Nekilnojamojo turto dovanojimas Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Nekilnojamojo turto dovanojimas yra viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Norite padovanoti ar gauti kaip dovaną nekilnojamąjį turtą? Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą esminių aspektų, kurie užtikrins teisingą ir sklandų perleidimo procesą. Nekilnojamasis turtas, būdamas vertinga investicija, gali būti puiki dovana, suteikianti daug naudos ir galimybių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą, įskaitant reikalingus dokumentus, mokesčius ir susijusius teisinius reikalavimus.

Kas Yra Dovanojimo Sutartis?

Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (apdovanotajam).

Teisiniai Aspektai

Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.

Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 1500 Eur bet mažesnės kaip 14500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.

Sutarties Nutraukimas

Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo).

Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad panaikinti dovanojimo sutartį siekia ne dovanotojas, bet jo artimieji giminaičiai, pavyzdžiui, kiti dovanotojo vaikai.

Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Tokiais atvejais teismas vertina tokias aplinkybes: koks dovanotojo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, kokia buvo dovanotojo būsena dovanojimo sutarties sudarymo metu, ar dovanotojas aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų pasekmes, ar nebuvo apgautas, suklaidintas, ar jam nebuvo daroma įtaka, psichologinis spaudimas, ar jam nebuvo grasinama, ar apskritai sandoris nebuvo žalingas pačiam dovanotojui, ar dovanotojas sutarties sudarymo metu nesirgo ligomis, galinčiomis paveikti jo valią, pavyzdžiui, kraujagysline demencija, Alzheimerio liga ir pan., net jei nebuvo pripažintas neveiksniu, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė (taip pat ir po asmens mirties, kada vertinama asmens sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus).

Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.

Mokesčiai Dovanojant Turtą

Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.

Nekilnojamojo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.

Tačiau visos metinės dovanos, kurių bendra vertė viršija 2500 Eur ribą yra apmokestinama GPM mokesčiu, jeigu dovana gauta ne iš pirmos eilės giminaičių ar kitų asmenų.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gautam pelnui bus taikomas jei:

• Turtą parduosite nuosavybės teise neišlaikę 10 m.
• Pelnas apskaičiuojamas iš pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos parduodamo turto kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą turto kainą.

Pavyzdžiui: butą pardavėte už 85 000 Eur, o dovanojimo metu jo kaina dovanojimo sutartyje buvo nurodyta 60 000 Eur. 85 000 - 60 000 = 25 000 Eur pelnas. GPM skaičiuojamas taip: 25 000 x 15 proc. = 3 750 Eur.

Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis. Turto įsigijimo kaina nustatoma neatsižvelgiant į tai, kad gyventojas, paveldėjęs arba gavęs dovanų turtą, privalėjo mokėti paveldimo turto mokestį arba gyventojų pajamų mokestį.

Svarbu! Sąlygos kiekvienu atskiru atveju gali skirtis, todėl būtina konsultuotis su VMI, kad būtų užtikrintas teisingas visų teisių ir pareigų įgyvendinimas.

Kada Galima Parduoti Dovanotą Turtą?

Daugeliui iškyla klausimas - ar galima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris buvo padovanotas ir ką reikia žinoti? Dovanotą turtą parduoti galite bet kada, nors ir iš karto po to, kai jis tik įregistruojamas jūsų nuosavybe. Svarbu pasidomėti mokestinėmis prievolėmis po tokio turto pardavimo.

Reikalingi Dokumentai

Norint teisiškai įforminti nekilnojamojo turto dovanojimą pas notarą, dovanojimo sutarties parengimui privaloma pateikti tam tikrus dokumentus. Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių.

Pagrindiniai dokumentai, reikalingi šiam procesui, yra:

• Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai: tiek dovanotojo, tiek apdovanotojo pasai arba asmens tapatybės kortelės.
• Turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: prieš dovanojant turtą būtina pateikti turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pvz., nekilnojamojo turto Registrų Centro išrašas, pirkimo-pardavimo sutartis, kadastrinių matavimų byla, žemė sklypo planas ir kt.
• Turto vertinimo ataskaita: norint objektyviai nustatyti dovanojamo turto rinkos vertę ateityje išvengiant ginčų ar neteisingo apmokestinimo.

Žingsniai Parduodant Dovanotą Turtą

Dovanoto turto pardavimas yra logiškas žingsnis siekiant įgyvendinti kitus finansinius planus ateityje.

