Pelėsis namuose - itin nelaukiamas svečias. Jis gali "apsigyventi" bet kuriuose namuose ir tapti rimtu įvairių ligų, alergijų židiniu. Mikroskopinės pelėsių sporos sklando visur (pvz.: ore, vandenyje). Vos tik jos patenka į palankią aplinką, akimirksniu ima sparčiai daugintis. Pelėsis gali atsirasti ant įvairių paviršių.
Kalbant plačiai, pelėsis yra viena iš grybų rūšių. O grybų rūšių mūsų planetoje yra labai daug, virš 100 000. Grybai yra unikalūs organizmai, turintys ne tik augalų, bet ir gyvūnų požymių, tad mokslininkai atskyrė grybus nuo augalų ir botanikoje sukūrė atskirą mokslą - mikologiją.
Tarp visų grybų, pelėsio grybai išskiriami į atskirą grupę ir turi nemažai savo rūšių ir porūšių. Labai smulkių dalelių pavidalu, pelėsis ir jo sporos kartu su kitais mikroorganizmais (bakterijomis, virusais) yra kiekvienos patalpos ore. Pelėsio sporos dydis yra 2 - 8 µm (bakterijų 0.5 - 1,5 µm), tiek pelėsio sporos, tiek ir jo dalelės gali ore sklandyti atskirai, o gali ir susikabinusios tarpusavyje, su bakterijomis ar su dulkėmis.
Kaip lauke, taip ir namuose esančių pelėsio sporų kiekis priklauso nuo sezoniškumo ir pelėsio rūšies. Kaip visų grybų, taip ir pelėsio atsiradimo ir augimo pagrindas - drėgmė. Kaip minėta, visų namų ore sklando pelėsio sporos ir kai ant kokio nors paviršiaus yra drėgmės, pelėsio sporos prie jos prisikabina ir įleidžia savo ypatingai plonas ir ilgas šaknis - hifus.
Ar verta pačiam naikintį ir šalintį pelėsį? #PelėsioŠalinimo, naikinimo paslaugos Tel.+37060651043
Pelėsio atsiradimo priežastys
Viena dažniausių pelėsio atsiradimo priežasčių yra didelė drėgmė ir prastas vėdinimas. Pelėsis - tai paprastas grybelis, kuris dievina drėgmę ir blogą ventiliaciją. Taigi apibendrinant, pelėsio namuose ant sienų atsiradimo ir augimo priežastis yra viena, tai per didelė drėgmė. Bet svarbu pabrėžti, kad didelė drėgmė ne bet kur, o toje vietoje kur auga pelėsis.
Pavyzdžiui, drėgmė patalpų ore gali būti didelė, bet jeigu ji nesikondensuoja ant kažkokio paviršiaus, ant to paviršiaus pelėsis ir neaugs. O gali būti patalpų drėgmė normali ar net maža, bet ant kažkokio paviršiaus namuose nuolatos susidaro ir laikosi drėgmės dėmės ar kondensatas. Toje vietoje pelėsis pradeda augti. Drėgmės namuose atsiradimo ir kondensavimosi ant konkretaus paviršiaus priežasčių yra gan daug. Todėl nustatant drėgmės atsiradimo, kondensavimosi ir kondensato laikymosi priežastį reikia turėti specifinių žinių ir patirties.
Didelė patalpų drėgmė (nuo 60-75 proc. ir daugiau), kuri nespėja pasišalinti, todėl kaupiasi ir prišaukia pelėsį bei skatina jo kolonijų plitimą. Taigi, jei namuose džiovinate skalbinius, o vonios kambaryje nėra vėdinimo sistemos kaip ištraukimo ventiliatorius, laukite šio nemalonaus grybo atakų.
Žemenė temperatūra (iki 18 °C, bet dažniausiai ir dar mažiau): tam, kad pelėsis namuose atsirastų, ji turi laikytis ilgesnį laiką. Svarbu žinoti, kad jei namuose nuolat yra per šalta, bus sunku suvaldyti per didelį drėgmės kiekį, o šie 2 veiksniai jau didina pelėsio atsiradimo tikimybę.
