Didelių vėdinamų patalpų šildymo sistemos kietu kuru įrengimas

Šildymo sistemos įrengimas didelėse vėdinamose patalpose kietu kuru - tai rimtas iššūkis, reikalaujantis kruopštaus planavimo ir tinkamo įrangos parinkimo. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos reikia apsvarstyti įrengiant tokią sistemą, ir pateiksime naudingų patarimų.

Šilumos siurblio oras-vanduo darbo kontrolė ir priežiūra

Pagal projektą numatytas 2 a. kotedžo šildymas siurbliu oras-vanduo. Išorinis siurblio blokas turi būti statomas ant plokščio namo stogo. Klausimas ar reikalinga dažna išorinio siurblio oras-vanduo darbo kontrolė bei priežiūra?

Techninė priežiūra paprastai atliekama specialisto vieną kartą per metus. O kontrolę atlieka šeimininkas.

Esmė yra ta, kad lauko blokas dirbdamas apšąla. Ir pats automatiškai pagal poreikį atsitirpina. Kai atsitirpina, tai ten būna iki 60-80 C temp. vanduo.

Visa esmė, apsaugoti lauko bloką nuo vėjo. Jeigu tai pakankamai padaryta kažkokiomis tai atitvaromis, tai atsitirpinimas vyksta tvarkingai ir lauko blokas neužšąla. Jeigu jis stovi atviras visiems vėjams, tada gali užšalti. Tada jau šeimininko kontrolė pradeda kelti aliarmą, kad sustojo šildymas ir serviso specialistas atvažiuoja atitirpdyti arba remontuoti lauko bloką.

Taigi, prieš montuojant lauko bloką ant stogo, reikėtų labai pasidomėti gamintojo reikalavimais dėl vėjo ir kt. atstumų tokiems atvejams.

Rekuperatorius A-B klasės namui

Sveiki, kokį rekuperatorių rinktis? Namas 140m² lubos 2.5m. Namo klasė tarp A-B, nesinori labai brangaus, bet ir norisi, kad atliktų savo funkciją. Šiuo metu kovoju su drėgmės pertekliumo 60-70 rodo.

Geriausiai orą džiovina rekuperatoriai su plokšteliniais šilumokaičiais. Yra plokštelinių šilumokaičių ir taip vadinamų "entalpinių), tai reiškia, kad jie sugrąžina tam tikrą dalį ištraukiamo oro drėgmės atgal į tiekiamą orą į patalpą.

Priklausomai, kaip turima vietos rekuperatoriaus sumontavimui, galima rinktis vertikalų pakabinamą/pastatomą arba horizontalų, palubinį modelį.

Rekomenduojame UAB "Salda" rekuperatorius Smarty X ir geriausia rinktis vertikalų pakabinamą/pastatomą modelį, nes jame būna jau įmontuotas elektrinis šildymo elementas.

Priklausomai nuo žmonių skaičiaus ir patalpų skaičiaus, bei norimo komforto lygio, apytiksliai galima būtų galvoti apie vidutiniškai 0,52 kartinį oro pasikeitimą. Jeigu priimsime patalpų aukštį apie 2,7 m, vadinasi, skaičiuotinas vėdinamų patalpų tūris bus apie 140 m2 x 2,7 m, viso apie 378 m3. Tai reiškia, kad rekuperatorius turėtų tiekti ir ištraukti maždaug po apie 378 m3 x 0,52, viso apie 196 m3/h oro.

Tam reikėtų Smarty 3X V 1.1E su įmontuotu 1,2 kW oro pašildytuvu arba analogiško rekuperatoriaus, kuris gali duoti iki maks. apie 409 m3/h. Dėl to, kad rekuperatorius nedirbs maksimaliu greičiu, tai jo efektyvumas bus aukštas, o triukšmas - žemas. Be to, esant reikalui, be problemų visada bus galima padidinti oro srautą.

Šilumos siurblio montavimas, kai lauke minusinė temperatūra

Ar galima montuoti šilumos siurblį, kai lauke yra minusinė temperatūra ? Namas naujos statybos A++, nėra pravedžioti tinklai nuo išorinio bloko iki vidinio.

Montuoti visada galima. Klausimas dėl paleidimo. Jeigu sistema yra split, t. y. kai tarp vidaus ir lauko blokų yra šaltnešis (freonas), tai tada jokių problemų dėl užšalimo. Lieka tik, kad patalpų viduje būtų palaikoma teigiama temperatūra, kad neužšaltų vidaus vandeninė sistema. Ir galima paleidinėti.

