Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus yra atvira susitikimų erdvė, kur skirtingos nuomonės, bendruomenės, kartos išgirsta viena kitą, mokosi atrasdami save ir kitokius. Jono Šliūpo namai šiandien yra atviri aktualioms, ne visada patogioms istorijoms ar nūdienos temoms, menų stilių ir idėjų raiškos įvairovei, dialogo ir pagarbos kitokiai nuomonei.
Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų, įskaitant jo istoriją, ekspozicijas, lankymo sąlygas ir kitą naudingą informaciją.
Adresas: Vytauto g. 23a, Palanga, Lietuva
Žymaus lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjo, aušrininko, pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo (1861-1944) memorialinė ekspozicija įkurta name, kuriame jis gyveno nuo XX a. 4 dešimtmečio pradžios iki 1944 metų. Ekspozicija supažindina su pagrindiniais J. Šliūpo gyvenimo ir veiklos faktais, pristatomos svarbiausios jo politinės veiklos momentus atspindinčios fotografijos. J. Šliūpo darbo kambaryje ir svetainėje atkurtas tarpukario Lietuvos inteligento namų interjeras. Kita ekspozicijos dalis skirta XIX a. pabaigos - XX a.
Muziejuje taktilinio žymėjimo ar taktilinių maketų nėra, tačiau vizito metu jus lydės muziejininkai, kurie papasakos apie įsikūrusias parodas.
Telefono numeris pasiteiravimui: +370 685 35914.
Muziejaus ekspozicijoje pristatomas intensyvus, įvykių kupinas politinis, visuomeninis ir privatus J. Šliūpo gyvenimas. Išskirtinis dėmesys čia skiriamas paskutiniam jo gyvenimo etapui, praleistam Palangoje, anuomet vadintoje „svieto pabaiga“. Muziejaus pasakojime daug vietos skiriama J. Šliūpo veiklai JAV, kur jis gyveno ir dirbo daugiau nei tris dešimtmečius. Čia įsikūrusiose lietuvių bendruomenėse jis skleidė lietuvybės, mokslo svarbos, laisvės idėjas, o įtakinguose politiniuose sluoksniuose mėgino įkvėpti mintį apie nepriklausomą Lietuvą. Ekspozicijoje taip pat pasakojamos dviejų moterų - Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės ir Grasildos Grauslytės-Šliūpienės, lydėjusių J. Šliūpą skirtingais gyvenimo tarpsniais, istorijos.
Muziejaus prieigose eksponuojama paroda „Kas išsigando Šliūpo“.
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus - atvira susitikimų erdvė, kur skirtingos nuomonės, bendruomenės, kartos išgirsta viena kitą, mokosi atrasdami save ir kitokius. Jono Šliūpo namai šiandien yra atviri aktualioms, ne visada patogioms istorijoms ar nūdienos temoms, menų stilių ir idėjų raiškos įvairovei, dialogo ir pagarbos kitokiai nuomonei.
Muziejus organizuoja ekskursijas, veda edukacijas ir kūrybines dirbtuves moksleiviams ir jaunimui, bendradarbiauja su socialiniais partneriais, gerina muziejaus prieinamumą žmonėms su spec. poreikiais ir norais.
Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus.
Visuomenės veikėjo Jono Šliūpo namas-muziejus Palangoje 2022-05-07
Pastato Istorija ir Architektūra
Muziejaus pastatas - tai tipiškos architektūros vieno aukšto medinė vila su mansarda. Puošniausia jos dalis yra pagrindinis pietryčių fasadas su kiaurapjūvio ornamentais dekoruotais karnizais, balkono tvorele, profiliuotais langų apvadais su ažūriniais viršulangiais ir rombiniais langeliais palėpėje. Grafai Tiškevičiai turėjo ypatingos reikšmės Palangos modernizavimui ir kurorto infrastruktūros plėtrai.
