Kas yra draudiminis įvykis ir kaip jis veikia turto draudimą Lietuvoje?

Daugeliui žmonių nuosavas būstas ir jame sukauptas turtas yra vienas svarbiausių ir vertingiausių dalykų jų gyvenime. Nors pirmiausia savo turtą siekiame apsaugoti fizinėmis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, įsirengdami šarvo duris ar signalizaciją, jos veiksmingos ne visais atvejais. Tokios apsaugos priemonės greičiausiai nepadės apsisaugoti nuo būsto užliejimo ar dėl jūsų kaltės kilusios žalos. Universalia apsauga ir pagalba nutikus nemaloniam įvykiui gali tapti turto draudimas. Jis pravers ne tik susidūrus su didele žala namų turtui, bet ir smulkesniais nesklandumais ar net tais atvejais, kai žalą patirsite už savo namų ribų.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu 2021 m. atlikta apklausa, kas antram šalies gyventojui susidūrus su netikėtomis 300-500 eurų dydžio išlaidomis, jas būtų sudėtinga kompensuoti iš mėnesio pajamų. Todėl gyventojų turto draudimas nemažai daliai žmonių gali padėti išvengti finansinio spaudimo. Norėdami apsisaugoti nuo daugelio netikėtumų, turėtumėte apdrausti statinį, namų turtą ir civilinę atsakomybę.

Draudiminis įvykis - tai įvykis, kuriam atsitikus žalą atlygina draudimo bendrovė pagal jūsų sudarytą draudimo sutartį. Tai yra įvykis, kuris atitinka draudimo sutarties sąlygas ir kuriam įvykus turite teisę į žalos atlyginimą. Pavyzdžiui, jei turite KASKO draudimą ir patekote į eismo įvykį - tai draudiminis įvykis. Tiesa, draudžiant savo turtą ir sudarant draudimo sutartį būtina įdėmiai perskaityti sutarties sąlygas (draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius). Supratimas, kaip elgtis tokioje situacijoje, padeda greičiau ir efektyviau išspręsti kilusius nuostolius.

Kaip elgtis įvykus draudiminiam įvykiui?

Įvykus draudiminiam įvykiui, svarbu veikti greitai ir efektyviai, kad būtų užtikrintas tinkamas žalos atlyginimas. Štai keletas žingsnių, kuriuos reikėtų atlikti:

1. Užtikrinkite saugumą. Pirmiausia pasirūpinkite žmonių saugumu. Jei reikalinga - kvieskite greitąją pagalbą, policiją, gaisrinę ar kitą avarinę tarnybą.
2. Fiksuokite įvykio aplinkybes. Nufotografuokite žalą, įvykio vietą, įvykio metu buvusias sąlygas.
3. Venkite žalos padidėjimo. Užkardykite žalą: užsukite vandenį, laikinai uždenkite sudužusį langą ir pan.
4. Nedelskite pranešti draudikui. Draudiminį įvykį būtina registruoti per nustatytą laikotarpį - dažniausiai per 3 darbo dienas. Naudokite draudimo bendrovės programėlę, interneto svetainę ar karštąją liniją.

Po pranešimo draudikui, procesas tęsiasi:

1. Žalos vertinimas. Draudikas skiria ekspertą arba nukreipia į partnerių servisą.
2. Sprendimo priėmimas. Draudimo bendrovė, įvertinusi visus duomenis, priima sprendimą dėl kompensacijos. Jei žala atitinka sąlygas - skiriama išmoka.
3. Išmokos išmokėjimas. Išmoka pervedama į jūsų nurodytą sąskaitą, paprastai per 30 dienų, o kartais - net greičiau.

Bendradarbiaukite su draudiku, saugokite įrodymus, nepasirašykite neapgalvotai ir išlaikykite ramybę. Atminkite, kad draudiminis įvykis - tai ne tik nenumatyta situacija, bet ir galimybė gauti pagalbą. Veikdami apgalvotai, teikdami informaciją ir laikydamiesi draudimo sąlygų, galite užtikrinti, kad žala bus atlyginta greitai ir sklandžiai.