Prasta ventiliacija. Jei patalpos nevėdinamos arba vėdinamos netinkamai, oras negali cirkuliuoti, o patalpų drėgmė kondensuojasi ant sienų, kol galiausiai pradeda augti ir pelėsis.
Tiesa, minima ir dar viena būtinoji sąlyga - aplinkoje esančios sporos. Pelėsio sporas galima lyginti su sėklomis. Kuo palankesnė terpė, tuo greičiau pelėsis auga.
Drėgnos sąlygos yra idealios pelėsių ir grybų augimui. Pelėsiai dažnai atsiranda ant drėgnų paviršių, tokių kaip sienos, lubos, langų rėmai, kilimai ir baldai. Ilgalaikė drėgmė veda prie nemalonių kvapų, kurie kyla iš pelėsio ir supuvusių medžiagų.
Dažnai drėgni ir blogai vėdinami rūsiai tampa pelėsių veisimosi vieta.
Kaip minėta, pagrindinės pelėsio atsiradimo priežastys - drėgmė, nepakankama temperatūra ir netinkamas vėdinimas. Tad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kurios iš šių priežasčių lėmė pelėsio atsiradimą namuose ir nedelsiant imti jas šalinti, t. y. Pelėsis ant sienos išnaikinamas sunkiai, nes dažnai būna įsiskverbęs į gilesnius apdailos medžiagų sluoksnius. Pirmasis pelėsio požymis yra specifinis ir aštrus kvapas. Pelėsis tampa matomas plika akimi bei užuodžiamas specifinis kvapas.
Prieš pradedant naikinti pelėsį svarbu išsiaiškinti jo atsiradimo priežastį. Patarimai, kaip išvengti pelėsio atsiradimo:
- Reguliariai vėdinkite patalpas.
- Palaikykite tinkamą temperatūrą (ne žemesnę nei 18 laipsnių).
- Kontroliuokite drėgmės lygį (rekomenduojamas drėgmės lygis yra iki 60 procentų).
- Nelaikykite drėgnų daiktų (pvz., skalbinių) patalpose be ventiliacijos.
- Reguliariai valykite vonią, dušą ir virtuvę.
Pelėsis dažniausiai pradeda kauptis drėgnose vietose, todėl jo išvengti galima tinkamai kontroliuojant drėgmę patalpose. Reikėtų atidžiai stebėti, ar namuose nėra vandens pratekėjimų iš vamzdžių, kriauklės, vonios, tualeto ar stogo. Radus problemą - būtina ją sutvarkyti, nes to nepadarius, net ir išnaikintas pelėsis vėliau sugrįš.
Pagrindiniai pelėsio tipai
Kalbant apie pastatų viduje, ant sienų ir baldų atsirandančius pelėsius, dažniausiai jie yra juodos spalvos. Šie juodos spalvos pelėsiai lotyniškai vadinami - Aspergillus niger, jie turi kelis porūšius ir ant sienų ir kitų paviršių namuose įsimeta ir auga vienas iš šio pelėsio porūšių. Dažniausiai šis pelėsis įsimeta ant drėgnų mūro ar gipsokartonio sienų, kampuose. Tuomet, jei pelėsiui pakanka drėgmės ir oras šalia jo cirkuliuoja silpnai, jis pradeda augti ir plėsti savo koloniją. Kuo didesnė drėgmė, aukštesnė temperatūra, kuo daugiau dulkių ir purvo, kuo mažiau cirkuliuoja oras ir mažiau šviesos, tuo greičiau auga ir plečiasi pelėsis. Palankiausios sąlygos jam augti yra apie 95 % drėgmės, apie 20 laipsnių šilumos, tamsa ir nejudantis oras. Prie tokių sąlygų pelėsis namuose plečiasi ir auga labai greitai. Bet kai pelėsis pradėjo augti, jo augimui pakanka ir 60 procentų drėgmės.
