Planuojant statybas sklype, svarbu suprasti, kaip skaičiuojamas sklypo užstatymo intensyvumas ir tankumas, ypač saugomose teritorijose. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir statybos techniniai reglamentai. Vienas svarbiausių aspektų yra maksimalaus sklypo užstatymo ploto nustatymas. Šis rodiklis tiesiogiai veikia galimą pastato dydį ir jo išdėstymą sklype.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius sklypo užstatymo ribų aspektus, remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ ir kitais susijusiais teisės aktais. Sklypo užstatymo ribos yra vienas iš svarbiausių aspektų planuojant statybas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).
Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m2, o bendras užstatymo tankis 50 %. Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo teisi, nepritardama įmonės UAB „Rinvest" planams Lazdynėliuose pasiekti Bendrajame plane nustatytą maksimalų užstatymo intensyvumą ir užstatymo tankį.
Nekilnojamojo turto vystytojas UAB „Rinvest“ Lazdynėlių g. 57 keliais etapais vysto daugiabučių gyvenamųjų namų projektą „Riverland“. Pirmojo etapo projektiniams pasiūlymams pritarta dar 2019 m. Ruošiantis antrajam statybos etapui, projektinių pasiūlymų užduotyje statytojas prašė nustatyti didesnį sklypo užstatymo tankį - 40 proc. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė pritarti vystytojo prašomiems sklypo užstatymo reglamentams.
Šių metų sausį Teismas nurodė, kad įvertinus teisės aktų ir Bendrojo plano nuostatas nustatyta, jog Bendrajame plane nustatyti maksimalūs užstatymo reglamentai nesudaro pagrindo jais vadovautis atskiruose sklypuose.
Reaguodama į kai kuriuose miestuose paplitusį vienbučių virtimą keliolikos butų daugiabučiais namais, Aplinkos ministerija parengė ir patvirtino statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ ir Teritorijų planavimo normų pakeitimus. Jais siekiama sustabdyti šį procesą.
„Vienbučių ar dvibučių namų virtimas daugiabučiais - rimta problema tiek butus tokiuose namuose įsigyjantiems, tiek kaimynystėje gyvenantiems žmonėms. Individualių ar dvibučių namų kvartaluose gyvenantys žmonės pagrįstai tikisi ramios kaimynystės, o nuosavybę daugiabučiais virtusiuose namuose įsigiję žmonės susiduria su reikalingos infrastruktūros trūkumu. Šias problemas matome ir sprendžiame, o šie pakeitimai - tik pradžia. Jei nepadės ir jie, imsimės kitų priemonių“, - sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Pakeitus statybos techninį reglamentą „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytas maksimalus leidžiamas sklypo užstatymo intensyvumas ir minimalus žemės sklypo dydis, skirtas vienbučiui blokuotam namui. Maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.
Formuojant naujus, pertvarkant esamus žemės sklypus ar keičiant žemės naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės naudojimo būdą, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo namui skirtas sklypas (ar jo dalis) turi būti ne mažesnis kaip 250 kv. m.
Pakeitus Teritorijų planavimo normas nustatyta, kad žemės sklype, kuriam pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatytas sodybinio užstatymas tipas, galės būti statomas tik vienas 1-3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.
Aplinkos ministerija primena, kad nuo šių metų įsigaliojus statybos techninio reglamento „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ pakeitimams, galimybės paversti vienbutį daugiabučiu gerokai sumažėjo dėl numatyto reikalavimo automobilio parkavimo vietoms.
„Tai tikrai sumažino galimybes sukčiauti ir vienbutį paversti daugiabučiu. Būtinų automobilių parkavimui skirtų vietų skaičius dabar priklauso ne tik nuo butų skaičiaus, bet ir nuo naudingojo namo ploto“, - sakė aplinkos ministras.
Jeigu statomas nedidelis - iki 70 kvadratinių metrų - vienbutis, pakanka vienos vietos automobiliui, bet tokio ploto dvibučiui reikia dviejų. Jeigu namo plotas nuo 70 kv. m iki 140 kv. m, reikės dviejų vietų. Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m, reikia papildomai suprojektuoti po vieną vietą kiekvienai iki 35 kv. m viršijančiai šį plotą daliai. Vadinasi, jeigu namo naudingasis plotas iki 175 kv. m, reikia trijų vietų automobiliams, iki 210 kv. m - keturių, iki 245 kv. m - penkių ir t. t.
