Darbo Leidimas Danijos Statybose: Imigracijos Tendencijos ir Reikalavimai

Lietuvoje kasmet daugėja imigrantų, dažniausiai atvykstančių iš Ukrainos bei Baltarusijos ir įsidarbinančių vežėjų ar statybos įmonėse. Šiame straipsnyje aptarsime imigracijos tendencijas Lietuvoje, užsieniečių įdarbinimo reikalavimus statybų sektoriuje ir situaciją Danijos darbo rinkoje.

Imigracija Lietuvoje: Tendencijos ir Pavyzdžiai

15min lankėsi vienoje sostinėje esančioje statybų aikštelėje, kur sutiko 25 metų baltarusį Dzianį Baltramuną. Jis pasakojo Lietuvoje gyvenantis dvejus metus, o statybų kompanijoje „Eikos statyba“ betonuotoju dirbantis 4 mėnesius. Darbas ankstesnėje įmonėje netenkino, nes esą laiku nebuvo mokamas atlyginimas, tačiau čia kitaip - dirbti patinka. „Taip, viskas normaliai, viskas gerai, atlyginimą moka laiku“, - sakė jis.

D.Baltramunas nuo pirmadienio iki penktadienio, po 8 valandas per dieną, betonuoja. Nors ir nuomojasi butą Vilniuje, tačiau kiekvieną penktadienį grįžta į gimtinę - Baltarusiją. Iki jo namų vos 100 kilometrų. Be to, įdomu, kad geromis darbo sąlygomis Lietuvoje besidžiaugiantis imigrantas minėtoje įmonėje pakvietė dirbti ir savo draugą baltarusį.

15min primena, kad minimali mėnesinė alga Lietuvoje popieriuje yra 607 eurai, o Baltarusijoje - 160 eurų. „Sodros“ duomenimis, vidutinis mėnesinis atlyginimas „Eikos statyboje“ pernai lapkritį buvo 1450 eurų. Bent kol kas D.Baltramunas planuoja ir toliau dirbti Lietuvoje.

„Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas 15min sakė, kad šiuo metu įmonėje dirba 155 darbuotojai. Apie 100 žmonių profesijos yra darbininkiškos, iš jų 20 užsieniečių - 13 ukrainiečių ir 7 baltarusiai.

Kalbėdamas apie tautų skirtumus, A.Čebanauskas pastebi, kad neretai dirbti į Lietuvą atvykusių baltarusių turima kvalifikacija yra aukštesnė nei ukrainiečių. Kadangi darbų kokybė yra svarbi, juos reikia labiau kontroliuoti. „Čia būtent mentalitetas, yra tas toks sovietinis mąstymas, kad atėjau į darbą ir man jau turi būti mokama. Va tas tikrai yra, tas jaučiasi ir tą mąstymą perlaužti nėra lengva. Kokybės samprata yra tokia reliatyvi sąvoka - mūsų kokybiniai reikalavimai kardinaliai skiriasi nuo to, kaip jie įpratę dirbti Ukrainoje“, - kalbėjo A.Čebanauskas.

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, įmonės įdarbinti gali tik trūkstamų specialybių darbuotojus (užsieniečius). Šioje bendrovėje imigrantai dirba metalo konstrukcijų, gelžbetonio montuotojais, betonuotojais, mūrininkais, suvirintojais. Tiesa, minėtame sąraše šiemet nebeliko betonuotojo specialybės. „Mūsų manymu, ji turėtų būti. Ta specialybė tikrai turi paklausą, darbuotojai tikrai reikalingi“, - teigė A.Čebanauskas.

A.Čebanauskas patikino, kad už tą patį darbą Lietuvos gyventojai ir užsieniečiai gauna identišką atlyginimą.

Transporto ir logistikos kompanijoje „Girteka Logistics“ dirba 17 tūkst. žmonių. „Tiek biure, tiek tarp vairuotojų, turime apytikriai 20-ties skirtingų tautybių kolegų“, - 15min komentavo įmonės Personalo valdymo strateginė partnerė Vilma Jurgaitienė. Tai žmonės, atvykę iš Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos, Olandijos, Norvegijos, Danijos, Hondūro, Prancūzijos, Nikaragvos, Turkijos, NVS šalių (kaip Rusija, Baltarusija) ir kt. Pasak V.Jurgaitienės, 98 proc. įmonės klientų yra ne Lietuvoje.

