Klaipėdos miesto bendruomenės nariai, susibūrę į iniciatyvinę grupę „Mūsų Klaipėda“, atliko parengtų Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo duomenų analizę ir išreiškė gilų susirūpinimą Klaipėdos miesto urbanistinės raidos tendencijomis.
Mes, Klaipėdos miesto bendruomenės nariai, visuomeniniais pagrindais susibūrę į atvirą iniciatyvinę grupę „Mūsų Klaipėda“ (www.musuklaipeda.lt), atlikome parengtų Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo duomenų analizę. Matydami netoleruotinus dokumento trūkumus, kurie toliau detaliai aprašyti, šiuo viešu raštu kreipiamės į LR Aplinkos ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius, Klaipėdos miesto merą, savivaldybės administracijos direktorių ir miestiečius reikšdami gilų susirūpinimą Klaipėdos miesto urbanistinės raidos tendencijomis.
Jam pritarė Klaipėdos bendruomenių asociacija, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, asociacija „Žalia banga”, Daugiabučių namų savininkų bendrija „Žydintis kiemas”, Daugiabučių namų savininkų bendrija „Sportininkų g.
Miesto bendruomenės, visuomeninės organizacijos ir pavieniai klaipėdiečiai yra kviečiami jungtis prie MŪSŲ KLAIPĖDOS palaikant jos išsakytą poziciją - norintieji tai padaryti turėtų kreiptis į urbanistinės iniciatyvos koordinatorę Živilę Mantrimaitę el.
Todėl prašome netvirtinti bendrojo plano ir nedelsiant grąžinti šį teritorijų planavimo dokumentą į bendrųjų sprendinių formavimo stadiją. Reikalaujame, kad koncepcijai pritartų teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantis subjektas, kaip yra nustatyta LR teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte.
Tikime, kad Vyriausybės pasirinkta Žaliojo kurso kryptis yra neįmanoma be darnios urbanistikos. Todėl prašome, kad bendrojo plano turinį ir procedūras prižiūrinčios, derinančios ir tvirtinančios institucijos principingai atstovautų miesto ir visuomenės interesus.
Reikalaujame Klaipėdos gyventojų interesus tenkinančio bendrojo plano - šiuolaikinės gyvybingos ir tvarios urbanistikos tendencijas atitinkančių sprendimų, kurių centre būtų žmogus ir jo gyvenimo kokybė.
Esminiai Pažeidimai Rengiant Bendrąjį Planą
Rengiant naująjį Klaipėdos miesto bendrąjį planą buvo pažeista LR teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka ir procedūros. 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T2-159 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė „Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantui (teritorijos raidos alternatyvai)“, kuriame numatyta tik pietinė uosto plėtra.
Vadovaujantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka, miesto taryboje patvirtinta koncepcija buvo pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimui. Tačiau 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.
Šiuo metu situacija su dviem Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos variantais yra tokia, kad 2017-ais metais Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo yra patvirtinta koncepcija (su pietine uosto plėtra) tebegalioja, tačiau pritarimo koncepcijai procedūra teisiškai liko neužbaigta, nes jai iki šiol yra nepritarta administracijos direktoriaus įsakymu.
Tuo tarpu antroji Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcija (su maksimalia uosto plėtra), kuriai administracijos direktoriaus 2019 metų kovo mėnesio 18 dienos įsakymu Nr.
Toliau rengiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, sprendinių konkretizavimo etape turi būti konkretizuojami koncepcijos, kuriai raštu pritarė savivaldybės administracijos direktorius (planavimo organizatorius), sprendiniai. Tačiau parengti Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai neatitinka 2017-ais metais miesto tarybos sprendimu pritartam tik pietinės uosto plėtros variantui.
Negana to, dabartiniai Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai neatitinka ir to koncepcijos varianto (su maksimalia uosto plėtra), kuriam „pritarė“ tuometinis savivaldybės administracijos direktorius S.
Urbanistinė Darna ir Aplinkosauga
Urbanistiškai bei socialiai gyvybingas miestas ir tarši pramonės bei krovos uosto veikla - nesuderinami. Todėl, mes vienareikšmiškai pasisakome už centrinės miesto dalies uosto teritorijos konversiją pagal 2017-ų metų liepos 14 dienos Klaipėdos miesto tarybos sprendimą Nr. T2-159, kuriuo buvo pritarta miesto bendrojo plano koncepcijos variantui tik su pietine uosto plėtra.
Reikalaujame, jog Klaipėdos miesto bendrajame plane būtų suplanuota Žiemos uosto teritorijos, šiuo metu valdomos KLASCO, konversija. Taip pat naujasis Klaipėdos miesto bendrasis planas turėtų numatyti konversijos perspektyvą visai centrinei Klaipėdos miesto daliai, kurioje veikia ir kitos taršios uosto įmonės.
Bendrojo plano sprendiniuose taip pat numatoma miesto stadiono likvidavimo galimybė, išorinio uosto infrastruktūros koridoriaus ir jo buferinių juostu įrengimo pretekstu.
Žiemos Uosto Teritorija
„KLASCO“ istorinėje miesto dalyje įsigyti 2 pastatai, kuriems detaliuoju planu turėjo būti suformuoti sklypai pastatų eksploatacijai, virto pretekstu organizuoti detalųjį planą Vitės kvartalui ir daliai nuomojamos valstybinio uosto teritorijos, kuriuo „KLASCO“ perėmė net 2.84 ha miesto žemės.