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" (toliau - reglamentas) 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai", o maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.
Planuojant statybas, vienas svarbiausių aspektų yra sklypo užstatymo tankumas. Šis rodiklis nustato, kokią dalį sklypo galima užstatyti pastatais ir kitomis konstrukcijomis. Lietuvoje sklypo užstatymo tankumas reglamentuojamas Statybos techniniu reglamentu (STR).
Pagrindiniai Sklypo Rodikliai ir Jų Apibrėžimai
Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nurodomi sklypo ir statinių (techniniai ir paskirties) rodikliai bendruoju atveju. Teritorijų tvarkymas ir statinių projektavimas apibrėžiami šių rodiklių ribose. Todėl ne visi sklypai gali atitikti turimus lūkesčius.
- Sklypo plotas: Jį galima rasti nuosavybės dokumentuose: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ar sklypo ribų plane.
- Užstatymo aukštis: Vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos vyraujantis pastatų aukštis (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Teritorijų planavimo dokumentuose nustatomas teritorijos užstatymo aukštingumas, formuojamos žemaukščių ir daugiaukščių pastatų teritorijos. Šis aukštis nustatomas metrais arba pastato aukštais. Priklausomai nuo planavimo dokumentuose nurodytų dydžių teritorijoms taikomi skirtingi aukštingumo apribojimai.
- Užstatymo intensyvumas: Visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Užstatymo intensyvumas tiesiogiai susijęs su leistinu užstatymo aukščiu. Jei teritorijoje aukštingumas leidžiamas didesnis - galima suprojektuoti daugiau aukštų, tuo pačiu ir daugiau bendrojo pastato ploto.
- Užstatymo tankis: Pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Šis parametras apibūdina sklypo dalį, kurią galima užstatyti. Kuo leidžiamas didesnis užstatymo tankumas, tuo didesnę sklypo dalį galima užstatyti.
- Apželdinama teritorijos dalis: Apželdinti planuojamos sklypo dalies ploto santykis su žemės sklypo plotu. Tai parametras saugantis teritorijas nuo visiško užstatymo pastatais bei kietomis dangomis.
Leistinas rodiklių vertes nustato planavimo dokumentai: Bendrieji, specialieji ir detalieji planai. Rengiant pastatų projektus vadovaujamasi išduotomis projektavimo sąlygomis, specialiaisiais architektūriniais reikalavimais bei šiais planais. Planavimo dokumentai negali prieštarauti aukštesnio lygmens dokumentams.
Pagal bendruosius ir specialiuosius planus rengiami detaliųjų planų projektai. Maksimalius rodiklius naudinga žinoti prieš perkant sklypą ar planuojant veiklą jau įsigytame.
Yra du pagrindiniai momentai, kurie daro įtaką sklypo užstatymui: užstatymo intensyvumas ir užstatymo tankumas. Užstatymo tankumas - visų pastatų ir stogą turinčių inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomas plotas. Pavyzdžiui, jei sklypo plotas yra 10 arų, o leistinas tankumas 15%, tai statiniai gali užimti 150 kv. m viso žemės sklypo ploto. Į tai įeina namas, garažas, šiltnamis, poilsio namelis. Jeigu yra namo balkonas atremtas su kolonomis, tai plotas kurį užima balkono projekcija irgi skaičiuojamas.
Užstatymo intensyvumas - visų sklype esančių statinių antžeminės dalies patalpų plotų sumos santykis su sklypo plotu. Pavyzdžiui, jeigu sklypas 10 arų, o leistinas intensyvumas 15%, tai visų sklype esančių statinių patalpų plotų suma negali viršyti 150 kv. m. Pavyzdžiui, 2 aukštų namo plotas negali viršyti 150 kv. m. Takeliai, įvažiavimas, mašinų stovėjimo vietos į šiuos skaičius nėra įtraukiami. Tik statiniai sklype.
Į sklypo užstatymo plotą įeina visų statinių visų konstrukcijų projekcija į žemės paviršių plotas, t.y. gyvenamojo namo užstatymo plotas skaičiuojamas ne pagal sienų projekciją į žemę, o pagal stogo/balkonų projekciją į žemę, jei jie išsikiša iš namo sienų.