Pernai į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių. Beveik pusė jų - užsieniečiai. Didžiausia grupė kitataučių gyventi į Lietuvą atvyko iš Ukrainos (8,9 tūkst.), kiek mažiau (6,4 tūkst.) - iš Baltarusijos, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys.

2019 m. Lietuvoje daugiausiai imigrantų (tiek Lietuvos piliečių, tiek užsieniečių) įsikūrė Vilniaus apskrityje (13117), konkrečiau - Vilniaus mieste (9487). Tuo tarpu mažiausiai apsigyveno Tauragės apskrityje (764).

Migracijos departamentas negalėjo pasakyti, kiek užsieniečių Lietuvoje dirba šiuo metu, tačiau pateikė duomenis apie užsieniečiams darbo pagrindu išduotus dokumentus - leidimus laikinai gyventi ir nacionalines vizas. „2019 m. darbo pagrindu užsieniečiams buvo išduoti 28 628 leidimai laikinai gyventi (iš viso 2019 m. išduota 38 020 leidimų laikinai gyventi) ir 37 309 nacionalinės vizos (iš viso 2019 m. išduota 48 258 nacionalinės vizos). Absoliuti dauguma leidimų laikinai gyventi ir nacionalinių vizų yra išduodama būtent darbo pagrindu“, - 15min komentavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Kaip rodo ir Statistikos departamento duomenys, į Lietuvą daugiausia užsieniečių atvyksta iš kaimyninių šalių - Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. „Užsieniečiai į Lietuvą atvyksta dirbti tarptautinio krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojais, taip pat statybų srityje - tinkuotojai, betonuotojai, suvirintojai, elektrikai. Atsižvelgiant į profesijas, daugiausia užsieniečių atvyksta dirbti į įmones, užsiimančias tarptautiniu krovinių pervežimu bei statybos veikla“, - vardijo E.Gudzinskaitė.

Užsieniečių Įdarbinimo Reikalavimai Lietuvoje

Trečiųjų šalių pilietis, norintis dirbti Lietuvoje, paprastai turi gauti šiuos dokumentus:

• Leidimą dirbti (jeigu taikoma)
• Nacionalinę ilgalaikę vizą arba laikiną leidimą gyventi Lietuvoje

Kaip gauti leidimą dirbti Lietuvoje?

1. Pradėkite nuo darbo paieškos Lietuvoje ir gaukite darbo pasiūlymą.
2. Pateikite darbdaviui reikalingus dokumentus, kad jis galėtų kreiptis dėl leidimo jus įdarbinti. Šie dokumentai paprastai apima kvalifikacijos įrodymus, patvirtina profesinę patirtį ir išsilavinimą.
3. Jūsų darbdavys teikia prašymą dėl leidimo dirbti (jeigu taikoma) ir/ar tarpininkavimo raštą Migracijos departamentui.
4. Užimtumo tarnyba išduoda leidimą (jeigu taikoma).
5. Gavę leidimą (jeigu taikoma) ir/ar tarpininkavimo rašto numerį, galite kreiptis dėl nacionalinės vizos (D) arba leidimo laikinai gyventi.

Svarbūs pokyčiai nuo 2025 m. sausio 1 d.

• Nebebus priimami sprendimai dėl darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams.
• Užimtumo tarnyba nebevertins, ar užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.
• Užimtumo tarnyba pagal darbdavių prašymus nuo šiol išduos tik leidimus dirbti:
  • Sezoniniams darbuotojams
  • Komandiruotiems darbuotojams iš trečiųjų šalių
• Nuo 2025 m. sausio 1 d. kvota taikoma visoms profesijoms ir visiems sektoriams, ir galioja tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie ketina gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu.

Kvalifikacijos reikalavimai užsieniečiams

Norint dirbti Lietuvoje ir kreiptis dėl leidimo gyventi darbo pagrindu, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Turite turėti darbo vietą atitinkančią kvalifikaciją ir bent vienerius metus atitinkamos darbo patirties per pastaruosius trejus metus. Tai turėtų būti įrodyta pateikiant dokumentus. Alternatyviai, jūsų numatomas mėnesinis atlyginimas turi būti bent toks pat, kaip ir naujausias vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas Lietuvoje (šiuo metu - 2223,00 Eur). Tai užtikrina, kad jūsų kvalifikacija ir atlyginimas atitiks vietos standartus.

Kas yra kvota?