1. Susipažinti su dovanoto turto detalėmis bei atidžiai išnagrinėti visus dokumentus.
2. Turto įvertinimas. Rekomenduojama pasinaudoti nepriklausomo vertintojo paslaugomis, kad būtų nustatyta sąžininga ir tiksli dovanoto turto rinkos vertė. Jei turtas yra gautas dovanų iš pirmos eilės giminaičių, tai šis vertinimas turėtų būti retrospektyvinis vertinimas, siekiant pasinaudoti išimtimi dėl taikomo GPM mokesčio po turto pardavimo.
3. Reklama ir rinkodara. Siekiant pritraukti potencialius pirkėjus, būtina sukurti aukštos kokybės reklaminius skelbimus, kurie pabrėžtų jūsų turto privalumus ir patrauklumą.
4. Derybos. Labai svarbu būti atidiems ir ramiai įvertinti visus pasiūlymus. Jei turite tam tikrą pardavimo kainos ribą, būkite pasirengę deryboms ir gana aiškiai išreikškite savo lūkesčius. Taip pat nepamirškite tinkamai įvertinti pirkėjo patikimumo ir finansinių galimybių.
5. Konsultacijos su specialistais. Vykstant deryboms, visada būtina pasikonsultuoti su specialistais, tokiais kaip teisininkai ar nekilnojamojo turto brokeriai, siekiant užtikrinti visų teisinių aspektų tvarką ir padaryti teisingus sprendimus pasirašant preliminariąją pirkimo - patrdavimo sutartį.
6. Sandorio sudarymas notarų biure. Notaro patvirtinimas reikalingas, kad būtų užtikrintas dovanojimo sutarties teisėtumas. Šiam etapui prireiks visų sandorio sudarymui reikiamų dokumentų, pažymų bei leidimų ir tikslios informacijos apie jūsų ir pirkėjo susitarimą. Daugiau informacijos apie reikalingus dokumentus suteiks sandorį tvirtinantis notaras.

Nekilnojamojo Turto Dovanojimas Nepilnamečiams

Dažnas vyresnio amžiaus asmuo susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes, o advokatų kontoros „JLEGIS“ advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Viktorija Vidmantaitė paaiškino, ką svarbu žinoti apie kiekvieną iš jų.

Nepilnametis asmuo gali turėti nuosavybės teise jam priklausančio turto, todėl buto dovanojimas yra galimas. Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama.

Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto, yra vaiko nuosavybė.

Alternatyvūs Turto Perleidimo Būdai

Dažnas vyresnio amžiaus asmenų susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes - ką svarbu žinoti apie kiekvieną iš jų, paaiškino advokatų kontoros „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Viktorija Vidmantaitė.

Rentos Sutartis

Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą (pavyzdžiui, gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą, pinigų sumą) kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti. Taigi, šiuo atveju skaitytoja (senolė), perleidusi turtą sūnui, būtų rentos gavėja, o jos sūnus - rentos mokėtojas.

Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą. Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas.

Taigi, ši sutartis yra vienas iš būdų, kaip senyvo amžiaus asmenys gali užtikrinti savo finansinį saugumą ir išlaikymą, tuo pačiu perleisdami turtą šeimos nariams ar kitiems asmenims. Rentos sutartis yra panaši į dovanojimo sutartį, tačiau jos skiriasi ne tik tuo, kad rentos atveju turtas perleidžiamas su įpareigojimais, tačiau ir naujojo turto savininko galimybėmis disponuoti turtu.

Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui (pavyzdžiui, skaitytojos sūnui) iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį (pavyzdžiui, nevykdant pareigos išlaikyti skaitytoją, ja rūpintis ir pan.), skaitytoja, kaip rentos gavėjas, galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį.

Testamentas

Testamentas - tai asmens valios išreiškimas, kam turi atitekti jo turtas po jo mirties. Testamentu galima palikti visą turtą ar jo dalį arba konktretų daiktą pasirinktiems asmenims. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties. Testamentą sudaręs asmuo išlieka turto savininku, gali savo turtu laisvai disponuoti, o testamentą gali bet kada pakeisti ar panaikinti. Testamentai gali būti oficialieji arba asmeniniai. Oficialieji testamentai yra tvirtinami notaro, registruojami Testamentų registre, ir taip užtikrinama, kad asmens valia bus žinoma ir vykdoma. Testamentai keičiami arba naikinami taip pat notarine tvarka. Tiesa, kol asmuo gyvas, tiek testamento turinys, tiek pats faktas, ar testamentas yra sudarytas, ar ne, yra paslaptis.

Asmeninis testamentas - tai asmens ranka surašytas testamentas. Jis turėtų būti įdėtas į voką, užklijuotas ir perduotas notarui saugoti. Jei toks testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, po testatoriaus mirties jis per vienerius metus turi būti patvirtintas teismo.

Apibendrinimas

Šiame straipsnyje aptarėme pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie nekilnojamojo turto dovanojimą. Turto dovanojimo sandoriai nėra sudėtingas procesas, jeigu žinote kaip teisingai viską atlikti.

tags: #dovanojamas #turtas #yra #perleidziamas