Taip pat svarbu žinoti, kaip draudimas gali kompensuoti įvairius nuostolius. Štai 8 atvejai, kai patiriamus finansinius nuostolius gali kompensuoti turto draudimas:

1. Netyčia sugadinti daiktai. Gyventojų turto draudimas galioja ne tik išorės sienoms ar vidaus apdailai, bet ir baldams ar buitinei technikai. Pavyzdžiui, norėjote paimti sunkų dubenį nuo viršutinės lentynos, bet jis staiga nukrito tiesiai ant viryklės. Nors žala padaryta dėl jūsų kaltės, šiuos nuostolius gali kompensuoti Gyventojų turto draudimas.
2. Namų spynos keitimas. Jei praradote savo namų raktus, tai norėdami išvengti nemalonių staigmenų ateityje, greičiausiai turėsite pakeisti spyną. Turint Gyventojų turto draudimą, spynos keitimo išlaidos jums bus kompensuotos.
3. Laikinojo būsto nuoma. Jeigu namuose įvyko avarija, pavyzdžiui, buvo užlietas visas būsto plotas ir dėl to jame tapo neįmanoma gyventi, draudimas padengs išlaidas tol, kol gyvenamosios patalpos bus suremontuotos. Galėsite išsirinkti analogišką savajam laikiną būstą, o kompensaciją už jį bus galima gauti net iki 12 mėnesių.
4. Asmeniniai daiktai, kuriuos naudojate ne tik namuose. Į namų turto draudimą dažniausiai įeina ir tokių daiktų kaip vaikiškas vežimėlis ar dviratis draudimas. Draudimo apsauga galioja net ir tada, kai šiuos daiktus iš jūsų pavogė už namų ribų. Pavyzdžiui, jei ilgapirščiai nupjovė prie parduotuvės prirakinto dviračio spyną, tai užregistravę įvykį apie pavogtą dviratį policijoje, galėsite kreiptis dėl draudimo išmokos.
5. Įtampos svyravimų sukelti gedimai. Nors įtampos elektros tinkle svyravimai tinkle šiais laikais gana retai pasitaikantis reiškinys, jie iš rikiuotės gali nesunkiai išvesti kompiuterį, televizorių ar kitus namų elektronikos prietaisus. Jei dėl įtampos svyravimo sugedo vienas ar keli buities prietaisai, galėsite kreiptis dėl draudimo išmokos.
6. Trečiojo asmens turtui arba sveikatai padaryta žala. Gyvenime gali pasitaikyti situacijų, kai netyčia sukeliate žalą kitiems žmonėms. Tarkime, važiuojant dviračiu šaligatviu netyčia užkliudėte pėsčiąjį. Įvykus susidūrimui gali nukentėti ir pats žmogus, ir jo nuosavybė. Dėl to atsiradusius nuostolius taip pat gali padengti Gyventojų turto draudimas.
7. Augintinio žala tretiesiems asmenims. Namų turto draudimo apsauga galioja ir jūsų augintinių padarytai žalai. Jei jūsų šuo netikėtai pabėgo ir su pavadėliu subraižė kaimyno automobilį, draudimas atlygins kaimynui jūsų augintinio padarytą nuostolį.
8. Saulės modulių draudimas. Vis daugiau žmonių renkasi ant savo namų stogo įsirengti saulės elektrinę. Kartais modulius, kaip ir patį namo stogą, gali apgadinti gūsingas vėjas, krentančios medžių šakos ar ledukų kruša. Turint namų turto draudimą dėl to bus galima nesukti galvos - žalą ant stogo įrengtai saulės elektrinei kompensuos draudimas.

Kaip pasirinkti tinkamą draudimo paketą?