Pelėsis Aspergillus niger dažniausiai augantis namuose ant sienų yra vienas iš nuodingiausių pelėsio rūšių. Ir jo augimui tinka įvairiausi paviršiai mūsų namuose: mūras, tinkas, medis, gipsokartonis, plastikas, guma, įvairiausi audiniai, kilimai, dažyti paviršiai, knygos ir t.t. Įsimetęs į aprangą, juodasis pelėsis sukuria sunkiai išskalbiamas dėmes. Dar juodasis pelėsis kuria blogą kvapą, ir šis kvapas įsigeria į tas medžiagas, kuriose jis auga. Kadangi pelėsio užduotis yra suardyti medžiagą ant kurios jis augą, ypatingai drėgnose ir nevalomose namų vietose jis taip išsikeroja, kad net pradeda kristi tinkas ir silpnėti mūrinės konstrukcijos.
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių pelėsio rūšių:
- Aspergillus: Šios rūšies pelėsis būna baltos, žalsvos arba pilkos su tamsiomis dėmėmis spalvos.
- Aureobasidium: pelėsis yra rausvos spalvos su juodomis dėmėmis.
- Cladosporium: Šis pelėsis - nereiklus aplinkos sąlygoms, puikiai auga tiek vėsiose, tiek ir šiltose patalpose.
- Penicillium: dažniausiai pradeda augti vandens pažeistose patalpose, ant paviršių ar po jais, pavyzdžiui, po kilimais, rūsiuose.
- Stachybotrys chartarum (juodasis pelėsis): vienas nemaloniausių ir plačiausiai paplitęs pelėsis namuose. Namų lubas ir sienas įprastai papuošia (žinoma, neigiama prasme) juodasis pelėsis.
- Trichoderma: tai pelėsis, dažniausiai okupuojantis medinius paviršius, augantis ant langų drėgnose patalpose - vonios kambariuose ar virtuvėse.
Mokslininkai mano, kad gali egzistuoti net iki 300 tūkst. pelėsių rūšių!
Kaip jau supratote, pelėsis namuose gali būti skirtingų spalvų, formų, tekstūrų, ant skirtingos sudėties paviršių. Pelėsio sporų yra visur - tiek lauke, tiek patalpose, tačiau jos tokios mažos, kad plika akimi jų nesimato. Į namus sporos gali patekti per orą: pro atvirus langus, duris, vėdinimo sistemas. Taip pat jų galime parsinešti iš lauko ir patys - sporos prikimba prie drabužių, batų, gyvūnų kailio.
Pelėsis namuose augti pradeda tik tuomet, kai sporos nusileidžia ten, kur jų augimui yra idealios sąlygos - pakankamai drėgmės bei maistinių medžiagų atsargų.
Pelėsio žala sveikatai
Pelėsių grybeliai veikia imuninę mūsų sistemą ir sukelia įvairias alergines reakcijas (kosulį, slogą). Savaime pelėsis namuose gal ir nebūtų toks grėsmingas, jei ne jo lengvai oru pernešamos sporos - vieni iš žinomiausių alergenų, skatinančių astmą ir kitas kvėpavimo takų ligas. Daugelis žmonių yra jautrūs pelėsio išskiriamiems toksinams.
Į juos organizmas gali reaguoti panašiai, kaip ir į kitus aplinkos alergenus (žiedadulkes, gyvūnų pleiskanas ir pan.). Pelėsio sporų mes įkvepiame arba galime jų suvalgyti su maistu.
Didelis drėgmės lygis patalpose gali padidinti bakterijų ir grybelių kiekį ore, o tai didina peršalimo, bronchų uždegimo ir kitų kvėpavimo takų ligų riziką. Tyrimai rodo, kad žmonės, gyvenantys drėgnose patalpose, yra 30-50% linkę susirgti kvėpavimo takų infekcijomis.
