Draudimo rinka yra sudėtinga sritis, kurioje susiduria draudėjų ir draudikų interesai. Tarpininkai atlieka svarbų vaidmenį šioje rinkoje, padėdami draudimo pirkėjams rasti tinkamą draudimą ir draudiką.
Tarpininkų Svarba Draudimo Rinkoje
Tarpininkai sumažina draudimo pirkėjų, ieškančių tinkamo draudimo ir tinkamo draudiko savo rizikai apdrausti, išlaidas. Jie pažįsta draudimo rinką ir tarpininkauja, teikdami informaciją apie draudimo pirkėjus ir bendroves.
Draudimo pirkėjas ir bendrovės gali pradėti sandorį, neturėdami vienodo svorio derybose. Mažas arba vidutinio dydžio draudėjas derybose dėl sandorio turi daug mažiau svorio nei didelis draudikas, su kuriuo reikia susitarti. Aišku, dėl didelio bendrovių skaičiaus rinkoje to negalima padaryti su kiekviena bendrove, siūlančia apdrausti konkrečią riziką. Tam svarbiausia yra užmegzti santykius tarp tarpininko ir tiekėjo. Geriausias būdas tarpininkui įsitikinti tiekėjo sugebėjimu apdrausti riziką ir jo galimybėmis mokėti išmokas yra dirbti su šiuo tiekėju ilgą laiką.
Verslo draudimo klientai dažniausiai yra rizikos valdymo profesionalai. Rizikos padengimas gali būti ilgas ir sudėtingas procesas. Tarpininkai draudimo rinkoje ieško tiekėjų, kurie gali apdrausti kliento riziką.
Teisinis Reglamentavimas
Draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, įskaitant Civilinį kodeksą, Draudimo įstatymą ir Lietuvos banko tvirtinamas standartines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas.
Pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys transporto priemonių draudimą:
- Įstatymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 56-1977, i. k. Nr. XIV-2388, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-21, i. k. 2001 m. birželio 14 d. Nr. 1 straipsnis.
- Šio įstatymo nuostatos taikomos transporto priemonėms - kiekvienai privalomai registruoti važiuoti žeme skirtai motorinei transporto priemonei, traktoriui ir savaeigei mašinai, kurios didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurios didžiausias grynasis svoris - daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis - daugiau kaip 14 km/h, taip pat priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones.
- Šis įstatymas taip pat taikomas ir pirmiau nurodytus kriterijus atitinkančioms neregistruotinoms transporto priemonėms - motorinėms transporto priemonėms, traktoriams ir savaeigėms mašinoms, kurių privaloma registracija pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių registravimą, nėra numatyta.
Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
Draudimo Sutarties Sudarymas
Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su asmenimis, kurie pateikia prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti.
Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki numatomo šios sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius įprastinės draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas.
Ką Daryti, Jei Kyla Ginčų Su Draudiku?
Nesutarimai su draudimo įmonėmis yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vartotojai dažniausiai kreipiasi į Lietuvos banką prašydami išnagrinėti ginčą.
Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai, ką daryti kilus ginčams:
- Ką daryti, jei draudimo bendrovė atsisako mokėti draudimo išmoką?
Pirmiausia rekomenduojama pateikti rašytinę pretenziją draudikui, kurioje aiškiai nurodomi nesutikimo pagrindai. Jei pretenzija atmetama arba į ją neatsakoma per 15 dienų - galima kreiptis į teismą arba Lietuvos banką, kuris nagrinėja draudimo ginčus neteismine tvarka.
- Ar galima ginčyti draudimo išmokos dydį, jei jis atrodo per mažas?
Taip. Jei draudimo bendrovė išmokėjo mažesnę sumą nei reali žala, galima ginčyti sprendimą pateikiant nepriklausomą ekspertizę, įrodymus apie patirtus nuostolius ir (jei reikia) kreiptis į teismą dėl pilnos žalos atlyginimo.
- Kokie dažniausi pagrindai, kuriais draudikai atsisako mokėti išmoką?
- Neva neįvykęs draudiminis įvykis
- Pažeistos sutarties sąlygos (pvz., neinformuota apie įvykį laiku)
- Draudimo sutartyje numatytos išimtys
- Draudėjo veiksmai laikomi tyčiniais ar neatsargiais
Visus tokius atvejus galima vertinti ir, esant pagrindui, ginčyti.
- Ar būtina kreiptis į teismą, jei nesutariu su draudiku?
