Draudimas Disponuoti Bankrutuojančios Įmonės Turtu: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Kreditoriaus interesų saugojimas nuo skolininko nemokumo nuo seno buvo teisinio reguliavimo objektas. Įmonės bankroto proceso pagrindinis tikslas yra kreditorių turtinių interesų patenkinimas. Kai skolininkas nemokus, bet kurioje šiuolaikinėje valstybėje pradedant bankroto procedūras, yra skiriamas nešališkas, nepriklausomas asmuo, kuris perima nemokaus skolininko turtą, dokumentus ir yra atsakingas ne tik už šio turto išsaugojimą, administravimą, bet ir už kiek galima didesnio skolininko turto sukaupimą bei padalijimą kreditoriams. Šiam specialiam subjektui, dar pagal romėnų teisę vadintam curator bonorum, tiek dabar, tiek ir pagal seniau galiojusius teisės aktus dėl jo atliekamo darbo pobūdžio buvo keliami ypatingi reikalavimai.

Bankroto Administratoriaus Statusas ir Funkcijos

Įmonės kreditorių reikalavimų apimties patenkinimas didžia dalimi priklauso nuo įmonės bankroto administratoriaus veiklos. Įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs Įmonių bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Jis didžia dalimi, priklauso nuo įmonės administratoriaus veiklos. Įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs įmonės bankroto įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.

Įmonei tapus nemokia ir teismui pripažinus tokią įmonės būseną, jau iškeliant įmonės bankroto bylą dažniausiai aišku, jog ji nebus pajėgi įvykdyti visų savo turtinių įsipareigojimų. Todėl nuo to momento, kai įmonei pradedamos taikyti bankroto procedūros, pradedamos taikyti ir visos priemonės, kuriomis būtų kuo geriau apsaugoti su įmone turtiniais santykiais susijusių asmenų interesai, ir dėl įmonės nemokumo jų patirti nuostoliai būtų kiek įmanoma mažesni arba apskritai jų būtų išvengta. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, viena iš teismo pareigų, priimant nutartį iškelti bankroto bylą, yra paskirti administratorių. Tokiu būdu atsiranda viena iš pagrindinių figūrų įmonės bankroto procese.

Bankroto administratoriaus sąvoka apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, jog „Įmonės administratorius - tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau - fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau - juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Reikia pastebėti, kad įstatymų leidėjo pateikta bankroto administratoriaus sąvoka nėra išsami. Iš jos tėra aišku tiek, kad administratoriumi teismas gali paskirti fizinį arba juridinį asmenį, kuriam teisės aktai nustatyta tvarka suteikta teisė teikti bankroto administravimo paslaugas.

Nors bankroto administratorius įvardijamas kaip įmonės administratorius, atsižvelgiant į kitas Įmonių bankroto įstatymo normas, kurios įpareigoja ginti įmonės kreditorių interesus, administratorių galima pavadinti ir kreditorių atstovu. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4, 6, 9, 14 ir kituose punktuose numatytas funkcijas. Tuo tarpu jau remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, bankroto administratorius laikomas kreditorių atstovu. Šioje normoje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo įgaliojimu įmonės vardu su administratoriumi sudaro pavedimo sutartį. Sudarius šią sutartį tarp šalių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Atstovaudamas kreditorių teisėms, administratorius sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, atlieka kitas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10, 12, 14, 23 punktuose įvardintas pareigas.

Pažymėtina, kad Lietuvos bankroto teisės doktrinoje labiau krypstama prie to, kad Lietuvai artimesnė yra bankroto administratoriaus, kaip teismo skiriamo skolininko atstovo, teorija. Taip pat tikslinga paminėti ir tai, koks teisinis statusas bankroto administratoriui yra suteiktas kitose valstybėse. Austrijoje administratorius savo veiklą atlieka, vadovaudamasis kreditorių ir skolininko interesais. Italijoje, kurioje bankroto procesas pasižymi tam tikra specifika, administratorius veikia kaip valstybės tarnautojas (pareigūnas).

Bankroto Administratoriaus Veikla ir Interesų Konfliktas

Reikia pastebėti, kad asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, į bankroto procesą įstoja vedamas savo interesų. Tai savaime suprantama, nes materialinės naudos gavimas yra kiekvieno rinkos dalyvio tikslas. Taigi, remiantis Teismo suformuota pozicija, bankroto administratorius galima įvardinti, kaip verslo subjektą, užsiimantį įmonių bankroto administravimo veikla bei siekiantį iš šios veiklos gauti pelną. Kita vertus reikia pastebėti, kad praktikoje ir teorijoje bankroto administratoriaus statusas dažnai gali skirtis. Iš dalies galima pritarti rusų bankroto teisės specialisto V. S. Teruaškin nuomonei, kad „atsitiktinis administratorius“, t. y. tokie, kurie iš anksto nebūtų susiję su kurio nors kreditoriaus, skolininko valdymo organų ar skolininko konkurentų interesais, dalyvavimas bankroto procese yra labiau teorinis nei realus.

