Šiame straipsnyje aptarsime dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) klausimus, siekiant užtikrinti jų galiojimą Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat panagrinėsime atvejus, kai dokumentų legalizavimas nėra būtinas, ir aptarsime situacijas, susijusias su Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimu ir įgijimu.
Apostille pavyzdys
Tarptautinės privatinės teisės svarba
Siekiant užtikrinti vartotojų judėjimo laisvę ir vartotojų apsaugos tikslų įgyvendinimą, yra reikšmingos tarptautinės privatinės teisės normos. Tarptautinė privatinė teisė nustato taisykles, kurios padeda derinti skirtingas teisines sistemas. Tai ypač svarbu asmenims, kurie neapsiriboja valstybe, kur jie turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
Hagos konvencija dėl Apostille
Tarptautinės privatinės teisės klausimus dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo reglamentuoja 1961 m. spalio 5 d. Hagos Konvencija, kuri dar vadinama "Apostille konvencija". Pagal Creifelds Rechtswörterbuch terminas "Apostille" yra "supaprastinta dokumento, kurį siekiama panaudoti užsienyje, legalizavimo forma, kur parašo tikrumą tvirtina vietos valdžios organai konsulatui nedalyvaujant. Ar atskirais atvejais pakanka vien pažymos (Apostille), paaiškėja iš tarpvalstybinio susitarimo". Pats žodis "Apostille" kildinamas iš prancūzų kalbos.
Hagos Konvencija taikoma vien tik oficialiems dokumentams, kurie buvo parengti ir yra galiojantys vienos iš susitariančiosios valstybės teritorijoje. Šiuo metu prie Hagos konvencijos yra prisijungusios daugiau nei 100 valstybių, kurių išsamus ir nuolat atnaujinamas sąrašas pateikiamas Hagos konferencijos arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos internetinėse svetainėse. Hagos Konvencija pasirodė esanti labai naudinga taip pat valstybėms, kuriose nereikalaujama užsienio oficialiųjų dokumentų legalizavimo arba kurių nacionalinėje teisėje nėra legalizavimo sąvokos.
Pagrindiniai oficialiųjų dokumentų pavyzdžiai, kuriems išduodamos pažymos (Apostille), paprastai yra:
- Civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos, mirties ir kt.) liudijimai.
- Įmonių dokumentai (įmonės steigimo aktas arba steigimo sutartis, įmonės registravimo pažymėjimas, įmonės įstatai).
- Mokymosi, studijų dokumentai.
- Įmonių, įstaigų, organizacijų išduotos pažymos, liudijimai ir sertifikatai.
Apostille netvirtinami dokumentai
Tačiau pagal Konvencijos 1 straipsnio 2 dalį ši Konvencija nėra taikoma nei dokumentams, išduotiems diplomatiniais ar konsuliniais pareigūnais, nei administraciniams dokumentams tiesiogiai susijusiems su prekybos arba muitinės operacijomis (pvz., importo-eksporto licencijoms). Pažyma (Apostille) dedama ant paties dokumento arba prie jo pridedamame lape. Pažyma (Apostille) turi būti parašyta valstybinės institucijos kalba. Be to, antraštės gali būti pateiktos ir antra kalba.
Pažyma (Apostille) nėra siejama su pagrindinio dokumento turiniu, o tik patvirtina jį pasirašiusio asmens parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumą.
Elektroninis Apostille
Praktinį Hagos Konvencijos veikimą 2003 m. patobulino elektroninis Apostille (e-Apostille) dėl registro nebuvimo. Tai sumažinant išlaidas ir padidinant pažymų (Apostille) registro sukūrimo efektyvumą. Šios išvados buvo patvirtintos 2005 m. gegužės mėn., pabrėžiant modernių technologijų panaudojimą ir jų taikymo bei veikimo tobulinimą ateityje.
Dokumentų legalizavimo tvarka Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu buvo patvirtintas dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašas. Nuo 1997 m. liepos 19 d., kai Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigaliojo Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (sudaryta 1961 m. spalio 5 d. Hagoje), legalizuojant dokumentus ir tvirtinant juos pažyma (Apostille) buvo vadovaujamasi Konsulinio dokumentų legalizavimo instrukcija. Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašas suskirstytas į 24 punktus, padalintus į IV skirsnius.
Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 30 straipsnio 1 dalis atskleidžia dokumentų legalizavimo esmę: "Nustatytos formos legalizavimo įrašu konsulinis pareigūnas patvirtina legalizuojamame dokumente esantį parašą, pasirašiusio asmens pareigas ir antspaudą".
Taigi, dokumentai legalizuojami Konsuliniame departamente arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse. Tuo tarpu pažyma (Apostille) dokumentai tvirtinami tik Konsuliniame departamente pagal šio Aprašo 1 priede pateiktą pavyzdį.
Šio Aprašo 7 punktas teigia: "Užsienio valstybių dokumentai, patvirtinti pažyma (Apostille), galioja Lietuvos Respublikoje be jokio kito Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos arba diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos patvirtinimo". Ši nuostata sutinkamai su Hagos Konvencijos 1 straipsniu automatiškai užsienio valstybėje padaro galiojančiu ir Lietuvos Respublikoje pažyma (Apostille) patvirtintą dokumentą.
Kas dėl dokumentų legalizavimo, šio Aprašo 10 ir 11 punktuose nustatyta, kad Konsulinio departamento valstybės tarnautojai turi legalizuoti šio Aprašo 3 punkte nurodytus Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus, kurie bus pateikiami užsienio valstybėse, neprisijungusiose prie Hagos Konvencijos.
