Intelektinės Nuosavybės Apsauga Dizaino Srityje Lietuvoje

Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.

Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, kuri apibrėžia teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu. Tai apima įvairias kūrybines darbo formas, tokių kaip autorių teisės, prekių ženklai, patentai, dizaino registravimas, komercinės paslaptys ir kt. Tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms ji padeda užtikrinti, kad jų kūrybiniai ar techniniai atradimai nebus neleistinai kopijuojami ar naudojami kitų asmenų ar organizacijų.

Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą.

Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.

Duomenų apsauga yra procesas, skirtas užtikrinti, kad asmeniniai ir konfidencialūs duomenys būtų saugūs ir neprieinami nepageidaujamiems asmenims ar organizacijoms. Šis procesas yra labai svarbus tiek individualams, tiek organizacijoms, nes vis daugiau duomenų yra saugoma elektroninėje erdvėje, ir tai kelia grėsmę privatumui ir saugumui. Asmens duomenys turi būti prieinami tik tiems asmenims ir organizacijoms, kurios turi teisę susipažinti ir tvarkyti duomenis. Asmeniniai duomenys turi būti prieinami tik tiems asmenims, kurie turi teisę su jais susipažinti.

Svetainėje yra naudojami slapukai, kad užtikrintume Jums tinkamiausią patirtį prisimindami Jūsų pageidavimus ir pakartotinius apsilankymus. Mes taip pat naudojame slapukus, kurie yra svarbūs ir būtini, kad mūsų svetainė veiktų.

Autorių Teisės

Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti:

  1. originalus;
  2. kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas;
  3. išreikštas objektyvia forma.

Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima.

Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia.

Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams. Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento.

Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.

Pramoninė Nuosavybė

Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių.

Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti.

Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras. Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau. Prekių ženklas saugomas 10 metų.

Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.

Jaunieji dizaineriai, norėdami įregistruoti savo dizainą, gali kreiptis į Valstybinį patentų biurą ir registruotis į nemokamas (pro bono) konsultacijas įvairiais intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais galima interneto svetainėje www.intelektine.lt/konsultacijos. Konsultacijos nuo rugsėjo 1 d. vyksta nuotoliniu būdu, per „Microsoft Teams“ programą.

Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistė Liūnė Storoženkaitė atkreipia dėmesį, jog visų pirma svarbu atskirti terminus - dažnai susiduriama su situacija, kuomet visuomenė bei verslas netinkamai vartoja patentavimo sąvoką.

Autorių teisės ir prekės ženklas 101

Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus specialistė Liūnė Storoženkaitė teigia, kad „Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme dizainas apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių - linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos.

Mados ekspertas Alessandro Maria Ferreri savo paskaitą apie industrijos sezoniškumą ir jo svarbą pradėjo primindamas, kodėl reikia įregistruoti prekių ženklą ir jo dizainą tarptautiniu mastu. Mados istorijoje yra buvę daugybė atvejų, kuomet prekių ženklas yra įregistruotas vienoje šalyje, tačiau kitoje - ne. Tokiose situacijose dizaineriai ar įmonės praranda galimybę plėstis į kitas rinkas - parduotuvės negali pardavinėti jų produkcijos, nes jų vardas toje šalyje priklauso kažkam kitam.

Skaitykite daugiau apie prekės ženklo registraciją bei logotipo apsaugos reikšmę verslui.

Šriftų Apsauga

Viena iš „Omnigroup“ veiklų yra šriftų kūrimas ir platinimas. „Džiaugiamės galėdami dalį mūsų sukurtų šriftų parduoti plačiajai visuomenei.

„Omnigroup“ tandemas pastebi, jog šiai dienai teisiškai nėra įmanoma apsaugoti šrifto kaip piešinio ar dizaino kūrinio. Kadangi pagal įstatymus šriftas yra priskiriamas prie programinės įrangos, jį reikėtų registruoti šioje kategorijoje. Taip galima apsaugoti jo pavadinimą ir programinį kodą.

Nors šiandien šriftas tampa vis svarbesne reklamos bei komunikacijos dalimi, jo apsauga yra dar ganėtinai nauja sritis. Kaip pavyzdį pranešėjai pateikė populiaraus šrifto „Helvetica“ incidentą - užfiksuotas atvejis, kuomet pirkėjas atsisakė mokėti už oficialią šio šrifto licenciją ir pasamdė dizainerį, kad sukurtų naują į „Helvetica“ panašų šriftą „Arial“. Vyko teismas, tačiau „Helvetica“ jo nelaimėjo: „Arial“ šriftas nors ir buvo labai panašus į „Helvetica“, tačiau nebuvo identiškas - kode buvo atlikti esminiai pakeitimai, leidžiantys atskirti šiuos du šriftus vieną nuo kito.

Jaunojo Dizainerio Prizas

„Jaunojo dizainerio prizas“ - tai kasmetis Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro vykdomas projektas, skirtas atrasti ir pažymėti perspektyviausius dizaino studentų baigiamuosius darbus. Konkursas siekia populiarinti dizainą visuomenėje bei suteikti atspirtį jaunųjų dizainerių kūrybai. Viešų paskaitų ciklo metu konkurso komisijos nariai pristatė savo projektus, dalinosi patirtimi bei patarimais apie industrijos ypatybes.

Akademinėje bendruomenėje grafiniam dizainui dažnai taikoma daug taisyklių, kurios gali suvaržyti jaunuosius dizainerius, tačiau „Omnigroup“ studija žvelgia optimistiškai.

„Tikime, jog išmanyti pagrindus yra labai svarbu, tarsi tai būtų kalba. Kiekviename projekte mes gilinamės ir į reikiamus istorinius kontekstus.

„Omnigroup“ atkreipia dėmesį, jog greta bendrų grafinio dizaino taisyklių ir principų, kiekvienas projektas turi ir savų apribojimų, susijusių su turiniu, biudžetu, kliento poreikiais ar sklaidos kanalais. Visgi, šie ribojimai dizainerių negąsdina - priešingai, tai jiems padeda sukurti sistemą bei apibrėžti ribas, kuriose toliau bus galima kurti ir eksperimentuoti.

„Dėl šiuolaikinių technologijų beveik viskas tampa įmanoma. Todėl didžiausias iššūkis yra nuspręsti, ką norėtum sukurti.

tags: #dizainas #saugomas #intelektine #nuosavybe