Įmonė visiškai ignoravo tuomet galiojusį Klaipėdos miesto bendrąjį planą (patvirtintą 1997-tais metais) ir iki šiol neįgyvendino „Teritorijos tarp Uosto, Naujojo Uosto ir Sankryžos gatvių detaliojo plano” (2000-03-30 miesto tarybos patvirtinto sprendimu Nr. 49) ir kartu su detalaus plano prievolėmis pasirašytos teritorijos infrastruktūros sutarties vystymo (sprendimo priedas Nr.
Visuomeninėje/komercinėje miesto teritorijoje pastatytos neteisėtos sandėliavimo palapinės, kurios nebuvo pašalintos pasibaigus numatytam jų naudojimo terminui. teritorijoje esančios laikinos „KLASCO“ palapinės pripažįstamos kaip Klaipėdos istorinio miesto teritorijoje stovintys objektai.
Negana to, šioje teritorijoje „KLASCO“ perkrauna amonio nitrato trąšas, kurios, ES direktyvų 96/82/EB ir 2003/105/EB nuostatomis, priskiriamos pavojingosioms medžiagoms. Pati įmonė nurodo, jog kilus gaisrui laive dėl įvairių fizinių šių trąšų savybių ir grandininės reakcijos, sprogimo galimybė yra reali.
Klaipėdos Centrinis Stadionas
Klaipėdos centrinis stadionas (Sportininkų g. 46) yra miesto nuosavybė, esanti miesto teritorijoje. Tai - svarbus visuomeninis, sporto ir rekreacijos objektas, reikšmingas vietos ir viso miesto gyvenimo kokybei ir sveikam socialiniam gyvybingumui.
Uosto susisiekimui reikalingas Švyturio ir Lideikio gatvių sujungimas galimas ir neperimant miesto stadiono.
Uosto Konversijos Potencialas
Uosto svarba grindžiama jo indėliu nacionaliniam BVP, tačiau mažai diskutuojama, kad, remiantis konkrečiais skaičiavimais, Klaipėdos miesto urbanistinės konversijos komercinis potencialas marių prieigose yra šešis kartus didesnis.
Ilgametes nuomos sutartis turinčios krovos bendrovės kaip komerciniai objektai galėtų nesunkiai surasti vidinį komercinį interesą pačios tapti urbanistinėmis vystytojomis (kuriant turizmo, verslo, aukštos kvalifikacijos paslaugų centrus, kultūros objektus, ir t.t.).
Siekiant palikti atviras galimybes ieškoti racionalių ir visoms pusėms naudingų būdų kurti urbanistinės plėtros sąlygas socialiai gyvybingo ir komerciškai patrauklaus miesto vystymuisi, bendrojo plano sprendiniuose būtina užtikrinti konversijos galimybę visame Klaipėdos miesto marių pakrantės ruože.
Uosto bendrojo plano sprendiniai, net kaip aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, negali uždrausti miestui turėti pamario miesto urbanistinę viziją ir numatyti konversiją šiuo metu uosto valdomoje teritorijoje.
Transporto Infrastruktūra ir Miesto Struktūra
Šiuo metu vyksta jokiais planavimo dokumentais, įstatymais ar kitais teisės aktais nepagrįstas mėginimas Kalnupės gatvę ir Minijos gatvės atkarpą paversti uosto susisiekimo sistemos dalimi. Uosto logistinio transporto koridoriais suskaidyta miesto urbanistinė struktūra jau dabar kenčia nuo transporto spūsčių ir triukšmo.
Tarša sukelia ekonominius nuostolius, sveikatos ir socialines problemas, kenkia aplinkai ir gyvenimo kokybei. Tvaraus miesto raidai bei Žaliojo Uosto vystymosi strategijai nėra adekvatūs ir miesto bendrojo plano susisiekimo dalies - geležinkelio transporto - sprendiniai.
Miesto centre - centrinėje „Priestočio“ stotyje ir Girulių miške formuojami uostą aptarnaujančių vagonų sąstatai, kroviniai stumdomi pirmyn ir atgal tarp Girulių, Centrinės ir Draugystės stočių blokuoja gatves per visą miestą.
Taip pat visą miestą kerta ir tranzitinių, pravažiuojančių krovinių sąstatai, nesilaikoma ilgamečių LR susisiekimo ministerijos pažadų šiuos srautus iškelti iš miesto.
Kurortiškumas ir Gamtos Išsaugojimas
Kurortiškumo ir turistinio potencialo didinimas naikinant pajūrio gamtinius resursus nėra toleruotinas, nes minimi žalieji plotai yra savaime nepakeičiama ir neįkainojama vertybė miestui ir visuomenei. Miškų naikinimas taip pat absoliučiai prasilenkia su LR ir tarptautiniais veiksmais spręsti klimato kaitos krizę.
Rengiamo miesto bendrojo plano sprendiniai sukuria sąlygas visiškam šių plotų sunaikinimui ateityje. Tai akivaizdu Melnragės-Girulių ruože ir matoma Smiltynės 12.4 numeriu pažymėtoje zonoje, kur natūralioje pajūrio miško dalyje planuojama visiškai nauja kelių hektarų ploto „specializuotų kompleksų zona“.
Gyvenimo kokybės gerinimui bei kurortinių paslaugų plėtrai (vanduo, elektra, nuotekos, pėsčiųjų ir dviračių takai, viešieji tualetai ir t.t.) bendrasis planas nėra būtinoji priemonė (LR Vyriausybės nutarimas Nr. 350).
tags: #detalusis #planas #priestocio #1