Taip pat į sklypo užstatymo ploto sumą įeina ir šiltnamių, kitų inžinerinių statinių (pavėsinės, baseinai, pirtys, sandėliukai ir pan), išskyrus kiemo aikšteles, parkavimo vietas, plotas.
Projektuojant pastatus ir skaičiuojant sklypo leistiną ir faktinį užstatymo plotą, jei nėra teritorijų planavimo dokumentų, kurie iš karto numato galimą sklypo užstatymo plotą, vadovaujamasi STR 2.02.09:2005 9 priedu. Pagrindinis principas - kuo sklypas didesnis, tuo mažesnis užstatymo plotas (tankis).
Leistinas užstatymo tankis priklauso nuo sklypo ploto. Štai keli pavyzdžiai:
| Sklypo plotas | Leistinas užstatymo tankis | Leistinas užstatyti plotas |
|---|---|---|
| 6 arai (600 m²) | 35% | 210 m² |
| 25 arai (2500 m²) | 20% | 500 m² |
Grindų ploto santykį paaiškino architektas Jorge Fontanas
Nauji gyvenamieji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 m² sklypuose. Gyvenamasis namas ir jo priklausiniai nuo gatvių raudonųjų linijų turi būti statomi ne arčiau kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
Sklypuose, didesniuose kaip 2500 m², maksimalus sklypo užstatymo tankumas nustatomas pagal formulę: 50000/F, %, kur F - sklypo plotas, m².
Tankio apskaičiavimas
Minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai.
Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu.
Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams. Šių statinių esminis reikalavimas „mechaninis atsparumas ir pastovumas" turi būti užtikrintas pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 2 straipsnį.
Sklypo ribų pavyzdys
Kas Įeina Į Užstatymo Plotą?
Į užstatymo plotą įskaičiuojami visi statiniai, esantys ant žemės, įskaitant:
- Pastatai
- Priestatai
- Terasos
- Ūkiniai ir kitokios paskirties pastatai ir pastatėliai
- Įėjimų laiptai
Taip pat įskaičiuojamos ir kabančios konstrukcijos:
- Pastogės
- Balkonų išsikišimai
- Stoginės
Pastato užstatymo ploto skaičiavimas
Pastato užstatymo plotas - tai aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami:
- Po pastatu padarytų įvažų plotai
- Erdvės žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms
- Portikai
- Terasos
- Įėjimo į pastatą laiptai (aikštelės)
- Įvažiavimai į garažus
- Šviesduobės
- Krovinių nuleidimo duobės
Kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas.
Kitos Svarbios Sąvokos
- Inžinerinių komunikacijų koridorius - žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti.
- Kompaktiškai užstatyta teritorija - didesnė kaip 5 ha užstatyta teritorija (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), kurioje užstatymo tankis ne mažesnis kaip 20 procentų.
- Kvartalas - gyvenamosios vietovės urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos struktūros elementas, kurį mažiausiai iš trijų pusių riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ar natūralūs barjerai - žemės reljefo formos, vandens telkiniai, želdiniai, antropogeniniai komponentai ir kt.
- Prioritetinės plėtros teritorijos - savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuotos ir (ar) urbanizuojamos teritorijos (jų dalys), kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą.
- Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai - teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės.
- Specialusis teritorijų planavimas - teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti.
- Suinteresuota visuomenė - visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti.
- Teritorijos naudojimo tipas - teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis.
Žemės Ūkio Paskirties Sklypai
Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).
Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m², o bendras užstatymo tankis - 50 %. Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje.
Minimalūs Atstumai Iki Kaimyninio Sklypo Ribos
Minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai.
Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (žr. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles) ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.
Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu.
Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams. Šių statinių esminis reikalavimas „mechaninis atsparumas ir pastovumas" turi būti užtikrintas pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
Kiti Svarbūs Aspektai
Planuojant statybas, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, kurie gali turėti įtakos maksimaliam sklypo užstatymo plotui:
- Teritorijų planavimo dokumentai (detalieji planai, bendrieji planai).
- Specialūs reikalavimai saugomoms teritorijoms.
- Gaisrinės saugos reikalavimai.
tags: #didelio #uzstatymo #intensyvumo #gyvenamosios #teritorijos #maksimalus