Renkantis draudimo paketą, svarbu įsivertinti savo poreikius ir turto vertę. Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas, pataria:

• Įsivardinti, ar draudžiate pagrindinį gyvenamą būstą, kuriame praleidžiate ne mažiau nei 9 mėnesius per metus, ar tai yra antrasis būstas, pavyzdžiui, vasarnamis, kuriame lankotės rečiau.
• Įsivertinti, kokia galėtų būti turimo turto vertė - pastato/buto (nevertinant žemės sklypo) ir namų turto atkūrimo vertės.

Anot jo, antras žingsnis yra žmogaus pasirenkamas apsaugos paketas. Galima apdrausti tik pastatų dalį, tačiau neapsaugoti nuo nelaimingų nutikimų namų turto. Kitas variantas, kurį ir rekomenduojama apsvarstyti - pastato ir namų turto kompleksinė apsauga. Žvelgiant į klientų patiriamus didelius nuostolius užpylimo, gaisro, stichinių nelaimių ar vagystės atvejais - visapusė turto draudimo apsauga naudinga ir padeda išvengti tūkstantinių nuostolių. Todėl žmogui būtina įsigilinti ir pasidomėti, kokį draudimą jis norėtų rinktis.

Svarbu įsigilinti į nedraudžiamuosius įvykius

Klientai visuomet drausdamiesi turėtų atkreipti dėmesį ir į nedraudžiamuosius įvykius ar apribojimus - šie gali skirtis draudimo bendrovėse, tad būtina į juos įsigilinti. Atkreiptinas dėmesys, kad būsto draudime taikomos griežtesnės draudimo sąlygos, kai pradedami vykdyti daugiabučio namo renovacijos, butų rekonstrukcijos darbai. Tuo metu draudimo apsauga galioja tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų.

Nedraudžiamieji įvykiai visada būna išskirti draudimo taisyklėse ir juos būtina įsivertinti, nes ne visi atvejai bus atlyginami, net ir pasirinkus plačiausią apsaugą. Pavyzdžiui, statybos klaidos, pelėsis, ilgalaikis gamtos poveikis išorinėms pastato konstrukcijoms.

„Draudimo išmokos turi būti išnaudotos tikslingai, kitu atveju po metų kilus tai pačiai nelaimei - išmokos gali ir nebepriklausyti. Pavyzdžiui, vanduo per konstrukcijas gali prasiskverbti tiek esant statybos ar įrengimo brokui, tiek dėl kitų priežasčių. Tačiau esant įrengimo, konstrukcijų defektams - išmoka sugadintai apdailai ar namų turtui sutvarkyti, pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ klientams, yra suteikiama kartą per ketverius metus. Todėl labai svarbu, kad žmogus draudikų pagalba ne tik susitvarkytų sugadintą būsto vidų, bet nedelsdamas kreiptųsi į namo priežiūros specialistus ir pašalintų žalos priežastį: konstrukcinius, technologinius trūkumus. Kitu atveju po metų, atėjus lietingam laikotarpiui, nelaimės vėl kartosis, o piniginės pagalbos, pavyzdžiui, už sugadintas sienas dėl būsto broko, gauti nebebus galimybės“, - dėmesį į nedraudžiamuosius įvykius atkreipia pašnekovas.

Taip pat svarbu paminėti, kad gali tekti įsigyti papildomą apsaugos praplėtimą kai kuriems objektams, kaip kad mobilūs telefonai, nešiojami kompiuteriai, tam, jog apsauga galiotų ne tik nuo standartinių rizikų, kaip jau minėtas gaisras ar vagystė, tačiau ir nuo sudaužymo ar netyčinio apliejimo vandeniu.

