Nekilnojamojo turto rinkoje kartais pasitaiko išskirtinių pasiūlymų, tokių kaip butas istoriniame dvare. Šį kartą dėmesį patraukė pasiūlymas įsigyti butą Dotnuvos dvare, Kėdainių rajone, kuris stovi saloje, apsuptoje ežero.
Dotnuvos dvaras. Šaltinis: Wikipedia
Dvaro istorija ir dabartis
Dotnuvos dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. Rūmus 1850 m. pastatė Rusijos premjeras P. Stolypinas. Dvaras priklausė Izakauskiams, Mlečkoms, Bžostovskiams, Ščitauskiams, Chrapovickiams. Pastarieji naujai sutvarkė dvarvietę, pastatė prabangią rezidenciją, kurioje ne kartą viešėjo net caras Aleksandras I su žmona Elžbieta. Po 1863 m. sukilimo caro valdžia Chrapovickių dvarą konfiskavo. Vėliau šios valdos priklausė Piotrui Stolypinui.
1918 m. Lietuvos vyriausybės vardu Dotnuvos dvarą su mokykla įsigijo Viktoras Ruokis. 1919 m. čia įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla, vėliau - Žemės ūkio akademija. Dvarvietė tapo lyg atskiras miestelis. Šalia Akademijos pastato, nedidelėje saloje, - dvaro rūmai, statyti XIX a. antrojoje pusėje. Tai eklektinis stačiakampio formos, triaukštis pastatas, centrinės jo dalies akcentas - siauras rizalitas.
Akademijos dvarvietė skaudžiai nukentėjo baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Nuo 1945 m. buvusiame akademijos pastate veikia Lietuvos žemdirbystės institutas. Rūmus ir kitus dvarui priklausiusius pastatus supa senas, vaizdingas parkas.
Pasiūlymas: butas dvare
Skelbime rašoma, kad parduodamas trijų kambarių butas trečiame aukšte. Buto plotas - 52 kv. m, kaina - 29 000 eurų. Teigiama, kad bute yra išlikusių originalios apdailos elementų, koklių krosnis.
Pardavėjas teigia, kad butas priklauso jo investicinių srautinių projektų bendrovei ir šis jį parduoda. Bendrovė yra įsigijusi tik šį trijų kambarių butą, likusios patalpos jai nepriklauso. Anot pašnekovo, tokiam objektui reikia drąsaus požiūrio, nes butas nėra eilinis, savininkui turėtų patikti panašaus pobūdžio NT.
Skelbime tęsiama, kad vėliau šios valdos priklausė Piotrui Stolypinui. 1918 m. Lietuvos vyriausybės vardu Dotnuvos dvarą su mokykla įsigijo Viktoras Ruokis (1885-1971), vėliau išgarsėjęs kaip Lietuvos dirvožemių tyrinėtojas.
1919 m. čia įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla, kuriai vadovavo pats V. Ruokis. 1922 m. įsteigus Kultūrtechnikos skyrių, mokykla pavadinta Žemės ūkio technikumu. 1924 m. įsteigta Žemės ūkio akademija. Greitai čia apsigyveno dėstytojai, akademijoje dirbęs personalas su šeimomis, darbininkai, studentai.
„Dvarvietė tapo lyg atskiras miestelis, kuriame buvo valgykla, parduotuvė, smulkaus kredito draugija. Centre stovėjo didieji akademijos rūmai, juose buvo mokymo įstaigos, kabinetai, auditorijos, laboratorijos, skaitykla, biblioteka, studentų bendrabutis, virtuvė ir valgykla. Tuomet čia mokėsi 300-400 studentų“, - rašoma skelbime.
Tęsiama, kad šalia Akademijos pastato, nedidelėje saloje, - dvaro rūmai, statyti XIX a. antrojoje pusėje. Tai eklektinis stačiakampio formos, triaukštis pastatas, centrinės jo dalies akcentas - siauras rizalitas.
Iš parko pusės rūmus puošė nedidelis dviaukštis priebutis su laiptais, vedančiais prie netoliese esančio tvenkinio. Akademijos dvarvietė skaudžiai nukentėjo baigiantis Antrajam pasauliniam karui.
1944 m. liepos mėnesį traukdamiesi vokiečių armijos kariai išsigabeno didžiąją dalį akademijos turto. Per gaisrą žuvo vertinga biblioteka, įrengimai. Nuo 1945 m. buvusiame akademijos pastate veikia Lietuvos žemdirbystės institutas.
