Ar susiduriate su drėgmės problemomis savo sklype? Ar norite apsaugoti savo namo pamatus nuo vandens poveikio? Ar planuojate įsirengti drenažo sistemą, bet nežinote nuo ko pradėti? Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie sklypo drenažo įrengimo technologiją, nuo drenažo būtinybės iki įrengimo žingsnių ir priežiūros.
Kodėl reikalingas drenažas?
Gyvenantieji sodybose, nuosavuose namuose dažnai susiduria su paviršinio ar gruntinio vandens pertekliumi. Drenažas reikalingas norint surinkti nuo stogų bėgantį vandenį, norint nusausinti sklypą, esantį daubose ir kt. Drenažo įrengimas labai svarbus todėl, kad tekantis vanduo nepasiektų ir neardytų pamatų konstrukcijos, nesiskverbtų į rūsio pamatus.
Nuo gyvenamojo namo stogo per metus nuteka maždaug 50-100 m3 lietaus ir tirpstančio sniego, kurie dėl padidėjusio drėgmės kiekio ilgainiui gali pradėti neigiamai veikti namo konstrukcijas. Norint apsaugoti namo pamatą ir teritoriją aplink namą nuo neigiamo vandens poveikio, būtina vandenį surinkti ir nuvesti jį nuo namo per saugų atstumą. Drenažas - tai grunto sausinimo būdas, šalinant drėgmės perteklių drenomis, siekiant apsaugoti pastatus arba jų dalis nuo užliejimo vandeniu. Aukštas gruntinio vandens lygis nepageidaujamas tiek vykdant naują statybą, tiek eksploatuojant jau esamus statinius.
Namas turi būti apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių. Požeminės statinių dalys nuo per didelės drėgmės gali būti apsaugomos įvairiomis hidroizoliacinėmis medžiagomis. Pati efektyviausia priemonė - drenažas, leidžianti išvengti drėgmės pastatų pamatuose, sienose. Drenažas pašalina laisvąjį požeminį vandenį iš grunto, o hidroizoliacija apsaugo statinius nuo kapiliarinio vandens poveikio.
Statybinio drenažo pagrindinis tikslas - apsaugoti statinius nuo vandens. Požeminio vandens lygiui pažeminti bei plotams sausinti įrengiamas sisteminio drenažo tinklas. Jeigu kyla pavojus užtvinti pastato požeminei daliai, kai reikia apsaugoti pamatą, efektyvią apsaugą užtikrina pagal pastato perimetrą įrengtas drenažas (žiedinio tipo drenažas, t. y. drenos klojamos aplink namą).
Jei kieme esančioje duobėje susikaupęs vanduo nedingsta, nebūtinai galima manyti, kad gruntinis vanduo yra aukštai. Dėl drėgmės pertekliaus dažniausiai susiduriama su problemomis, kurios kyla su požemine namo dalimi: rūsiu, požeminiu garažu, pamatais. Dauguma medžių ir vaismedžių gali neprigyti dėl to labai drėgnos žemės.
Apsaugant požeminius statinius (rūsius, požemines perėjas ir pan.) nuo patvenkimo, būtina įrengti hidroizoliacines dangas, filtracines prizmes arba drenažą.
Taigi namų savininkams galime padėti išspręsti opias problemas bei įrengti kiemo ar namo pamatų drenažą. Teikiame drenažo įrengimo paslaugas gyvenantiems namuose, sodybose, įvairios paskirties teritorijose. Dėl šių priežasčių verta kreiptis į mus - profesionalus, išmanančius savo darbą.
Drenažo sistemos elementai
Drenažo sistema sudaryta iš drenuojančių, laidumą mažinančių medžiagų, pavyzdžiui, skaldos ar žvyro, specialių izoliacinių plokščių, drenažo vamzdžių ir kt.