Kitas pelėsio poveikis sveikatai:
- Alergija
- Astmos priepuoliai
- Aspergiliozė - tai įvairių infekcinių susirgimų grupė
- Toksinės organizmo reakcijos - apsinuodijimas. Tam tikrų rūšių pelėsis gamina natūralias kancerogenines medžiagas
- Pneumonitas dėl padidėjusio jautrumo
- Įvairūs uždegimai
- Sinusitas
Mikotoksinai sukelia nuovargį, galvos skausmus, svaigimą bei kvėpavimo apsunkinimą.
Pelėsinis mikroorganizmas - tai viena grybelio rūšių, kurių yra labai daug. Žmogaus sveikatai pavojingi ne patys grybai, o jiems augant išsiskiriantys toksinai, kurie kenkia žmogaus...
Kaip išnaikinti pelėsį
Išnaikinti pelėsį - nelengvas darbas. Tad derėtų iš karto imtis atitinkamų veiksmų, jei namuose įtariate pelėsį. Pelėsį pavyks įveikti ne vienu veiksmu. Nepakanka tik nuplauti ir nuvalyti užaugusį grybelį - reikia žūtbūt sukurti tokias mikroklimato sąlygas gyvenamojoje patalpoje, kuriose grybelis niekada nebeatsirastų.
Jei pelėsio problema neduoda jums ramybės, pašalinti ją galite naudodami specialias antiseptines priemones, kurių nesunkiai įsigysite statybinių medžiagų parduotuvėje. Tačiau atminkite, kad bet kokia pelėsiui naikinti skirta cheminė priemonė yra nuodas! Tad elgtis su ja derėtų ypač atsargiai. Jeigu abejojate, ar savarankiškai visam laikui pavyks atsikratyti pelėsio, bijote sugadinti paviršius arba pelėsis apėmęs didelius plotus, rekomenduojama kreiptis į specializuotas įmones, kurios teikia pelėsio naikinimo paslaugą.
Geriausiai patikrinta priemonė nuo pelėsio - tai specialus antiseptinis gruntas, kurį nesunkiai rasite statybinių medžiagų parduotuvių lentynose. Antiseptinį gruntą naudoti lengva. Paprastai nereikia į jį pilti vandens. Prieš tepdami gruntą, pašalinkite pelėsį. Jei grybelis įsiskverbęs giliau, būtina jį ypač gerai nuvalyti, o jei reikia, gramdyti net iki betono. Gruntą tepkite ant sauso paviršiaus ir tolygiai.
Kovoje su pelėsių grybeliu jums taip pat gali pagelbėti naminės priemonės. Jos ne mažiau efektyvios nei aukščiau minėtasis specialusis gruntas, be to, ne tokios nuodingos.
Efektyvūs būdai pelėsi panaikinti natūraliai
- Baliklis: Paprastu balikliu galite pašalinti įvairius pelėsių grybelius. Veiklioji jo medžiaga - tai natrio hipochloritas, kuris užmuša pelėsį ir šalina jo sporas. Balikliu valykite vonios kambario plyteles, stiklą, grindis, tačiau nepamirškite, kad daugelis daiktų nubąla ir dėl balinamojo baliklio poveikio lieka sugadinti. Prieš imdamiesi pelėsių naikinimo, įsitikinkite, kad valomoji patalpa gerai vėdinama, taip pat nepamirškite mūvėti guminių pirštinių.
- Actas: Paprastas actas, kuris tikrai yra kiekvienos šeimininkės virtuvėje, - tai silpna rūgštis, galinti sunaikinti įvairiausių rūšių pelėsį Nors actas skleidžia specifinį kvapą, jis neišskiria tokių pavojingų garų kaip baliklis. Kad pavyktų išnaikinti pelėsį, purkštuvu užpurkškite ant pelėsinio paviršiaus arba galite patrinti actu suvilgyta kempinėle. Po valandos nuplaukite paprastu vandeniu ir gerai išvėdinkite patalpą.
- Vandenilio peroksidas: Šis peroksidas irgi tinka kovai su pelėsiu, nes tai puiki antibakterinė priemonė nuo grybelių. 3 proc. vandenilio tirpalą galima įsigyti vaistinėje. Jis nenuodingas ir neerzina nosies aitriu kvapu.