Civilinės atsakomybės draudimas

Galiausiai yra civilinės atsakomybės draudimo apsauga, apie kurią taip pat svarbu pagalvoti, ypač gyvenantiems daugiabučiuose ir turintiems kaimynus. Dažniausiai šią paslaugą tenka prisiminti, kai susiduriame su užliejimais, bet ji pasitarnauja ir kito tipo žalose. Yra svarbi dėl gaisro išplitimo galimybės, pavyzdžiui, į kaimyno turtą, arba dėl kitų priežasčių bet kuriuo metų laiku. Pavyzdžiui, žiemą, jei nuo jūsų namo nukritęs sniegas apgadintų svetimą turtą.

Norint apsisaugoti nuo vaikų ar augintinių išdaigų tretiesiems asmenims už draudimo vietos ribų, asmens civilinės atsakomybės apsauga taip pat aktuali. Ji pravers net ir važiuojant dviračiu, elektriniu paspirtuku ar tiesiog neatsargiai pasielgus brangių daiktų parduotuvėje. Ši draudimo apsauga suteikiama visai šeimai Lietuvos teritorijoje arba net ir atostogaujant užsienyje, pasirinkus teritorijos išplėtimą.

Įsitikinkite, ar tikrai apdraudėte tai, ką galvojate

„Glimstedt“ asocijuota partnerė, advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė sako, kad nekilnojamojo turto (namo ar buto) draudimas savaime nereiškia jame esančio viso kito kilnojamojo turto, daiktų draudimo, namo atveju - pvz.: tvorą, vartų įrengimus, stogines reikia drausti papildomai. Todėl svarbu visų pirma įsitikinti, ar apdraustas tas draudimo objektas, kurį įsivaizduojate, kad draudžiate.

Taip pat, pasak teisininkės, svarbu įsivertinti, ar draudimo suma, tai yra išmoka, kurią draudiminio įvykio atveju tikėtumėtės gauti, yra pakankama galimai žalai atlyginti, atsižvelgiant į paties turto vertę. Kuo didesnė draudimo suma, tuo didesnė premija (draudimo įmoka), bet „skūpas moka du kartus“.

Svarbu išsiaiškinti draudimo sumas

„Paprastai turto draudimo sutartys atnaujinamos kas metus. O kadangi turto draudimas yra tęstinis, ir per draudimo laikotarpį (metus ar kelerius) gali įvykti ne vienas, o keli draudiminiai įvykiai, tai labai svarbu įsitikinti, kokia draudimo suma yra numatyta visam sutarties laikotarpiui (pvz., metams), ir kokia vienam įvykiui - jos gali skirtis (pvz., visam sutarties laikotarpiui 10 tūkst. Eur, o vienam įvykiui - 10 tūkst. Eur), bet patartina, kad vienam draudiminiam įvykiui draudimo suma būtų tokia pati kaip ir visam draudimo laikotarpiui (pvz., tie patys 10 tūkst. Eur), ir įvykus kad ir vienam, bet reikšmingam draudiminiam įvykiui, gautumėte ne 1 tūkst. Eur, o realiai patirtą žalą. Be to, svarbu, ar draudimo suma yra atsinaujinanti, ar ne, tai yra ar draudikui išmokėjus vieną kartą 1 tūkst. Eur, likusi suma vėl atsinaujina ir vėl iki draudimo laikotarpio pabaigos taikoma 10 tūkst. Eur draudiminė apsauga, ar ji kaskart mažėja. Žinoma, visos šios sąlygos atsispindi draudimo įmokoje, todėl verta ne žavėtis draudikų siūloma mažesne nei kitų konkurentų įmoka už tokį pat draudimą, o pasigilinti, ką už tą įmoka gaunate ir ko netenkate“, - paaiškina advokatė.