19 šio aprašo punkte nustatytas dokumento legalizavimo ar jo patvirtinimo pažyma (Apostille) terminas - 5 darbo dienos.
Teisinė pagalba ir notariatas
Svarbu paminėti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įsakymą dėl Konsulinio dokumentų legalizavimo instrukcijos IV skirsnio 11 punkto, kuriame be kita ko rašoma: "Jeigu Lietuvos Respublika yra pasirašiusi su užsienio valstybe sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, dokumentai, parengti ar patvirtinti vienos iš susitarusiųjų šalių kompetentingos įstaigos (t.y. su tos įstaigos antspaudu su valstybės herbu ir įgaliotojo asmens parašu), kitos susitarusiosios šalies teritorijoje turi įrodomąją galią ir nelegalizuoti. Tas pat pasakytina ir apie dokumentus, kuriuos patvirtino kompetentinga įstaiga, nuorašus bei vertimus."
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje pateikiamas sąrašas valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinio bendradarbiavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose tarptautines sutartis.
Konsulinės funkcijos
1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių iki dabar yra vienintelė universali konvencija, reguliuojanti konsulinę veiklą. Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno veiklą reglamentuoja konsulinis statutas. Jame konsulinio pareigūno veikla dalijama į dvi pagrindines dalis:
- Konsulinė pagalba.
- Kitos konsulinės funkcijos.
Notariato įstatymo 27 straipsnyje pateikiamas sąrašas konsulinio pareigūno atliekamiems notariniams veiksmams. Konsuliniai pareigūnai atlieka notarinius veiksmus vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu.
Be minėtų konsulinės pareigūno atliekamų veiksmų, svarbu pažymėti, kad konsuliniai pareigūnai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintą dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo 14 punktą bei konsulinio statuto 30 straipsnį:
- Legalizuoja Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus, jeigu pagal buvimo valstybės įstatymus tokius dokumentus legalizuoti būtina.
- Gali legalizuoti ir kitų valstybių institucijų išduotus dokumentus, jeigu tie dokumentai yra legalizuoti tų valstybių diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, akredituotose jų buvimo valstybėse.
Tačiau, remiantis Hagos konvencijos 1 straipsniu, konsulinis pareigūnas negali tvirtinti dokumento pažyma (Apostille). Konsulinio mokesčio dydžius už konsulinius veiksmus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o jo mokėjimo tvarką nustato kiti įstatymai ir teisės aktai.
Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai
Piliečiai, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, ir jų palikuonys, neįgiję Lietuvos pilietybės iki 2011-04-01 (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos), turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jie gyvena - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - ir ar jie nėra kitos valstybės piliečiai.
Asmuo, kuris pabėgo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., - tai asmuo, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę arba jo palikuonis, kuris iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jei jo nuolatinė gyvenamoji vieta 1990 m. kovo 11 d. buvo už Lietuvos ribų.
Norint atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, reikia pateikti prašymą elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Užpildžius prašymą, reikės užsiregistruoti vizitui į Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulinius postus.
Pildant prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, reikia pridėti originalius dokumentus arba notaro patvirtintas ar lygiavertes originalių dokumentų kopijas. Kiekvienas atskiras dokumentas, išduotas užsienio šalių, ir kiekvienas atskiras dokumentas, patvirtintas užsienio šalies notarine tvarka ar lygiaverte tvarka, turi būti legalizuotas arba patvirtintas pažyma (Apostille), nebent Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai numato kitaip.
Lietuvos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.
Pilietybės įgijimas gimus
Jei vaikas gimė nuo 2008-07-22 iki 2011-04-01 ir Jūs jo gimimo metu buvote Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūsų vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo. Jei nesate įregistravę vaiko gimimo, pirmiausia turite kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą ir įregistruoti vaiko gimimą.
Taip pat turite pateikti prašymą dėl vaiko pilietybės elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Užpildžius prašymą, reikės užsiregistruoti vizitui į Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulinius postus.
Pildant prašymą dėl vaiko pilietybės, turite pridėti originalius dokumentus arba notaro patvirtintas ar lygiavertes originalių dokumentų kopijas. Kiekvienas atskiras dokumentas, išduotas užsienio šalių, ir kiekvienas atskiras dokumentas, patvirtintas užsienio šalies notarine tvarka ar lygiaverte tvarka, turi būti legalizuotas arba patvirtintas pažyma (Apostille), nebent Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai numato kitaip.
Pažymėtina, kad jei Jūsų vaikas gimimo metu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos šalies pilietybę gimimo metu arba iki jam sukako 18 metų (ne gimimo metu), jis turės teisę turėti dvigubą (daugialypę) pilietybę visą gyvenimą.
Šiame straipsnyje pateikta informacija padės Jums geriau suprasti dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarką Lietuvoje, taip pat Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus.
| Situacija | Reikalingas Apostille? | Pastabos |
|---|---|---|
| Dokumentas išduotas valstybėje, prisijungusioje prie Hagos konvencijos | Taip | Dokumentas galioja Lietuvoje be papildomo patvirtinimo |
| Dokumentas išduotas valstybėje, neprisijungusioje prie Hagos konvencijos | Ne | Reikalingas legalizavimas per Konsulinį departamentą |
| Dokumentas išduotas valstybėje, su kuria Lietuva turi sutartį dėl teisinės pagalbos | Ne | Dokumentas galioja be legalizavimo ar Apostille |
tags: #dokumentai #turi #buti #patviritinti #apostile