Siekiant išvengti tokios ydingos praktikos, būtina sukurti garantijas, kad administratorius už vykdomą veiklą gautų teisingą atlyginimą, kuris suteiktų asmeniui motyvaciją verstis įmonių bankroto administravimo veikla. Be to, įstatymų leidėjas turėtų tiksliai ir aiškiai reglamentuoti bankroto administratoriaus institutą bei apibrėžti jo statusą įmonės bankroto procese. Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad įstatymų leidėjas nevisapusiškai bei neišsamiai apibrėžia bankroto administratoriaus sąvoką. Autorės nuomone, analizuojant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas nėra visiškai aišku, kieno interesus bankroto administratorius turėtų atstovauti, bei koks yra jo teisinis statusas. Administravimo veikla yra glaudžiai susijusi su veiksmingu vadovavimu. Administravimas yra ir tuo ypatinga veiklos sritis, nes daro nemenką įtaką kitoms veiklos sritims.

Administravimo Veiklos Principai ir Funkcijos

Į administravimo veiklą per vadybos prizmę, šis procesas susideda iš tokių principų kaip planavimas ir prognozavimas, organizavimas, vadovavimas, koordinavimas, kontrolė. Bankroto administravimo veikla remiasi panašiais principais, kurie apima administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, kurias reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies teisės normos. Administravimo veiklos ir administratoriaus atliekamų darbų apimtis, jų vykdymo eiliškumas priklauso nuo daugelio aspektų. Šis įstatymas tiesiogiai įvardina vienintelį atvejį, kada savininkas (savininkai) gali teikti savo pasikėlymą kreditorių susirinkimui - tai pasikėlymas dėl taikos sutarties sudarymo (LR ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis).

Daugumoje Europos Sąjungos šalių akcininkų teisės yra drastiškai suvaržomos nuo pat to momento, kai tik bendrovė patenka į bankroto proceso sūkurį. Daugeliu atvejų iš akcininkų yra atimama teisė šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, sudaryti darbotvarkę bei teisė priimti sprendimus, kurie paprastai yra priskiriami visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Jiems paliekama tik labai menka jų įtaka bankroto proceso eigai.

Praktiniai Aspektai ir Teismų Praktika

Pradedant atsakinėti į pateiktą skaitytojo klausimą pirma būtina apžvelgti bankroto procedūros reglamentavimo ypatybes. Pagrindiniai teisės aktai reguliuojantis bankroto procedūrą yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto ir fizinių asmenų bankroto įstatymai. Vadovaujantis ĮBĮ, įmonei iškeliama bankroto byla, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams (darbuotojui) atlyginimus. Taip pat ĮBĮ yra įtvirtintos normos, suteikiančios teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Pradėjus bankroto procedūrą ir teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti įmonės administratorių, uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bei atlikti kitus veiksmus, pagal ĮBĮ.

Todėl svarbu pabrėžti, kad apribojimai disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu, taikomi nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Kontoros D LEGALS teisininkas Laimonas Stančikas pažymi, jog bankroto teisinio instituto paskirtis yra pirmiausia apsaugoti nemokaus skolininko, negebančio tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, kreditorių teises ir interesus. Bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas -patenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi, bankrutuojančios bendrovės sudarytų sandorių teisėtumo klausimas tiesiogiai įtakoja bendrovės turo kiekį, o tai lemia kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus bendrovei. Pažymėtina, kad ĮBĮ nenustatyta draudimo bankrutuojančios įmonės kreditoriams ginti savo teises, todėl kreditorius turi teisę ginti savo interesus ne tik ĮBĮ nustatyta tvarka, bet ir kitomis, šiame įstatyme nenustatytomis, bet jam neprieštaraujančiomis teisinėmis priemonėmis.

Svarbu, kad tokiu būdu suinteresuotas asmuo praranda teisę reikšti reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, kadangi tokio reikalavimo taikymas reikštų kito jo teisių gynybos būdo taikymą jau esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui dėl skolos dydžio ir vykstant bankroto procedūroms dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Todėl stojant į bankroto bylos procedūrą būtina pasirinkti tinkamiausią savo pažeistų teisių gynybos būdą t.y. pateikti prašymą įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą arba teikti ieškinį ir jame reikalauti vienus ar kitus įmonės sudarytus sandorius pripažinti neteisėtais ir tenkinti atitinkamus reikalavimus (dažniausiai tai daroma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK) 6.66 straipsniu, kuriame numatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius).