2026 m. buvo nustatytos 24706 kvotos. Jei kvota pasibaigė, leidimas vis tiek gali būti išduotas, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

• Užsienietis gaus ne mažesnį kaip 1,2 BDU atlyginimą (šiuo metu - 2667,60 Eur)
• ARBA užmokestis ne mažesnis kaip 1 BDU (šiuo metu - 2223,00 Eur) IR profesija įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą.

Leidimų dirbti kainos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato valstybinę rinkliavą, kurią privalo sumokėti darbdavys ar asmuo, laikinai priimantis užsienietį, prieš pateikdamas prašymą Užimtumo tarnybai dėl darbo leidimo užsieniečiui išdavimo (jei reikia, jo dublikato).

• Darbo leidimo išdavimas iki 1 metų laikotarpiui - 121 EUR
• Darbo leidimo sezoniniam darbui išdavimas iki 6 mėn. laikotarpiui - 121 EUR
• Darbo leidimo pratęsimas - 52 EUR
• Darbo leidimo dublikato išdavimas - 8,60 EUR

SVARBU: Minėtus mokesčius padengia darbdavys. Jei kas nors prašo jūsų sumokėti už darbo leidimą, labai tikėtina, kad leidimas yra suklastotas.

Statybininko Kortelė: Naujovės Statybų Sektoriuje

Siekiant skaidraus verslo ir teisės aktų nuostatų laikymosi statybų sektoriuje, planuojama įteisinti statybininko saugos tapatybės identifikavimo kortelės privalomumą. Įstatymų projektų uždavinys - užtikrinti, kad kiekvienas savarankiškai dirbantis fizinis asmuo, vykdantis statybos darbus, ir juridinio asmens, vykdančio statybos darbus, darbuotojai, atliekantys statybos darbus, turėtų statybininko kortelę ir duomenys apie statybvietę ir šioje statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis būtų įtraukti į Statybininkų tapatybės informacinę sistemą.

Įdiegus statybininko kortelę, valstybės institucijoms bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietėje dirbančio fizinio asmens tapatybę ir darbdavį, užtikrinta, kad statybininko kortelės turėtojas dirba legaliai. Taip pat bus greičiau ir lengviau nustatyti statybvietes ir darbuotojų darbo vietą realiu laiku, panaikinant galimybę turėti „šešėlinius“ objektus.

Lydraštyje nurodyta, kad įstatymų projektų įgyvendinimui reikės 1,5 mln. eurų lėšų ir kasmet 200 tūkst. eurų Statybininkų tapatybės informacinės sistemos palaikymui. Lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto. Sistemos tvarkytoja ir valdytoja bus Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Statybos įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasakojama, kad statybos yra viena iš didžiausių šešėliu pasižyminčių veiklų Lietuvoje. Apie 95 tūkst. darbuotojų dirba statybos sektoriuje, iš kurių apie 25 tūkst. dirba su verslo liudijimais, o apie 14 tūkst. - pagal individualios veiklos pažymas. Skirtingais šalies institucijų vertinimais, statybos srityje neapskaitoma 500-700 mln. eurų pajamų.

Pažymėtina, kad individualios statybos objektuose neteisėtą veiklą daugiausia vykdo Ukrainos piliečiai, kurie neturi nei leidimo gyventi, nei dirbti Lietuvoje, o turi tik Šengeno šalių vizą ir leidimą dirbti Lenkijoje arba atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu. Yra didelė rizika, kad tokie asmenys gali būti išnaudojami darbui, nesumokant jiems sutarto atlygio.

Ministerija norėtų Administracinių nusižengimų kodekse numatyti baudas už statybininkų tapatybės identifikavimo tvarkos pažeidimus. Fiziniams asmenims bauda siektų nuo 500 iki 1,1 tūkst. eurų, o pakartotinai - nuo 1,1 tūkst. iki 2,25 tūkst. eurų. Už tvarkos pažeidimą juridinio asmens vadovas būtų baudžiamas nuo 1,1 tūkst. iki 2,25 tūkst. eurų, o pakartotinai - nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

Darbo Paieškos Užsienyje: Danijos Pavyzdys

Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria darbo leidimams Lietuvoje, verta pažvelgti ir į galimybes dirbti kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje. Sezoniniai darbai Danijoje dažnai siūlomi žemės ūkio sektoriuje, pavyzdžiui, žirnių skynimas. Taip pat siūlomas darbas statybininkams.

Eures biuro konsultantės teigimu, visiškai nekalbantiesiems angliškai biuras iš tiesų nelabai gali pagelbėti. „Aš noriu važiuoti ten, kur daugiausia moka“, sako dažnai išgirstanti tokį bene vienintelį pageidavimą Eures biuro konsultantė. „Atlyginimai, aišku, didžiausi Skandinavijos šalyse, tad jie ten ir traukia“, - konstatuoja E.