Ne visada. Pirmiausia galima išbandyti ikiteisminius būdus - pretenzija draudikui, kreipimasis į Lietuvos banko ginčų nagrinėjimo skyrių ar tarpininkavimą per advokatą. Jei tai nepadeda - galima inicijuoti teismo procesą.
- Kiek laiko turiu pateikti ieškinį teismui dėl neišmokėtos draudimo išmokos?
Ieškinio senaties terminas paprastai yra 1 m. nuo draudimo išmokos atsisakymo dienos arba nuo momento, kai asmuo sužinojo apie pažeistas teises. Svarbu terminų nepraleisti.
- Ar galiu gauti draudimo išmoką, jei įvykis nebuvo užfiksuotas policijoje?
Priklauso nuo draudimo rūšies ir sutarties sąlygų. Pvz., kasko draudime privaloma kreiptis į policiją, jei padarytas tyčinis pažeidimas ar vagystė. Kitais atvejais - gali užtekti ir įvykio deklaracijos. Svarbu kuo greičiau informuoti draudiką.
- Ką daryti, jei nesutinku su draudimo ekspertizės išvadomis?
Galima inicijuoti nepriklausomą ekspertizę arba kreiptis į specialistą, galintį pateikti alternatyvų įvertinimą. Šis dokumentas gali būti naudojamas kaip įrodymas ginče su draudimo bendrove.
- Ar galiu ginčyti sąlygas, kurios man nebuvo paaiškintos pasirašant sutartį?
Taip. Jei draudikas neatskleidė visų reikšmingų sutarties sąlygų ar jų aiškiai nepaaiškino, tai gali būti sutarties pažeidimas. Tokios sąlygos gali būti laikomos nesąžiningomis ir netaikytinos.
Jei turite galiojantį turto draudimą, valymo paslaugas po gaisro apmoka draudimo bendrovė. "TuriuŽalą.lt" komanda tiesiogiai bendradarbiauja su draudikais, atstovaudama kliento interesus. Dažniausiai apžiūrą atliekame per 1-2 darbo dienas nuo kreipimosi.
Turto žalą patyręs asmuo kreipiasi į savo turto draudimo bendrovę, kad gautų žalos numerį. Esant būtinybei, greitai atvykstame surinkti vandens arba sutvarkyti užpiltos elektros instaliacijos. Atvykę į objektą, vertiname žalą, matuojame drėgmę, darome nuotraukas. Stengiamės gauti draudiko leidimą pradėti specializuoto valymo darbus iki sąmatos suderinimo.
Pašnekovas Linas pasakojo, kad rugsėjo pradžioje buvo apvogtas ir apgadintas jo šeimai priklausantis automobilis „VW Passat“. Dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi į „Lietuvos draudimo“ darbuotojus, kurie paaiškino, kad transporto priemonę reikėtų apžiūrėti ir remontuoti partnerių servise. Paaiškėjo, kad automobiliui nėra dėvėtų originalių detalių, todėl dalį sumos, už naujas detales, teks pakloti savininkui.
Lino teigimu, draudikai su pasiūlymu nesutinka, o sprendimą argumentuoja remdamiesi transporto priemonių draudimo taisyklėmis. Pasak jo, tose taisyklėse nurodyta, kad draudimas gali rinktis arba remontuoti, arba mokėti išmoką, todėl toks sprendimas kelia abejonių.
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio teigimu, kiekvienas įvykis yra nemaloni patirtis ir sujaukia įprastą kliento dienotvarkę, tačiau draudimo esmė - atkurti kliento turtą į prieš įvykį buvusią būklę. Draudikas neįsipareigoja pagerinti automobilio būklės, todėl pavogtos detalės, kurios buvo nenaujos, yra keičiamos dėvėtomis.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Dovilė Arlauskaitė atskleidė, kad nesutarimai su draudimo įmonėmis yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vartotojai dažniausiai kreipiasi į Lietuvos banką prašydami išnagrinėti ginčą. Kasko draudimo ginčuose dažniausiai nesutariama dėl to, ar draudikui apskritai kyla pareiga mokėti draudimo išmoką ir dėl draudimo išmokos dydžio.
D.Arlauskaitės teigimu, kalbant apie šias sutartis yra svarbu suprasti, kad kasko yra savanoriško draudimo sutartis. Priešingai nei privalomojo draudimo atvejais, tiek draudžiamieji įvykiai, tiek draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatomi ne teisės aktuose, bet konkrečioje sutartyje - draudimo liudijime ir draudimo taisyklėse.
Todėl kiekvienas atvejis yra individualus, o konkretus sprendimas gali būti priimamas tik įvertinus šalių susitarimo sąlygas.
tags: #draudikais #gali #buti