artimiausiam savivaldybės tarybos posėdžiui kaip tik rengiamas sprendimo projektas ir jie galės išsipirkti butus rinkos kaina. Pateikusių prašymus buvo daugiau, bet po to, kai buvo atliktas turto vertinimas, ne visiems buvo priimtina kaina.
Jos teigimu, dauguma norinčių pasinaudoti atsiradusia galimybe perimti nuomojamą iš savivaldybės būstą savo nuosavybėn gyventojų butus gavo jau pasibaigus privatizacijai, 1997-2002 metais, ir tik viena moteris iš visų, kurie iki šiol domėjosi, per čekinę privatizaciją būsto neprivatizavo dėl šeimyninių aplinkybių. „Bet ji ir dabar jo nepirks, nes jos netenkina kaina“, - pasakoja Alytaus miesto savivaldybės atstovė.
Jos teigimu, Alytuje gyventojų apklausa nebuvo organizuota, tačiau visiems, kurie pagal naująjį įstatymą įgijo teisę nusipirkti būstą, kuriame gyvena, buvo išsiųsti pranešimai, tačiau nuo metų pradžios iki birželio vidurio atsiliepė tik 7 gyventojai. Nors būsto kainos šiame mieste tikrai ne kosminės, didžioji dauguma iš savivaldybės būstą besinuomojančių žmonių gyvena iš pašalpų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis teigiamai vertina gyventojams suteiktą galimybę nusipirkti iš savivaldybės nuomojamus būstus. Jo teigimu, nors dauguma būstų, kuriuos gyventojai nuomojasi iš savivaldybės vadovaujantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, yra seni ir juos reikia atnaujinti, juos pardavus gyventojams rinkos kaina susidarytų nemaža suma, už kurią būtų galima įsigyti naujų socialinių būstų.
„Įstatymas numato, kad lėšos, gautos pardavus šiuos būstus jų gyventojams, bus naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai. Taigi savivaldybės gautų pinigų, už kuriuos galėtų įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis“, - sakė A. Stapulionis.
Kita vertus, ne visi gyventojai nuomojamus būstus pirks vienu metu, todėl savivaldybės turės galimybę nuolat atnaujinti socialinio būsto fondą ir asmenims bei šeimoms nuomoti naujesnius ir modernius būstus, pridūrė jis.
Skaičiuojama, kad remiantis naujuoju Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu gali būti privatizuota daugiau kaip 14 tūkst. 800 būstų, suteiktų vadovaujantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu. Juos pardavus rinkos kaina savivaldybės gautų iki 248 mln. Eurų.
Šiuos pinigus panaudojus socialinio būsto plėtrai, butais būtų galima aprūpinti iki 12 tūkstančių šeimų, įrašytų į socialinio būsto laukiančiųjų sąrašus.
Nors portalo www.statybunaujienos.lt kalbintų savivaldybių atstovai teigė, kad gyventojai kol kas vangūs ir neskuba pirkti būsto, kurį nuomojasi iš savivaldybės, atrodo, šį kartą valdžia rado „vaistų“ ir tiems, kuriems rinkos kaina pasirodys per didelė, ir tiems, kurie paprasčiausiai nenorės jo įsigyti, ir tiems, kurie gerokai įsiskolino.
„Tais atvejais, kai nuomininkai nenori jų pirkti, jiems gyvenamosios patalpos nuomojamos rinkos nuomos kainomis. Perkant arba nuomojant rinkos nuomos kainomis savivaldybės būstus, mažės priverstinių iškeldinimų, o gautos lėšos taip pat bus naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai“, - pabrėžia A. Stapulionis.
Naujajame įstatyme taip pat numatyta, kad rinkos kaina jų nuomininkams savivaldybė gali parduoti būstus neatsižvelgiant į iki šiol taikytas būsto nuomos sąlygas, įskaitant ir nuomojamus būstus, kurių fizinis nusidėvėjimas yra per 60 proc.
Statistikos departamento duomenys
Statistikos departamento duomenimis 2014 m. gruodžio 31 d. į savivaldybėse sudomus šeimų, turinčių teisę ir pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus buvo įrašyta daugiau kaip 32 tūkst..
Naujasis Paramos Būstui Įstatymas
Naujasis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato pareigą savivaldybių socialinio būsto nuomininkams ir kartu su jais gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, kasmet deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus.
Pabrėžtina, kad socialinio būsto nuomos sutartys su nuomininkais, nedeklaravusiais turto (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, yra nutraukiamos.
Palangos Savivaldybės Pavyzdys
Palangos m. savivaldybės taryba 2015-02-26 posėdyje sprendimu Nr. T2-64 patvirtino Palangos m. savivaldybės būsto fondo sąrašą. Sąraše yra minimi butai, esantys Bangų g. 6, 13A, J.Biliūno g. 6, S. Daukanto g. 5, Druskininkų g. 4, Ganyklų g. 59, 69, J.Janonio g. 8, 41, 45, Jūratės g. 33, Kastyčio g. 37, Kretingos g. 14, 33, 62, 66, 68, Liepojos pl. 10A, Medvalakio g. 3, 7, 11, 13, 15, Saulėtekio takas 8, 15, 17, Taikos g. 9, 15, 17, L.Vaineikio g. 3, M.Valančiaus g. 6, Vydūno al. 3, Vytauto g. 65, 98, 124, Vasaros g. 9, Žuvėdrų g. 3, 12, Žvejų g. 42, 45, Maironio g.
Raginimas Gyventojams
Siūlau laikraščio skaitytojams paraginti savo gimines, draugus ir pažįstamus išsipirkti butus, kurių jie nespėjo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Civilinio Kodekso Nuostatos
Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui.
Šio kodekso 4.79 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai kitiems asmenims butų ir kitų patalpų, esančių namuose, savininkai parduoda bendrąja daline nuosavybe (palėpės, rūsio patalpos ir pan.) turimą visą ar ne visą dalį, priklausančią proporcingai jų turimai nuosavybės teise patalpai.
| Savivaldybė | Privatizuotinų būstų skaičius (apytiksliai) | Galima gauti lėšų (apytiksliai) |
|---|---|---|
| Lietuva | 14 800 | 248 mln. Eur |