Rūmus ir kitus dvarui priklausiusius pastatus supa senas, vaizdingas parkas. Jis paaiškino, kad šiuo metu butas priklauso jo investicinių srautinių projektų bendrovei ir šis jį parduoda.
Bendrovė yra įsigijusi tik šį trijų kambarių butą, likusios patalpos jai nepriklauso. Anot pašnekovo, bendrovė turi ne vieną tokį objektą.
„Jau sulaukėme skambučių, klausimų, bet tokiam objektui reikia drąsaus požiūrio, nes butas nėra eilinis, savininkui turėtų patikti panašaus pobūdžio NT. Tai yra gyvenamas pastatas, tame dvare būtų galima net įrengti daugiabutį, nes pastatas yra gyvenamosios paskirties.
Sulaukiame nemažai skambučių, kai norima valdyti visą dvaro pastatą savo vizijomis, kad tai galėtų būti viešbutis, daugiabutis, svečių namai“, - tikina pašnekovas.
Gaisras Šlapaberžės dvare. Šaltinis: Kedainietis.lt
NT ekspertų nuomonė
„Dvarų dėlionė“: kas yra palivarkas?
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad jis per savo darbo patirtį dar nėra susidūręs su tokiu NT objektu. Pasak NT eksperto, artimiausia Dotnuvos dvaro aplinka yra išskirtinė. Anot NT eksperto teigimu, pagrindinė pasiūlymo problema - buto būklė. Jis parduodamas nesutvarkytas, t.y. neremontuotas-nerestauruotas.
Jei toks objektas būtų parduodamas arčiau didžiųjų miestų, T. S. Kvainickas tikina, kad jį iš brokerio „išplėštų kartu su rankomis“, tačiau Dotnuvos dvaras yra beveik 70 km nutolęs nuo Kauno, daugiau nei 50 km - nuo Panevėžio ir daugiau nei 150 km nuo - Vilniaus.
„Kaip pagrindinis būstas šis objektas tiktų tik labai ribotam žmonių skaičiui tiek geografine, tiek gyvenimo būdo prasme. Svarstymas jį naudoti kaip antrąjį būstą būtų spekuliatyvus, nes vieta nėra tarp tradicinių atostogų pasirinkimo teritorijų“, - aiškina specialistas.
Kita vertus, anot pašnekovo, tokio buto restauracija turėtų būti labai sudėtinga. Jeigu būtų įmanoma įsigyti visą dvarą, NT eksperto teigimu, jo patrauklumas būtų daug didesnis.
„Rekonstravus visą pastatą, jo butams pirkėjus surasti būtų daug lengviau, nes dvaras nėra didelis, o antrasis būstas turi mažiau geografinių apribojimų“, - pabrėžia T. S. Kvainickas.
Perkant visą pastatą, anot T. S. Kvainicko, pirkėjo veiksmus ribotų finansiniai ištekliai bei teisinis reguliavimas. „Perkant butą, akivaizdu, kad teks derintis ir prie „kaimynų“ norų bei finansinių galimybių. Norint šį butą įsigyti rekreacijai „kaimynų“ klausimas labai svarbus, tačiau skelbime kalbama tik apie konkretų butą nepateikiant informacijos apie likusios pastato dalies panaudojimą“, - aiškina pašnekovas ir tikina, kad šio buto kaina nėra jau tokia maža.
Už kelių šimtų metrų, pasak T. S. Kvainicko, galima įsigyti geresnės būklės analogiško ploto butus, kuriems papildomų investicijų iš esmės nereikėtų, o teisinis reguliavimas būtų daug aiškesnis.
„Ši suma iš esmės yra pakankama ir perkant butą Kėdainių ar Panevėžio miestų pakraščiuose, o kur dar buto dvare restauracijos išlaidos. Apibendrinant teigčiau, kad šio buto pardavimo procesas nėra vykdomas sklandžiai, nes neaišku, į kokį pirkėją yra orientuotas pasiūlymas. Nagrinėjant tiek pagrindinio, tiek antrojo būsto scenarijus, šis pasiūlymas nėra ypač patrauklus nepaisant išskirtinių šio buto savybių“, - tvirtina pašnekovas.
Pagrindiniai Dotnuvos dvaro faktai:
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Statybos metai | 1850 m. |
| Ankstesni savininkai | Izakauskai, Mlečkos, Bžostovskiai, Ščitauskiai, Chrapovickiai, Stolypinas, Ruokis |
| Būklė | Reikalingas remontas |
| Atstumas nuo didžiųjų miestų | ~70 km nuo Kauno, ~50 km nuo Panevėžio, ~150 km nuo Vilniaus |