Pagrindiniai drenažo sistemos elementai:
- Drenuojamasis sluoksnis (žvyras, skalda)
- Drenažo vamzdžiai (drenos)
- PVC vamzdžių jungtys
- Drenažo šuliniai
- Filtrai
Drenažo tipai
Šiuolaikinėje statybos praktikoje naudojami įvairūs drenažo tipai, kiekvienas pritaikytas specifiniams poreikiams ir sąlygoms.
- Paviršinis drenažas: paprasčiausias ir dažnai pirmasis gynybos barjeras prieš vandens perteklių.
- Giluminis drenažas: veikia po žeme, surinkdamas ir nuvesdamas gruntinį vandenį.
- Kombinuotasis drenažas: derina paviršinius ir giluminius elementus, formuodamas išsamų vandens valdymo sprendimą.
Apsilankius pas ekspertus galite sulaukti pasiūlymo ne tik įsirengti drenažo sistemą, bet ir įsirengti pamatų izoliaciją, atnaujinti lietaus nuotekų sistemą, paviršinio vandens surinkimo ir nuvedimo sistemą. Visa tai sujungus į vientisą sistemą galima apsisaugoti nuo vandens pavojų ilgam laikui.
Drenažo įrengimo technologija
Drenažo įrengimas - tai kompleksinis procesas, reikalaujantis specialių žinių ir įgūdžių. Tinkamai parinktos medžiagos ir kokybiškai atliekami darbai gali užtikrinti teigiamus pokyčius bei ilgalaikius rezultatus. Esame patyrę specialistai, išmanantys darbų eiliškumą, taigi į mus kreipkitės vos baigę interjero darbus ir planuodami pereiti prie eksterjero tvarkymo. Tegul drenažo įrengimas būna ne galvos skausmas, o vienas iš etapų gražaus ir turiningo laisvalaikio link.
Žiedinę drenavimo sistemą galima įrengti prieš pradedant objekto statybą - tai užtikrina pamatų tranšėjų nusausinimą ir atpigina paties drenažo įrengimą. Kai drenažas klojamas kartu su pastato pamatu vienoje tranšėjoje (drenos yra pamato lygmenyje ar aukščiau jo), drenažo atstumas nuo pamatų priklauso nuo darbų vykdymo technologijos ir kontrolinių šulinių skersmens. Paklojus drenažą žemiau pamato pado, eksploatacijos metu pastatas neturi deformuotis.
Pirmiausia reikia numatyti, kur galima drenažo vandenį išleisti, nusistatyti perteklinio vandens priežastis bei sklypo reljefą. Mažiausias drenažo nuolydis yra 0,3 proc. (0,2 proc. molinguose dirvožemiuose). Kaip rodo praktika, sklypo sausinimas veiksmingiausias, kai nuolydis yra 0,005-0,01 m. Drenažo vamzdynui prižiūrėti kas antrame posūkyje rekomenduotina įrengti drenažo šulinį.
Pagrindiniai drenažo įrengimo etapai:
- Sklypo geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai.
- Drenažo sistemos projektavimas.
- Tranšėjų kasimas.
- Drenažo vamzdžių klojimas.
- Filtruojančių medžiagų užpylimas.
- Vandens surinkimo šulinių įrengimas.
- Sistemos užpildymas ir sutankinimas.
Tranšėjinis vamzdinis drenažas
Geriausia drenažą įsirengti jau statant naują namą - taip sutaupysite pinigų kasimo darbams, kadangi galėsite tuo pačiu įrengti ir nuotekų bei lietaus kanalizacijos sistemas. „Prieš pradedant kasinėjimo darbus, būtina vėliavėlėmis ar kitomis matomomis priemonėmis pasižymėti į namą einančius inžinerinius tinklus ir ten kasinėjimo darbus atlikti ypač atsargiai. Geriausia šiuos darbus pradėti esant sausesniems orams.