Kitas klausimas, kai sistema yra monoblokinis šilumos siurblys, kur tarp lauko bloko ir vidaus bloko yra vanduo (arba neužšalantis skystis). Tada paleidimas turi būti atlikatas taip, kad neužšaltų vandeninis (arba vandeniai kontūrai).

Šildymo sistema rąstiniam namui

Gal ne visai į temą klausimas, bet gal turėsit atsakymą. Turime rąstinį namą ir neapsisprendžiame, kokią šildymo sistemą rinktis. Dėl patogumo, labiausiai domintų šilumos siurblys oras vanduo. Ar tinkama sistema rąstiniam namui, kurio naudingumo klasė žemesnė

Šilumos siurblių oras-vanduo efektyvumą apsprendžia galutinė šildymo vandens temperatūra. Kuo ji aukštesnė, tuo efektyvumas ir galia mažesni, tai yra sunaudojama daugiau elektros energijos. O kokia ta vandens temperatūra apsprendžia šildymo sistemos prietaisai. Žemiausią vandens temperatūrą leidžia pasiekti grindinis šildymas, nes šilumą skleidžia labai didelis plotas.

Jūsų atveju galbūt galėtų užtekti apie +40 C vandens, kai lauko -20 - -22 C. Su radiatoriais padėtis blogesnė. stengiamasi labai išdidinti jų plotą, kad vandens temperatūra gautųsi kuo žemesnė. Įmanoma pasiekti apie +50 C.

Šilumos siurbliai su R32 freonu prie lauko -20 C gali techniškai pasiekti tik maks. apie +45 C vandens temperatūrą. Aišku, prie tokių temperatūrų ir lauko -20 C, efektyvumas gaunasi gana nedidelis. Sunaudojama daug elektros. Yra įmontuojami rezerviniai elektriniai šildymo elementai, kuriuos galima naudoti per šalčius.

Grindinis šildymas, kai vandens temperatūra yra 40-45 C, priklausomai nuo grindų dangos (plytelės, vinilas ar laminatas, parketas), gali tiekti iki 60-70 W/m2 šildomo grindų ploto.

Jeigu rąstinis namas neapšiltintas, tai jo šilumos nuostoliai gali siekti apie 60-70 W/m2, gal ir daugiau, priklausomai nuo konstrukcijų ir montavimo kokybės. Taigi, grindinio šildymo galios gali ir neužtekti, būtų ant ribos. Jeigu tą didesnę galią reikėtų pasiekti radiatoriais, tai jie būtų labai dideli ir jų būtų nenormaliai daug šilumos siurblio atveju.

Todėl anksčiau "šaltus" namus šildydavo radiatoriais su malkiniais, granuliniais, dujiniais ir kt. kuro katilais, kur buvo galima pasiketi vandens temperatūrą iki +80-90 C, kas leidžia gerokai sumažinti radiatorių dydžius ir plotus ir tuo pačiu išgauti pakankamą šildymo galią.

Taigi, "šalto" namo atveju šilumos siurbliai nėra labai tinkamas sprendimas arba būtų sunaudojama daug elektros. Nors atskirais atvejais, turint kokį nors ankčiau paminėtą šilumos šaltinį kaip rezervinį per šalčius (kas būna tik apie savaitę per metus), esant ne tokiems šaltiems orams sėkmingai galima naudoti šilumos siurblius. Daugeliu atveju tai būna oras-oras (kitaip dar vadinami kondicionieriai), kurie ir šildo ir vėsina.

Stogelis virš įdėklo į kaminą

Įdėtas į kaminą įdėklas, ar reikalingas stogelis virš? Nes jeigu lyja, kondensatas laša. Krosnis kūrenama malkomis. Tai ar reikėtų stogelio?

Viskas priklauso nuo katilo tipo. Jeigu katilas tradicinis, ne kondensacinis, tada stogelis pageidautinas. Jeigu katilas kondensacinis, tada stogelio geriau nedėti. Nes dūmas būna šaltas ir vis tiek jame yra vandens lašelių, kurie susiliesdami su šalta įdėklo dalimi (stogeliu), tiesiog užšąla ir susidaręs ledas per ilgesnį laiką (kelių dienų klausimas) užkemša dūmų angą.

Plieninių radiatorių kokybė

Atsikrausčiau į naujai atrenovuotą sovietinį butą, radiatoriai pakeisti į naujus plieninius. Klausimas ar jie neprakiūra, ar jie kokybiški? Nes buvo įvykis, kad prakiuro naujas plieninis gyvatukas ir sužinojau, kad plieninių gyvatukų visai negalima naudoti daugiabutyje, nes juos sugraužia.