Atsakant į skaitytojo klausimą, kontoros D LEGALS teisininkas L. Stančikas pažymi, kad yra galimybė atgauti prekes už kurias nebuvo sumokėta. Tačiau tokiai galimybei įgyvendinti turi būti atitinkamos sąlygos ir imtasi konkrečių veiksmų, t. y. pirma, turi būti nuginčytas prekių pardavimas, pagal PVM sąskaitą faktūrą. Pabrėžtina, kad prekių pardavėjas turi peržiūrėti, kaip buvo susitarta dėl nuosavybės teisės perėjimo, pagal pirkimo - pardavimo sutartį, nes tikėtina, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Kitas pagrindas pripažinti prekių pardavimą neteisėtu, pagal PVM sąskaitą faktūrą, būtų ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma, kad jokie sandoriai negali būti atlikti įmonėje nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ar įmonė galėjo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl svarbu atkreipti dėmesį, kada buvo perduotos prekės t. y. prieš ar po bankroto bylos iškėlimo.

Įmonių Bankrotų Tendencijos Lietuvoje

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, bankrotų skaičius Lietuvoje nuolat auga. Pagrindinė bankroto priežastis - įmonės nemokumas. Jei įmonė tampa nemoki, jai gresia bankrotas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau -Įstatymas) nurodoma, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės bankrotą gali lemti tiek išorinės (ekonominė krizė, valiutų nestabilumas, nepalanki muitų politika ir pan.), tiek vidinės priežastys (vagystė, gaisras, atsakingų nerūpestingumas).

Atsižvelgiant į tai, įmonės vadovui įstatymai taiko aukštesnius veiklos ir atsakomybės standartus. Deja, bet praktika atskleidžia, kad dažnai lemiamą vaidmenį įmonės bankroto procese turi netinkama vadovų veikla, kompetencija, įžvalgumas.Vadovo civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę (pvz. vadovo atsakomybė už netinkamų pareigų vykdymą), tiek prieš jos kreditorius (pvz. tyčinio bankroto atveju). Vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jo ir jo vadovaujamos įmonės santykiai yra specifiniai, t.y. vadovas geriausiai žino finansinę įmonės būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeis kreditorių interesus. Toks vadovo elgesys neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

Praktikoje galima rasti pavyzdžių, kuomet žala iš vadovo priteisiama, kai įmonė ilgą laiką nevykdo veiklos, bet prisiima naujus įsipareigojimus taip didindama nuostolius dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių su kuriais nėra galimybės atsiskaityti. Suinteresuotas kreditorius turi pats kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad vadovo veiksmai buvo nesąžiningi. Jei įmonės vadovas tuo nepasirūpino, tai gali būti traktuojama kaip nesąžiningas įmonės vadovo veiksmas prieš kreditorius. Dažnai vadovas, kuris vykdo nesąžiningą veiklą, įmonės turtą „išdalina“ savo šeimos nariams. Taigi, vadovą galima priversti atsakyti už įmonei padarytą žalą bei įpareigoti tinkamai atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet reikia įrodyti, kad įmonės vadovas sąmoningai elgėsi nesąžiningai.

Kreditoriai dažnai galvoja, kad bankroto administratorius - tai asmuo, kuris atstovauja bankrutuojančią įmonę, bet tai nėra tiesa. Bankroto administratorius yra nešališkas asmuo, kuris atlieka tarsi tarpininko funkciją tarp skolininko ir kreditoriaus. Taigi, kreditorius turi teisę kreiptis į bankroto administratorių ir paraginti bankroto administratorių skirti vadovui baudą už pareigų nevykdymą (pvz. vadovui neperduodant bankroto administratoriui reikiamų įmonės finansinių dokumentų, taip ilginant procesą ir užkertant kelią įvertinti įmonės finansinę padėti).

Bankroto Procedūros Etapai

UAB bankroto procedūra vyksta keliais etapais:

• Kreditorių reikalavimų pateikimas - bankrutuojančiai įmonei turintys reikalavimų kreditoriai, per 30-45 dienų laikotarpį pateikia juos teismo žinion.
• Įmonės likvidavimas - šio žingsnio metu yra atsiskaitoma su kreditoriais, parduodamas likęs įmonės turtas ir t.t.

Visos bankroto procedūros metu, galima sakyti, jog administratorius perima bankrutuojančios įmonės vadovo pareigas. Pirmasis dalykas kuo dažniausiai yra pasirūpinama yra pačio bankroto proceso apmokėjimas. Kitas kertinis etapas - pilnas atsiskaitymas su bankrutuojančios įmonės darbuotojais. Galiausiai yra pasirūpinama atsiskaitymu valstybei.

Teismų Praktika

Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. eB2-669-278/2018 konstatuoja, kadangi A. N. firma „Sabura“ teismui nepateikė duomenų, jog įmonė šiuo metu vykdo ūkinę veiklą ir gauna pajamų ar, kad jos įsipareigojimai pareiškėjui yra ženkliai sumažėję, todėl konstatuotina, jog atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Statistika

Bankroto bylų skaičiaus dinamika 2014-2015 m. laikotarpiu:

tags: #draudziama #disponuoti #bankrutuojancios #imones #turtu