Marijaus sprendimą išvykti svetur nulėmė sunkios skyrybos, po kurių jis nusprendė, jog geriausias būdas užsimiršti bus išvažiuoti padirbti į Daniją.

Danija yra viena svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto krypčių. Lietuva ir Danija yra Europos Sąjungos narės, o tai suteikia teisę prekiaujančioms įmonėms laisvai eksportuoti ir importuoti prekes. Lietuva ir Danija yra Europos Sąjungos narės, todėl tarp jų vykdoma prekyba vyksta laisvosios rinkos sąlygomis. Už informaciją apie licencijas ir leidimus Europos Sąjungoje, įskaitant ir Daniją, atsakingi konkrečios šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai. Į Daniją eksportuojamai produkcijai nėra reikalingi veterinarijos sertifikatai.

Danijos e. komercijos rinka nuolat auga - 2023 m. pajamos siekė 7,27 mlrd. EUR, o iki 2029 m. prognozuojama, kad jos išaugs iki 11,27 mlrd. EUR.

Rekomendacijos Lietuvos verslams:

1. Pasirūpinkite greitu pristatymu ir lankstumu - danai mėgsta siuntų taškus ir nemokamą grąžinimą.
2. Optimizuokite el. parduotuves mobiliems pirkėjams, nes 45% apsiperka per telefoną.

Bendraujant su verslo partneriais Danijoje, svarbu laikytis tiesioginės, aiškios ir atviros komunikacijos. Danai vertina pragmatiškus ir realius sprendimus, todėl verslo susitikimuose rekomenduojama išsakyti konkrečius pasiūlymus, pagrįstus faktais ir duomenimis. Danijoje verslo santykiuose labai svarbus punktualumas, todėl reikėtų atvykti laiku ir laikytis nustatytų susitikimų terminų. Santykiuose su danų partneriais verta rodyti pagarbą jų laiko vertinimui ir atvirumui, todėl nereikėtų skubinti procesų, o vietoj to leisti partneriams priimti sprendimus savo tempu.

Statistika: Leidimai Dirbti Lietuvoje

Šių metų pirmą pusmetį net 8073 trečiųjų šalių piliečiams sudarytos galimybės dirbti Lietuvoje. 4783 leidimai išduoti dirbti užsieniečiams (iš jų - 4275 leidimai dirbti pagal darbo sutartį, 313 - dirbti sezoninį darbą ir 195 - komandiruotiems užsieniečiams) ir 3290 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (103 buvo sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams).

Didžiausią įtaką augimui turėjo gegužę pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Daugiausiai tokių prašymų pateikė Vilniaus regiono darbdaviai - 1695, Kauno - 1099, Šiaulių - 901, Klaipėdos - 571 ir mažiausias poreikis buvo Panevėžio - 204. Tarp atvykėlių vyrauja vyrai - jie sudaro 90 proc.

Trečiųjų šalių piliečiai atvyko iš 36 šalių. 49 proc. - iš Ukrainos (pernai - 64 proc.), Baltarusijos - 34 proc. (pernai - 23 proc.), Rusijos - 4 proc. (pernai - 3 proc.). 2020 m net 4 proc. Svetimšalių kvalifikuotų darbuotojų daugiausiai atvyko iš Ukrainos - 2192 ir Baltarusijos - 1521, Rusijos piliečių - 182, Kirgizijos - 121, Uzbekistano - 101, Tadžikistano - 99.

Šiemet išduodant leidimus dirbti vyrauja paslaugų sektorius - 72 proc. atvykusios darbo jėgos sudaro būtent darbuotojai šiame sektoriuje (pernai - 23 proc.). 2020-aisiais lyderis buvo statybos sektorius, kur atvykėliai sudarė 39 proc. išduotų leidimų dirbti, šiemet į statybos įmones atvyko tik 14 proc. svetimšalių.

Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus komandiruotus užsieniečius) pagal profesijas šių metų pirmąjį pusmetį išduota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams - 2202 (52 proc.

Išnaudojus nustatytą kvotą, darbdaviams įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius Lietuvoje nėra draudžiama, jie privalo pateikti dokumentus Užimtumo tarnybai dėl galimybės dirbti minėtiems užsieniečiams leidimo išdavimo.

tags: #dirbti #danijos #statybose #leidimas