Mažiausia draudimo įmoka - ne visada reiškia geriausia

Teisininkė taip pat pastebi, kad vienas didžiausių siurprizų, kurie ištinka, kai jau tenka kreiptis į draudimo bendrovę išmokos - tai kad ne visi įvykiai, sukėlę žalą, ir ne visos rizikos patenka į draudiminę apsaugą, tai yra, kad įvykis, sukėlęs žalą, gali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju. Nedraudiminių įvykių sąrašas yra pateikiamas draudimo sutartyje ar tai draudimo rūšiai taikomose taisyklėse, todėl svarbu į jį pasigilinti ir pasiaiškinti. Bet kuriuo atveju, nedraudiminių įvykių sąrašą vargu ar pavyks pakeisti, tačiau svarbu žinoti, ar esant vienai ar kitai sąlygai draudimas Jus vis dar domina, o atsiradus žalai - ar draudikas pagrįstai remiasi nedraudiminio įvykio sąlyga.

Dar vienas momentas, pasak advokatės, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, - tai kaip bus apskaičiuojama žala apdraustam turtui - atsižvelgiant į atkuriamąją turto vertę, atsižvelgiant į daikto metus ir medžiagų nusidėvėjimą, ar apskaičiuojant pagal naujo analogiško daikto vertę (pvz., automobilio detalių kaina - atsižvelgiant į automobilio gamybos metus ar naujomis detalėmis).

„Svarbu ir nevėluoti sumokėti draudimo įmokos, nes pavėlavus - draudiminė apsauga nutrūksta, o pagal Merfio dėsnį, draudiminis įvykis būtinai atsitiks būtent tuo laikotarpiu, kai turtas, pasirodo, bus neapdraustas“, - sako teisininkė.

Dar labai svarbus aspektas, pasak advokatės, yra draudiko patikimumas: „Pigiausia (mažiausia draudimo įmoka) - ne visada reiškia geriausia. Svarbu, kad įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas ne ieškotų priežasčių nusimesti pareigą mokėti draudimo išmoką, o elgtųsi sąžiningai ir siektų kuo greičiau sureguliuoti žalą“.

Nepavėluokite pranešti apie draudiminį įvykį

Teisininkė primena, kad draudimo išmoka turi būti išmokama per 30 dienų nuo visų žalos sureguliavimui (apskaičiavimui) reikalingų dokumentų pateikimo draudikui. Jei per tiek laiko žala neišmokama, draudikas privalo kas 30 dienų informuoti draudėją arba naudos gavėją (kieno naudai apdrausta) apie žalos administravimo eigą. Taigi, draudėjas taip pat turi būti aktyvus, bendradarbiauti su draudiku, teikti dokumentus.

Dar svarbiau - laiku, tai yra per draudimo sutartyje nustatytą terminą, pranešti apie įvykusį draudiminį įvykį ir šio termino, kuris paprastai būna gan trumpas (3-5 dienos) nepraleisti, nes tokiu atveju draudikas tiesiog formaliai atsisakys mokėti draudimo išmoką. Draudimo sutartį (polisą) paprastai sudaro keli dokumentai ir labai dažnai visos sąlygos nėra nurodomos pačioje sutartyje, o daroma nuoroda į atitinkamos rūšies draudimą reglamentuojančias tos draudimo bendrovės arba net Lietuvos banko patvirtintas taisykles ir konkrečią jų redakciją. Tad prieš sudarant draudimo sutartį verta pasidomėti, kokios taisyklės bus taikomos Jūsų sutarčiai ir į jas pasigilinti, ar jos atitinka Jūsų įsivaizdavimą apie įsigyjamą draudimo produktą. Paprastai taisyklės, kurios, pasirašius draudimo sutartį, tampa sudėtine jos dalimi, yra skelbiamos draudimo bendrovių interneto svetainėse.

Įvykus draudiminiam įvykiui, o draudikui nepagrįstai nemokant draudimo išmokos (neatlyginant žalos) arba skiriantis draudiko ir draudėjo (ar naudos gavėjo) įsivaizdavimui apie žalos dydį svarbu, kad ieškinį teisme draudikui dėl draudimo išmokos išmokėjimo galite pareikšti per 1 metų laikotarpį nuo įvykio, sukėlusio žalą.

tags: #draudiminis #turto #ivykis