- Geriamoji soda: Jei po ranka yra geriamoji soda, ji taip pat bus puiki pagalbininkė nuo pelėsio. Soda šalina grybelį ir garsėja kaip natūrali, saugi valomoji naminė priemonė. Skirtingai nei kitos antipelėsinės priemonės, kuriose yra stiprių cheminių medžiagų, geriamoji soda nekenkia nei šeimos nariams, nei augintiniams. Arbatinį šaukštelį sodos ištirpdykite stiklinėje vandens ir purkštuvu apipurkškite pelėsio "okupuotą" paviršių. Actas - natūrali priemonė kovai su pelėsiu.
Svarbiausia paslaptis šalinant pelėsį naminėmis priemonėmis - jo pažeistas vietas kruopščiai nuvalyti ir išdžiovinti.
Sienas reikėtų nuvalyti specialiu fungicidiniu tirpalu, po to nuplauti švariu vandeniu ir palikti išdžiūti dvi - tris dienas. Išdžiūvus sienai, pelėsiai nuvalomi kietu metaliniu šepečiu. Valant sienas, kambario durys turi būti uždaros, o langai - atidaryti.
Pelėsį naikinant savarankiškai, to negalima daryti plikomis rankomis. Būtina mūvėti gumines pirštines, užsidėti apsauginius akinius ir respiratorių - taip nepakenksite savo sveikatai.
Tačiau kai kuriais atvejais patys gyventojai išnaikinti pelėsio negali. Jeigu grybai paviršiuje - žmonės gali juos panaikinti patys. Tačiau pelėsiniai grybai gali būti giliai įsiskverbę už apdailos, plokščių. Tada namų priemonės nepadeda ir reikia ozono, arba kokiomis kitomis dujomis naikinti pelėsinius grybus. Įtarti, kad pelėsis įsiveisęs nematomose vietose, galima namuose pajutus nemalonų kvapą: jeigu pelėsis įsiveisęs po plokštėmis, tada atsiranda smarvė.
Jei abejojate, ar savarankiškai visam laikui pavyks atsikratyti pelėsio, bijote sugadinti paviršius arba pelėsis apėmęs didelius plotus, rekomenduojama kreiptis į specializuotas įmones, kurios teikia pelėsio naikinimo paslaugą. Parinksime tinkamiausias pelėsio naikinimo metodikas, garantuosime puikius rezultatus, padėsime išvengti pelėsio sukeliamų negalavimų bei pasiūlysime draugišką kainodarą.
Ventiliacijos svarba
Drėgmė gali pažeisti statybines medžiagas, pavyzdžiui, gipso kartono plokštes, medinius baldus, grindis, ir netgi apdailą, sukeldama ilgalaikes išlaidas remontui.
Ištraukimo ventiliatorius yra svarbus įrenginys, kuris efektyviai pašalina drėgną orą iš patalpos ir pakeičia jį šviežiu oru iš išorės. Ištraukimo ventiliatoriai sukuria oro cirkuliaciją ir nuolat išstumia drėgną orą iš patalpų taip sumažindami drėgmės lygį. Tai ypač svarbu vietose, kur yra daug drėgmės.
Kadangi drėgmė dažnai kaupiasi vietose su prasta ventiliacija - svarbu, kad ištraukimo ventiliatorius užtikrintų nuolatinį oro judėjimą. Tinkama ventiliacija, ypač nuolatinis drėgmės pašalinimas, apsaugo nuo pelėsio augimo. Ištraukimo ventiliatoriai taip pat padeda pašalinti nemalonius kvapus, kurie gali atsirasti dėl pelėsio. Nors ventiliatorius neišsprendžia pačios pelėsių problemos - jis pašalina oro teršalus, tokius kaip pelėsio sporos ir bakterijos, kurios gali sukelti kvapų plitimą.