Pagal projektą aplink pastatą, laikantis numatytų atstumų tiek nuo pastatų, tiek viena nuo kitos iškasamos tranšėjos. Vienas svarbiausių sistemos įrengimo kriterijų yra tinkamai parinkti drenažo gylį. Dažniausiai kasama bent iki pamato apačios, tada dažniausiai kasama dar bent 0,3 m giliau žemiausio grindų lygio smėliniuose gruntuose, molio gruntuose šis gylis prasideda nuo 0,6 m. Tuo atveju, jeigu gruntas sluoksniuotas (smėlis-molis), drenažas įrengiamas laidesniame vandeniui sluoksnyje. Nereikėtų užmiršti ir įšalo lygio - drenos turi būti išdėstytos žemiau jo (~ 1-1,2 m). Apie pastatus dažniausiai įrengiamas žiedinis drenažas.
Žiedinio drenažo atveju svarbu atkreipti dėmesį į atstumus tarp drenažo sistemos vamzdžių - sausintuvų arba kitaip drenų. Atstumai tarp drenų priklauso nuo grunto. Smėlinguose gruntuose drena nuo drenos turėtų eiti apie 24 metrai, molio gruntuose, kurie mažiau laidūs - 10-14 metrų. Pastato atveju, drena turėtų eiti ties pamato kraštais“, - pastebi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos inžinerijos katedros profesorius dr. Iškasus tranšėjas, jų dugne supilama apie 15 cm žvyro pasluoksnis. Ant jo bus klojamos drenos.
Renkantis drenažo vamzdžių skersmenį, atsižvelgiama į tai, kiek vandens pateks į vamzdyną vandeningiausiu metų laiku - pavasarį ir/ar rudenį. „Minimalus drenos skersmuo turėtų būti 100 mm, didiname priklausomai nuo vandens kiekio, jei to reikia. Atminkime, kad padidinus drenos skersmenį joje sumažės vandens tėkmės greitis ir nebus išnešamos smulkios grunto dalelės, patekusios į dreną. Nepagrįstai didinti drenos skersmens neverta“, - teigia V. Vienas esminių aspektų yra vamzdyną sukloti su nuolydžiu - kitaip vanduo tinkamai netekės. Šis nuolydis paprastai nebūna didelis.
„Atliekant namo pamatų drenažą, tranšėja kasama su 0,005-0,01 m nuolydžiu, aplink visą namo perimetrą. Klojamo vamzdžio nuolydis turi būti nemažesnis kaip 0,003 - 3 mm vienam ilgio metrui. Patartina daryti 0,005-0,01 m nuolydį tam, kad būtų geresnis vandens nutekėjimas“, - pataria T. Šidlauskas. Perforuoti drenų vamzdžiai vandenį nukreipia rinktuvams (kolektoriams). Anksčiau drenažo vamzdžiai būdavo keramikiniai, dabar drenažo vamzdžiai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, tačiau šiandien patogiausi ir populiariausi yra PVC vamzdžiai. Pigiausias drenažinių vamzdžių pasirinkimas yra paprasti gofruoti porėti vamzdžiai. Vamzdžiai gali būti apvynioti kokoso pluoštu ar geotekstile - šis sluoksnis taip pat atlieka filtravimo funkcijas, kadangi sutekantis vanduo gali prinešti nuosėdų ir vamzdynas gali užsikimšti.
Kai kuriose sistemos vietose pagal projektą drenos sujungiamos su kontroliniais šuliniais. Jie yra skirti apžiūrėti ir valyti drenas, jei to prireikia sistemą eksploatuojant. Šiais laikais jie gali būti iš PVC ir gelžbetonio. Paprastam kiemui dažniausiai užtenka PVC šulinių. „Pagal drenažo sistemos formą statomi kontroliniai šulneliai, pavyzdžiui, jei pas jus žiedinė drenavimo sistema, priklauso du kontroliniai šulneliai. Kontroliniai šulneliai yra būtini, nes drenažinė sistema eksploatuojama sudėtingomis sąlygomis, ją būtina išvalyti kas penkerius metus”, - pasakoja T. Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Vamzdis, kuris surenka visą vandens srautą iš sausintuvų yra vadinamas rinktuvu (kolektoriumi). Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui.
