Žemės sklypo ribų nustatymas yra svarbus procesas, užtikrinantis aiškumą ir teisinį pagrindą naudojant žemę. Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta privati nuosavybė. Tam reikėjo laiko, todėl buvo pasitelkti tarpiniai, greitesni žemės sklypų tvarkymo variantai. Taip atsirado preliminarūs žemės sklypų matavimai, kuriuose sklypų ribos buvo nustatomos tik apytikriai. Vėliau, atliekant tikslesnius matavimus, gretimų žemės sklypų ribos nesutapdavo. Todėl kyla klausimas, kaip nustatyti žemės sklypo ribas, kai jos pagal dokumentus nėra tikslios. Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo ribų nustatymo tvarką, įskaitant teisinį reglamentavimą, reikalingus dokumentus ir geodezinius matavimus.
Prieš nagrinėjant žemės sklypo ribos nustatymo tvarką, svarbu suprasti šią sąvoką.
Žemės Sklypo Ribos Sąvoka
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne žodis "žemė" turi kelias reikšmes:
- Planeta, kurioje mes gyvename.
- Viršutinis planetos paviršiaus sluoksnis.
- Įdirbamas paviršius.
- Sausuma.
Žemė apima sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė bazė kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamoji vietovė, infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti.
Žemės sklypas apibrėžiamas kaip žemės gabalas, o žemės sklypo riba - riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.
Pagal LR Žemės įstatymą, žemės sklypo riba yra riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Nors pastarasis sąvokos apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas LR Žemės įstatyme, jis leidžia įstatymo analogijos principu daryti numanomas išvadas ir apie kituose įstatymuose vartojamas šias sąvokas.
Teisinis Reglamentavimas
Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako šiuo klausimu. Būtina paminėti CK 4.45 str., kuris nustato, kad esant ginčui dėl sklypo ribų ir joms nesant aiškioms esamuose dokumentuose, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Ši norma suteikia faktiniam sklypo valdymui didelę reikšmę. Minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų dėl žemės ribų. Civiliniuose santykiuose šalims sutariant dėl teisinio objekto, įstatymai į tai nesikiša, nebent šalių susitarimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Vadinasi, kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų, jos gali būti nustatomos pagal šalių susitarimą.
Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai. Pavyzdžiui, LR Vyriausybės nutarime "Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1-650 "Dėl Žemės sklypų ribų nustatymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" nurodoma, kad riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba natūraliais vietovės objektais (medžių eile, gyvatvore, kapitaline tvora, grioviu ir t. t.). Taip pat sakoma, kad kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma jo viduriu.
Panašios nuostatos matyti ir kituose LR poįstatyminiuose aktuose. "Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklėse" pasakyta, kad žemės sklypo riba prie upelių ir griovių, nepriskirtų valstybiniam vandens fondui, nustatoma upelio ar griovio viduriu.
Tai rodo, jog žemės sklypo ribos įstatymuose ne visada reglamentuojamos formaliai pagal dokumentus, kad šiame klausime labai svarbus ir praktiškumo, patogumo kriterijus. Teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natūroje. Toks reglamentavimas iš dalies yra patogesnis žemės sklypų savininkams, matininkams, ir kitiems šioje srityje dirbantiems specialistams.
Iš kitos pusės, dėl to atsiranda neapibrėžtumas, netikslumas, ypač dėl individualių namų sklypų ribų nustatymo. Ginčijamasi net dėl kiekvieno žemės lopinėlio. Svarbu nagrinėti šiuos klausimus, nes pastarieji kelia daug problemų šiandieniniame Lietuvos gyvenime.
Žemės sklypo ribų reglamentavimo galima rasti ir dar senesniuose teisės šaltiniuose. Pavyzdžiui, XII lentelių įstatyme nurodoma, kad turi būti paliktas laisvas 5 pėdų ruožas ties sklypo riba. Vėlesni įstatymai panaikina šį apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos. Šis pavyzdys skiriasi nuo šiandieninio žemės sklypo ribų reglamentavimo, nes labiau kalbama apie statinių statymą ant žemės sklypo ribos. Tiek romėnų teisė, tiek XII lentelių įstatymas nustatė laisvą tarpą prie žemės ribos.
Kaip matyti, žemės sklypų teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas. Iš kitos pusės, galima sakyti, jog yra paliekama galimybė įstatymus pritaikyti prie faktinės situacijos. Aptarėme žemės sklypo ribos sampratą ir jos teisinį reglamentavimą.
Žemės Sklypo Ribos Netikslumas
Nors žemės sklypo riboms išmatuoti yra sukurta nemažai tikslių prietaisų ir metodologijų, įstatymuose šie klausimai nėra reglamentuojami įsakmiomis teisės normomis. Pirmame skyriuje išaiškinta žemės sklypo ribos sąvoka ir jos teisinis reglamentavimas. Šiuose žemės sklypų ribų klausimuose yra gana daug neaiškumų ir dviprasmybių. Būtent žemės sklypo ribų netikslumui ir bus skirtas šis skyrius.
Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojamų žodžių analizė. Jei jų gerai nežinant, gali kilti sunkumų taikant ar aiškinant teisę. Šiame darbe vartojamai sąvokai tikslus artimiausia 1, 2 ir 3 reikšmės. Pastarosios labiausiai atitinka nagrinėjamos sferos specifiką ir niuansus:
- Išmatavimų griežtumas;
- Smulkiai, detaliai atitinkantis tikrovę, tikrąją padėtį;
- Išmatavimus, toks, koks numatytas.
Žodis "netikslus" reiškia priešingai nei žodyne apibrėžtos reikšmės. Magistriniame darbe kalbama apie tokias žemės sklypų ribas, kurios yra nustatytos su matavimo rezultatų paklaida, kuri nėra artima nuliui. Toks aiškinimas yra labiau susijęs su prietaisų matavimu. Toks netikslumas atsiranda dėl asmenų netinkamai naudojamos matavimo metodologijos, arba atliekami darbai vadovaujantis ne ta sistema.
Išsiaiškinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės, iš kur jie atsiranda.
Kada Reikalingas Riboženklių Atstatymas ir Projektinių Sprendinių Nužymėjimas?
Riboženklių atstatymas ir projektinių sprendinių nužymėjimas reikalingas šiais atvejais:
- Prieš statant pastatus, statinius ar tvoras.
- Norint pasitikrinti faktinį žemės naudojimą su turimais dokumentais.
Profesionaliai, su tam skirta geodezine įranga, galime atstatyti sunaikintus riboženklius (nužymėti sklypo ribas) arba nužymėti projektinius sprendinius (suprojektuotus pastatus, tvoras, inžinerines komunikacijas). Be geodezinių prietaisų tai padaryti yra neįmanoma, todėl bandymai tai padaryti mėgėjiškai gali kur kas daugiau kainuoti nei geodezininko paslaugos.
Riboženklių Atstatymo (Sklypo Ribų Atstatymo) Dokumentai
Norint atstatyti riboženklius, reikalingi šie dokumentai:
- Sklypo kadastrinis arba unikalus Nr.
- Kadastrinių matavimų planas LKS 94 sistemoje.
Projektinių Sprendinių Nužymėjimui Reikalingi Dokumentai
Projektinių sprendinių nužymėjimui reikalingas pastato, statinio, inžinerinių komunikacijų projektas LKS 94 koordinačių sistemoje.
Išankstinis kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų aprašymas
Žemės Sklypo Kadastriniai Matavimai ir Geodeziniai Matavimai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tikslieji žemės matavimai, liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais. Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai, kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai.
Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas, rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpintai vadinamas toponuotrauka.
Sklypo Padalijimas
Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padalijamas į kelis atskirus sklypus arba atidalijama iš bendrosios nuosavybės.
Teisinis Reglamentavimas
Pagal įstatymus, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Riboženklių atstatymą (nužymėjimą) atliekame su mūsų arba jūsų riboženkliais. Sklypo riboženklių atstatymas galimas tik sklypams, kuriems atlikti kadastriniai matavimai LKS 94 koordinačių sistemoje ir yra nustatytos ribų posūkio taškų koordinatės, kitu atveju turi būti atliekami sklypo kadastriniai matavimai.
Koordinačių Sistemos Reikalavimai
Nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje.
Žemės sklypo ribų nustatymo etapai
Žemės sklypo ribų nustatymo procesą sudaro keletas pagrindinių etapų. Štai pagrindiniai:
- Pasirengimas:
- Dokumentų rinkimas: žemės nuosavybės dokumentai, kadastro duomenys ir kt.
- Geodezininkų paieška ir samdymas.
- Matavimai vietoje:
- Esamų riboženklių paieška.
- Naujų riboženklių įrengimas, jei reikia.
- Duomenų apdorojimas:
- Matavimų duomenų analizė.
- Sklypo plano parengimas.
- Dokumentų derinimas:
- Plano derinimas su Nacionaline žemės tarnyba.
- Plano įregistravimas.
Įstatymų pakeitimai
Štai svarbiausi įstatymai, reglamentuojantys žemės sklypų ribų nustatymą, ir jų pakeitimai:
- 2006 12 21 įstatymu Nr.
- 2007 12 21 įstatymu Nr.
- 2010 06 22 įstatymu Nr.
- 2013 06 27 įstatymu Nr.
- 2015 12 15 įstatymu Nr.
- 2020 09 24 įstatymu Nr.
- 2021 11 18 įstatymu Nr.
- 2023 06 29 įstatymu Nr.
Įtaka kainai
Sklypo ribų nustatymo kainai įtakos turi sklypo užstatymas, jame esančių želdinių kiekis, atstumas iki objekto, atstatomų riboženklių kiekis.