Ventiliatorius turi būti pakankamai galingas, kad galėtų pašalinti orą iš visos patalpos. Pavyzdžiui, vonios kambariui rekomenduojama pasirinkti ventiliatorių su galingumu nuo 50 iki 100 CFM (kubinių pėdų per minutę). Jei ventiliatorius veiks nuolat, svarbu, kad jis būtų tylus. Daugelis gamintojų nurodo triukšmo lygį decibelais (dB), todėl rinkitės modelius, kurių triukšmo lygis neviršija 40-50 dB.
Ištraukimo ventiliatoriai yra labai svarbūs kovojant su drėgmės ir pelėsio problemomis patalpose. Jie ne tik padeda pašalinti perteklinę drėgmę, bet ir užkerta kelią pelėsių augimui, pašalina nemalonius kvapus ir pagerina oro kokybę.
Prevencija
Taigi, panaikinę pelėsį įvairiomis priemonėmis, jūs išspręsite tik dalį problemos. Kitas jūsų veiksmas - pasirūpinti sausu oru ir nepamiršti reguliariai vėdinti patalpas, kuriose klestėjo pelėsis.
Pastebėjote, kad atsiradęs pelėsis namuose ima vis labiau vešėti? Tai viena iš gana populiarių, bet tokių pat nemalonių problemų namuose, kaip ir atklydusios skruzdės, maistinės muselės ar patalinės blakės. Pelėsis namuose gali augti ant sienų, drabužių, namų apyvokos daiktų. Namuose, kur daug drėgmės, puikios sąlygos pelėsiui karaliauti. Jis gali pažeisti daiktus, sukelti sveikatos problemų. Tad ką daryti, jį pastebėjus? Pelėsis - tai organizmas, priklausantis grybų šeimai.
Norint iš anksto užkirsti kelią pelėsio atsiradimui, reikėtų namuose palaikyti švarą, juos reguliariai vėdinti, o taip pat - kontroliuoti drėgmę. Drėgmės kontrolė yra svarbiausias veiksnys, neleidžiantis pelėsiui augti. Atkreipkite dėmesį į drėgmės kiekį padidinančius šaltinius - pavyzdžiui, vandens nutekėjimas lyjant lietui, vandens naudojimas gaminant maistą, skalbimas - visa tai padidina drėgmę patalpoje.
Įsirenginėjate naujus namus? Svarbu iš anksto užkirsti kelią galimam pelėsių augimui. Pavyzdžiui, vienas iš būdų, kaip tai padaryti - sandarinant namą naudoti jau patikrintus būdus, kaip montuoti vandeniui nepralaidžius stogus, langus, užsandarinti angas aplink langus, duris.
Jei patalpose drėgmės daug, į pagalbą jos absorbavimui galite pasitelkti augalus, kurie sugeria drėgmę per savo lapus. Visos patalpose esančios drėgmės jie tikrai nepanaikins, tačiau sumažins - tikrai.
Pavyzdžiui:
- Anglų gebenė - lengvai prižiūrima, turi gražią išvaizdą. Puikiai papuoštų, pavyzdžiui, vonios kambarį.
- Taikos lelija - gali taip pat būti toksiška naminiams gyvūnams, tačiau nereikalauja tiesioginių saulės spindulių.
- Orchidėjos - puikiai absorbuoja drėgmę, tačiau kartu reikalauja ir netiesioginės saulės šviesos.
- Tilandsija - nereikalauja daug priežiūros, o maitinasi - iš oro gautomis maistinėmis medžiagomis.
- Palmės - tiks bet kuriam namuose esančiam kambariui, įskaitant ir vonios kambarį.
- Paparčiai - mėgsta netiesioginius saulės spindulius, reguliarų laistymą.
- Sansevjera - turi žalius, kardo formos lapus.
- Begonijos - nors šios gėlės nėra labai populiarios, tačiau mėgsta drėgną aplinką.
- Laimės bambukas - tai nėra tradicinis bambukas. Auginti jį galima tiek dirvoje, tiek vandenyje.