Visų pirma reikėtų žinoti, kad šildymo sistema ir vandentiekio (karšto) sistema skiriasi. Vandentiekio sistemoje visą laiką teka šviežias vanduo, kuriame yra gana daug ištirpusio oro su deguonimi. Todėl jis yra koroziškai aktyvus. Todėl juodas plienas tokioje sistemoje labai greitai prarūdija ir prakiūra.

Tuo tarpu, šildymo sistemoje cirkuliuoja vienas ir tas pats vanduo. Per trumpą laiką tame vandenyje esantis oras (deguonis) išsinaudoja (kažkiek sukoroduoja/surūdija) ir ištirpusio deguonies nebelieka. Taigi, nebelieka ir kam sukelti korozijos procesą. Tokiose sistemose pilnai galima naudoti juodą plieną, nesibaiminant, kad prarūdys ar prakiurs. Aišku, yra visa eilė sąlygų, kurių reikėtų laikytis.

Pirma, šildymo sistema turėtų būti labai sandari, kad nereikėtų papildyti vandens. Kuris, aišku, yra iš vandentiekio su ištirpusiu jame oru/deguonimi. Leistinas papildomo šviežio vandens kiekis neturėtų viršyti 5-10 proc. sistemos tūrio per metus. Tokiais (visais) atvejais labai rekomenduojama naudoti korozijos inhibitorius naujoms sistemoms. Tai visiškai sustabdo korozijos procesus. Ypač tai aktualu, kai naudojamos skirtingos medžiagos su skirtingais elektrocheminiais potencialias. Pavyzdžiui: variniai vamzdžiai ir aliumininiai radiatoriai.

Juodas plienas sandariose šildymo sistemose tarnauja >30 metų.

Dujinis šildymas vs geoterminis

Domina klausimas: kas yra geriau ir pigiau žiūrint 20metų į priekį, dujinis šildymas, kuris jau yra sumontuotas visam name ar geoterminis įrengiant naujai prie pirmo aukšto rekonstrukcijos, kuri bus daroma nežiūrint, kad keisim šildymo principą? Namas yra 500m2 ir daugiau.

Dėl pigumo 20 metų į priekį. Čia man primena bandymą atspėti orus arba tiksliau - astrologines prognozes ir pranašystes.

Dėl ilgalaikių tendencijų tai galima spėti, kad esami dujotiekiai išliks ir jais galbūt tolimesnėje ateityje bus transportuojamos kitokios dujos (gal vandenilis, gal biodujos, gal...). Taigi, dėl to keisti kuro rūšies, jeigu jau yra gamtinės dujos, turbūt neapsimoka.

O čia jau būrimas iš kavos tirščių. Tos kainos taip svyruoja ir taip priklauso nuo įvairiausių nenuspėjamų įvykių (ekonominės krizės, karai ir atskirų didžiųjų šalių ir rinkų svyravimų), kad nelabai ką galima pasakyti kaip čia viskas pasisuks po artimiausių trijų metų, jau nekalbant apie 20 metų.

Jeigu leidžia lėšos, visada yra geriausias variantas visokių rūšių diversifikavimas, t. y. turėjimas kelių skirtingų rūšių energijos šaltinius, kad dinamiškai kintant rinkos situacijai būtų galima kaitalioti energijos šaltinius arba jų naudojimo proporciją.

Įrengti šildymo sistemą rekonstruojant, visada geriausi įrenginėti žematemperatūrinę sistemą (grindinį šildymą), kuri kaip energijos šaltinį puikiai gali naudoti tiek dujinius kondensacinius katilus, tiek įvairiausius šilumos siurblius ir kt.

Šiaip, tai paprastai sprendimus limituoja turimas lėšų kiekis. Jeigu jų yra daugiau, tai galima įrenginėti šilumos siurblius. Jei lėšų yra ribotai, tai galima tiesiog pasinaudoti esama dujine katiline, ar pakeičiant katilą į galingesnį ar pridedant papildomą.

Radiatorių tipų reikšmės

Ieškau informacijos apie radiatorius ir randu jų tipus: 10, 11, 12, 20, 21, 22, 30, 33. Gal galite kas nors paaiškinti, ką tai reiškia?

Čia eina kalba apie plokščius plieninius panelinius radiatorius. Pirmasis skaičius nusako panelių skaičių, kuriomis teka vanduo. Kitaip tariant, radiatorius gali būti viengubas, dvigubas ir trigubas. Būna net keturgubų.