„Jei leidžia drenažo gylis, vanduo nuleidžiamas į artimiausią griovį ar tvenkinį. Jei vandens nėra kur nuvesti, vanduo renkamas lietaus kanalizacijos šulinyje, vėliau jis gali būti naudojamas laistant sodą ar daržą. Kitas variantas, sklypo pakraštyje kasamas šulinys be dugno, nemažiau kaip 3 m gylio, pripilamas vandeniui laidus skaldos arba žvirgždo sluoksnis, nuvedamas drenažas, taip per šį sluoksnį vanduo pateks į gilesnius gruntinių vandenų sluoksnius“, - pastebi T.
Sujungus vamzdžius, sistema užberiama užpildu - jis filtruos vamzdynus užkemšančias smėlio daleles (procesas moksliškai vadinamas sufozija, grunto išplovimu), todėl ir drenos lėčiau užsikimš ir ilgiau tarnaus. Tam gali būti naudojamas žvyras, smėlis, skalda, žvirgždas - labai svarbu, kad šis sluoksnis būtų laidus vandeniui. Efektyvesniam drenavimui, atsakingiems statiniams (žemių užtvankos, sąvartynai) įrengiama trijų sluoksnių drenažo apsauga atvirkštinio filtro principu, tačiau pastatų drenažui tokį filtrą įrengti netikslinga. „Sakykime, gruntas yra priesmėlis. Gali atsitikti taip, kad į perforuotą dreną pradės skverbtis smulkiausios molio ar dulkinio smėlio dalelės, tačiau pastatų drenažo dreną pakanka apsukti AFM - apsaugine filtruojančia medžiaga - ir užpilti 15-20 cm smėlio-žvyro mišinio sluoksniu“, - pataria V.
Kartais siekiant, kad gruntas nepersimaišytų, iš viršaus klojama geotekstilė. Geotekstilė taip pat gali atlikti filtro funkciją ar netgi pakeisti filtro sluoksnį, jei naudojama daugiau nei dviejų filtruojamųjų sluoksnių sistema.
Drenažas molyje
Drenažas molyje yra vienas sudėtingiausių inžinerinių iššūkių, reikalaujantis specialių technologijų ir kruopštaus projektavimo. Molio dirvožemio charakteristikos lemia drenažo sistemos sudėtingumą. Molio vandens laidumas yra ypač mažas - tik 0,01-0,001 mm/parą, palyginti su smėlio 100-1000 mm/parą. Be to, moliai turi savybę keisti savo tūrį priklausomai nuo drėgmės kiekio. Sausas molis susitraukia ir formuoja plyšius, o drėgnas - plečiasi ir gali formuoti nepralaidų sluoksnį.
Pirmiausia, reikalingi papildomi filtruojantys sluoksniai - smėlio, žvyro ar specialių sintetinių medžiagų, kurie formuoja vandens praėjimą link drenažo vamzdžių. Šie sluoksniai turi būti kruopščiai suprojektuoti, kad nesusimažintų natūralios filtracijos procesai. Antras svarbus aspektas - vamzdžių išdėstymas turi būti tankesnis nei standartinėse sąlygose. Molyje drenažo vamzdžiai klojami kas 8-15 metrų, palyginti su įprastais 20-30 metrų intervalais. Šis sprendimas užtikrina, kad vandens surinkimo zona bus pakankama molingo dirvožemio sąlygomis. Trečias technologinis sprendimas - papildomos vandens surinkimo sistemos. Molyje dažnai įrengiami paviršiniai vandens surinkimo elementai, kurie operatyviai surenka lietaus vandenį ir neleidžia jam prasiskverbti į molingo dirvožemio sluoksnius. Ketvirtasis aspektas - sistemos priežiūros intensyvumas. Drenažas molyje reikalauja dažnesnės priežiūros, nes molio dalelės gali užkimšti vamzdžių perforacijas.