XIX amžiaus pabaigoje šis medinis pastatas buvo grafų Tiškevičių vila, kurią jie nuomojo dvariškiams, o šie - vasarotojams. Pirmojo pasaulinio karo metais pastate įsikūrė vokiečių topografinė kontora, fiksavusi po audrų besikeičiančias paplūdimio krantines. Palangą įjungus į nepriklausomos Lietuvos valstybės teritoriją, daugelis vilų ir pensionų pakeitė savininkus. 1931-1944 metais viloje apsigyveno Jonas Šliūpas (1861-1944) su šeima. 1933 metais Palangai suteikus miesto teises, Pirmuoju miesto burmistru tapo Jonas Šliūpas, kuris su pertraukomis vadovavo miestui nuo 1933 iki 1941 metų. Eidamas burmistro pareigas J. Šliūpas savo namuose buvo įrengęs raštinę, kurioje su palangiškiais aptardavo ir spręsdavo miesto veiklos ir gyventojams aktualius klausimus. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, 1944 metais Šliūpų šeima paliko namus ir pasitraukė į Brėgencą (Austrija). J. Šliūpas mirė 1944 m. lapkričio 6 d.
Nuo 1989 metų liepos 7 dienos šiame pastate atidarytas muziejus. 2020-aisiais Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba-muziejus pervadinta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi. 2022-2023 metais pastatas renovuotas. Po renovacijos muziejaus pastate įrengtas žmonėms su negalia išorinis keltuvas, restauruoti ir suremontuoti pastato vertingieji elementai, išsaugotos ir atskleistos jo vertingosios savybės, pagerintos pastato energetinės savybės. Daug dėmesio buvo skirta ir ekspozicinės erdvės atnaujinimui, įrengtos edukacinės ir išplėstos keičiamų parodų patalpos.
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus. Šaltinis: Vikipedija
Prieinamumas
Į muziejų galima patekti savarankiškai be fizinės aplinkos kliūčių - trinkelėmis grįstu miesto šaligatviu arba atvykus į kieme esančią erdvią parkavimo aikštelę, iš kurios iki keltuvo veda kietos dangos ne siauresni nei 1,20 m. takai. Muziejaus ekspozicija ir kitos patalpos, taip pat sanitariniai mazgai yra pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Ekspozicinės erdvės išsidėsčiusios pirmame pastato aukšte, antrajame įrengtos edukacinės erdvės ir administracinės patalpos. Tarp aukštų judama laiptais arba liftu.
Jei atvyksite iš Jono Šliūpo gatvės pusės - pro muziejaus kiemą - į muziejų galite patekti išoriniu liftu. Jis įrengtas kairėje pastato pusėje. Lifto mygtukas kabinos dešinėje maždaug 1 m aukštyje, viduje lifto valdymo mygtukai išdėstyti horizontaliai dešinėje. Lifto durys pereinamos - įeisite pro vienas, išeisite pro kitas. Kasos kambarį, esantį pirmame aukšte, pasieksite perėję dvi dešinėje esančias ekspozicines sales.
Pakeliui į muziejų, nuo Vytauto gatvės, atnaujintu taku lankytojus pasitinka Jono Šliūpo biustas. Keliaukite maždaug 100 m ilgio šaligatviu. Dėmesio - tako viduryje maždaug pusiaukelėje stovi Jono Šliūpo biustas, apeikite jį ir priartėsite prie muziejaus teritoriją juosiančios tvoros su žemais varteliais. Užėję į pastatą pateksite į verandą, po to - į prieškambarį, iš jo dešinėje - į patalpą, kurioje įsikūrusi muziejaus kasa.
Lengvatos
Tam tikros lankytojų grupės turi teisę į nemokamą arba lengvatinį įėjimą į muziejų. Štai sąrašas asmenų, kuriems taikomos lengvatos:
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai.
- Našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai.
- Socialiai remtini vaikai.
- Asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis).
- Specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams ir juos lydintiems mokytojų padėjėjams bei kitiems lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis).
- Asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems.