Antrasis skaičius nusako specialių gofruotų konvektyvinių paviršių, privirintų prie tų vandens panelių, skaičių. Tai padeda padidinti radiatoriaus šiluminį galingumą. Todėl tipas 20 - tai bus dvi vandens plokščios panelės, kuriomis teka vanduo, be konvektyvinių paviršių, o tipas 22 - bus dvi vandens panelės, prie kurių vidinių paviršių bus privirinti du konvektyviniai paviršiai. Tokių radiatorių storis bus didesnis, nei 20.

Senais laikais, rusiški plieniniai paneliniai radiatoriai turėdavo tik vandens paneles be papildomų konvektyvinių gofruotų paviršių. Tai galima pasilyginti pagal analogiją.

Šilumos siurblio ir kietojo kuro katilo jungimas prie vieno boilerio

Ar galima šilumos siurblį oras vanduo ir kietojo kuro katilą jungti prie vieno karšto vandens ruošimo boilerio? Tada nereikėtų pirkti šių katilų su integruotu boileriu.

Galima jungti. Bet yra viena sąlyga. Boileris nelygu boileriui. Viskas priklauso nuo boileryje esančio šilumokaičio dydžio (paviršiaus ploto, galios).

Esmė ta, kad paprastai nuo kieto kuro katilų šildomų boilerių šilumokaičio paviršiaus plotas būna gana (labai) mažas, t. y. toks boileris šildomas nuolatos, kaip koks radiatorius. Jo plotas būna 0,18 - 0,6 m2 ar pan. O šilumos siurbliui reikalingas gana didelis šilumokaičio plotas - sakyčiau maždaug nuo 1,4 - 1,5 -1,6 m2 ir daugiau. Taigi, jungti galima tik į tokį boilerį, kuris atitinka šilumos siurblio reikalavimus.

Per kiek laiko pradeda šildyti nuo sistemos paleidimo

Šilumos sistema oras vanduo per kiek laiko pradeda šildyti nuo sistemos paleidimo (šilumos sistema nauja, paleidžiama pirmą kartą)? Meistras sako iki savaitės gali užtrukti kol padės šildyti. Ar taip gali būti?

Žiūrint nuo ko ta pradžia bus. Jeigu viskas įrengta/sumontuota (ir priklausomai nuo lauko temperatūros), tada gali pradėti šildyti per kelias valandas (maksimum pusdienį). Tai priklauso nuo kompresoriaus pašildymo ir vidaus vandens temperatūros (ar mažiau, kaip +20 C, ar daugiau).

Kitas klausimas - per kiek laiko įšils patalpos? O čia jau priklauso nuo galybės įvairiausių veiksnių (daugiausiai tai liečia pastatą ir jo šildymo sistemą).

Šilumos siurblio integravimas kaip papildoma šildymo sistema

Vieta- Vilniaus rajonas. Šildomas plotas apie 120 kv/m. Namo energetinė klasė A. Kuro rūšis - suskystintos dujos balionuose, bei kietas kuras (krosnelė) - šaltuoju metų laiku. Šildymas grindinis ir radiatorinis. Prieš porą metų įrengta ir integruota saulės kolektorių sistema šildymui ir karšto vandens ruošimui su hidroakumuliacinėmis talpomis (2x1m3) pavasario-rudens sezono metu.

Dėl pabrangusių suskystintų dujų balionuose (500 eur/mėn.) ir tiekimo nepatogumo, svarstoma galimybė papildomai integruoti ir šilumos siurblį oras-vanduo kaip pagrindinę šildymo sistemą, o dujinį šildymą paliekant ypač žemų aplinkos temperatūrų atvejui. Esamos sistemos (šildymas skystomis dujomis ir saulės kolektoriai) ir oras/vanduo siurblys turėtų papildyti viena kitą, bei aktyvuotis efektyviausiu sa...

Šildymo sistemos montavimas didelėse patalpose reikalauja atidumo ir specialistų pagalbos. Tik tinkamai parinkta ir sumontuota sistema užtikrins efektyvų ir ekonomišką patalpų šildymą.

Ši lentelė padės jums palyginti skirtingus šildymo sistemos tipus ir pasirinkti tinkamiausią variantą jūsų patalpoms.

Šildymo sistemos įrengimas didelėse vėdinamose patalpose kietu kuru - tai rimtas iššūkis, reikalaujantis kruopštaus planavimo ir tinkamo įrangos parinkimo. Šiame straipsnyje aptarėme svarbiausius aspektus, kuriuos reikia apsvarstyti įrengiant tokią sistemą, ir pateikėme naudingų patarimų.

tags: #dideles #vedinamos #patalpos #sildymas #sistema #kietu