Lietaus drenažas
Lietaus drenažas yra specializuota sistema, skirta greitam ir efektyviam kritulių surinkimui bei nuvedimui. Lietaus drenažo projektavimas reikalauja išsamaus klimato duomenų analizės. Lietuvoje kritulių intensyvumas gali siekti 20-30 mm per valandą intensyvių liūčių metu, o ekstremaliais atvejais - net 50-60 mm per valandą. Lietaus drenažo sistemos komponentai formuoja hierarchinę struktūrą. Stogo lietvamzdžiai surenka vandenį nuo pastato stogų ir nukreipia jį į pagrindines surinkimo linijas. Paviršiniai latakai ir vandens surinkimo grotelės formuoja antrąjį lietaus drenažo lygmenį. Šie elementai surenka vandenį nuo grindinio, kelių ir kitų kietų paviršių. Požeminiai lietaus drenažo vamzdynai transportuoja vandenį nuo surinkimo vietų į galutinį išleidimą. Šie vamzdynai turi būti suprojektuoti atsižvelgiant į maksimalų vandens srautą ir turėti pakankamą pralaidumą. Kritiškai svarbus lietaus drenažo aspektas yra vandens kokybės valdymas. Paviršinis lietaus vanduo dažnai būna užterštas naftos produktais, druska, organiniais junginiais.
Visas lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos vanduo vamzdžiais surenkamas į surinkimo šulinį. Šulinyje įrengiamas atbulinis vožtuvas, neleidžiantis vandens pertekliui grįžti vamzdžiais atgal į paviršių.
Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio.
Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes. Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan.
Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę: 0,9-1,8 m pločio ir 1,8 m gylio. Į tokią duobę pripilama akmenų arba žvyro. Drenažo vamzdžiai turi būti atvesti taip, kad vanduo patektų tiesiai į duobę: vanduo krenta į ją, o po to pasiskirsto į dirvožemį.
Drenažiniais vamzdžiais surinktas vanduo gali nutekėti į surenkančius šulinius. Tokį šulinį reikia iškasti žemiausioje sklypo reljefo vietoje. Vandenį galima sunaudoti daržams ar žaliajai vejai laistyti.
Šulinyje įrengiamas atbulinis vožtuvas, kuris neleidžia vandens pertekliui grįžti vamzdžiais atgal į paviršių.
Kaip įrengti prancūzišką drenažą | „The Home Depot“
Drenažo sistemos priežiūra
Drenažo sistemos priežiūra yra būtina jos ilgalaikiam veikimui užtikrinti. Rekomenduojama drenažo sistemą tikrinti ir valyti bent kartą per metus, idealiu atveju - pavasarį, po žiemos periodo.
Drenažo kaina
Drenažo kaina yra kompleksinis klausimas, kuris priklauso nuo daugelio kintamųjų ir reikalauja išsamaus ekonominio vertinimo. Projektavimo darbai paprastai sudaro 8-12 % bendros sistemos kainos. Šis etapas apima geologinius tyrimus, hidrogeologinį modeliavimą, techninės dokumentacijos parengimą ir darbo brėžinių sukūrimą. Nors šie darbai atrodo kaip papildomi kaštai, jie gali sutaupyti dešimtis tūkstančių eurų, išvengiant klaidų įrengimo metu.
Medžiagų kaštai sudaro didžiausią drenažo sistemos kainos dalį - paprastai 35-45 %. Kokybiškas perforuotas drenažo vamzdis kainuoja 8-15 eurų už bėgamąjį metrą, priklausomai nuo skersmens ir gamintojo. Geotekstilės medžiagos kaina svyruoja nuo 2 iki 8 eurų už kvadratinį metrą. Filtruojančių medžiagų - smėlio, žvyro, skaldos - kaštai priklauso nuo transportavimo atstumo ir gali sudaryti 15-25 eurų už kubinį metrą.