- Asmenims, pateikusiems POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę.
- Lietuvos muziejų darbuotojams.
- Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams.
- Mokytojams, vadovaujantiems ar lydintiems mokinių grupes.
- Asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Pilininko namo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose).
- Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams.
- Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams.
- Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams.
- Lietuvos archeologų draugijos nariams.
- Gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu.
- Turistus lydintiems kelionių vadovams.
- Žurnalistams.
- Šeimos kortelės savininkams.
- Vilniaus dailės akademijos studentų organizuotoms grupėms.
- Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms.
- Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms.
- Vilniaus dizaino kolegijos studentų organizuotoms grupėms.
- Klaipėdos universiteto studentų organizuotoms grupėms.
Taip pat lengvatos taikomos:
- Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas).
- Profesinio mokymo įstaigų mokiniams.
- Aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą.
- Pensininkams (iki 80 metų).
- Pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams.
- Nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims - politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams.
- Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos.
- Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams.
- Nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, Lietuvoje tarnaujantiems NATO pajėgų kariams.
- Lietuvos Šaulių sąjungos nariams.
- Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams.
- Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams.
Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų kalbomis.
Jono Šliūpo biustas Palangoje. Šaltinis: palangatic.lt
Jonas Šliūpas: Trumpa Biografija
Jonas Šliūpas (1861-1944) - gydytojas, kultūros, visuomenės, valstybės veikėjas, publicistas, aušrininkas, laisvamanis, redaktorius, lietuvybės puoselėtojas, diplomatas, pirmas Palangos burmistras, daktaras.
J. Šliūpas gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžių kaime (Gruzdžių valsčius, Šiaulių apskritis). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Maskvos (1880-1882) ir Petrapilio (1882) universitetuose. 1883 m. rūpinosi „Aušros“ žurnalo įkūrimu, kurį laiką jį redagavo. 1884-1919 m. gyveno JAV, mokėsi Merilendo universitete (1889-1891), studijavo mediciną, iki 1917 m. dirbo gydytoju. Gyvendamas JAV, redagavo daugelį lietuviškų laikraščių ir žurnalų.
Grįžęs į Lietuvą, dirbo gydytoju. 1919-1920 m. buvo Lietuvos atstovas Latvijoje ir Estijoje, 1921 m. - Lietuvos banko direktorius, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas. 1921-1923 m. mokytojavo Biržų, Šiaulių gimnazijose, 1923-1930 m. Kauno universitete dėstė medicinos istoriją. J. Šliūpas - medicinos (1923), humanitarinių (1925) ir teisės (1939) mokslų garbės daktaras. Palangoje J. Šliūpas nusipirko namą ir apsigyveno 1930 m., kai antrą kartą vedė. Jo žmona - palangiškė Grasilda Grauslytė. 1933 m. J. Šliūpas buvo išrinktas Palangos miesto burmistru, šiose pareigose su pertraukomis dirbo iki 1941 m. Jis daug nusipelnė, kad Palangai būtų suteiktos miesto teisės ir pagerinta kurorto infrastruktūra. Gyvendamas Palangoje, leido knygas, rašė straipsnius į įvairius periodinius leidinius, kovojo prieš cenzūrą, pasisakė už Lietuvai būtinas reformas. 1944 m. pasitraukė į Austriją. Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne (Vokietija). Jo palaikai pervežti į Ameriką ir palaidoti Lietuvių tautinėse kapinėse prie Čikagos. 1989 m. buvusiame G. ir J. Šliūpų name atidarytas muziejus -- Dr. J. Šliūpo memorialinė sodyba (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys). Ant pastato pritvirtinta Jonui Šliūpui skirta memorialinė lenta, kurią sukūrė Petras Gintalas. 2003 m. Palangoje atidengtas paminklas pirmam Palangos burmistrui dr. J. Šliūpui. Biustas pastatytas šalia buvusios J. Šliūpo sodybos (Vytauto g. 23a).