Įrengimo darbų kaina paprastai sudaro 40-50 % bendros sistemos kainos. Lietuvoje standartinio gyvenamojo namo drenažo sistemos kaina svyruoja nuo 3000 iki 8000 eurų, priklausomai nuo pastato dydžio ir sistemos sudėtingumo.
Svarbu suprasti drenažo sistemos ekonominį efektą ilgalaikėje perspektyvoje. Tinkamai įrengta sistema padės išvengti pamato remonto išlaidų, kurios gali siekti ir 15000-30000 eurų. Sausas rūsys leidžia efektyviai naudoti visą pastato plotą, o tai gali padidinti nekilnojamojo turto vertę 5-10 %. Ekonominis drenažo sistemos atsipirkimas paprastai siekia 8-15 metų, o sistemos tarnavimo laikas - 30-50 metų.
Praktinis pavyzdys: drenažo sistemos įrengimas sklype
Jau po geologinių grunto tyrimų žinojome, jog sklype turime aukštus gruntinius vandenis. Be to, lygindami pamato aikštelę, radome „dovanėlę“. Tai buvo šlapias ypač smulkus smėlis, kuris lingavo. Dėl to nusprendėme prieš įrengdami pamatus nudrenuoti visą sklypą. Darydami darbus kartu su pamatų rostverko įrengimu sutaupėme ir laiko, ir finansų, nes naudojome tą pačią techniką. Be to, išvengėme sklypo kasinėjimo vėlesniuose etapuose.
Trumpai:
- Darbai atlikti 2020-05-27 per dvi dienas;
- Įrengta drenažo sistema bei infiltracinis šulinys;
- Projekto drenažo įrengimo daliai nedarėme, tačiau viską tiksliai aptarėme dar prieš pradėdami dirbti. Paruošėme preliminarius brėžinius kuriose vietose norime turėti drenažo sistemos pravalymo šulinėlius bei kur tiksliai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar drenažas reikalingas naujos statybos sklype? Taip, ypač jei gruntas molingas arba projektavimo metu nebuvo įvertintas paviršinio vandens nutekėjimas. Nauja statyba savaime nereiškia, kad sklypas neturės drėgmės problemų.
Kuo skiriasi sklypo drenažas ir lietaus kanalizacija? Sklypo drenažas skirtas surinkti gruntinį ar paviršinį vandenį ir sumažinti dirvožemio drėgmę, o lietaus kanalizacija - organizuotai transportuoti lietaus vandenį nuo stogo ir kietų dangų į centralizuotus tinklus ar kaupimo sistemas.
Ar galima drenažą įsirengti savarankiškai? Mažesniuose sklypuose teoriškai galima, tačiau be tinkamo nuolydžio ir grunto įvertinimo sistema gali neveikti efektyviai. Didesniems ar sudėtingesniems projektams rekomenduojama specialistų konsultacija.
Kiek laiko tarnauja tinkamai įrengtas drenažas? Kokybiškai įrengta sistema su geotekstile ir tinkamais vamzdžiais gali veikti kelis dešimtmečius be didesnių intervencijų.
Ar lietaus vandens kaupimas yra praktiškas sprendimas? Taip, jei sklype įrengiama tinkama talpa ir vanduo naudojamas laistymui ar kitoms reikmėms. Tai tvarus ir ekonomiškas sprendimas, ypač didesniuose sklypuose.
Drenažo sistema yra neatsiejama šiuolaikinio statybos proceso dalis, užtikrinanti pastatų ilgaamžiškumą ir gyventojų komfortą. Investicija į kokybišką drenažo sistemą atsipirks per trumpą laiką, išvengiant didesnių remonto išlaidų ir užtikrinant saugią bei sausą gyvenimo aplinką.