Druskininkų Savivaldybė: Gyvenimo Kokybės Rodikliai 2013-2020 Metais

Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt pateikiamas savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), kuris leidžia stebėti pokyčius 2013-2020 m. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje.

Geriausias viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Neringos, Birštono ir Druskininkų savivaldybėse. Lyderio poziciją tarp TOP 5 savivaldybių beveik visais metais užėmė Neringos savivaldybė ir tik tam tikrais metais lyderio pozicija buvo atitekusi Birštono ir Druskininkų savivaldybėms.

Pagal bendrą viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Neringos savivaldybė, toliau - Birštono, Druskininkų, Ignalinos r. ir Joniškio r. savivaldybės. Tuo tarpu žemiausias pozicijas pagal GKI viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Kalvarijos, Mažeikių r., Prienų r., Akmenės r. ir Kaišiadorių r.

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkta 11 pagrindinių rodiklių, kurie iš esmės ir atspindi viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo skirtumus tarp savivaldybių:

• Į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute (tūkst. m³);
• Teršalų, išmestų į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių tenkančių 1 tūkst. gyventojų (tonos);
• Užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų;
• Kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų;
• Automobilių kelių su patobulinta danga dalis bendrame kelių tinkle;
• Dviračių takų ilgis (km) metų pabaigoje tenkantis 1 tūkst. gyventojų;
• Keleivių apyvarta kelių transportu tenkanti 1 tūkst. gyventojų (tūkst. keleivio km);
• Visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų;
• Muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų;
• Savivaldybių viešosios bibliotekos tenkančios 1 tūkst. gyventojų;
• Kultūros centrų skaičius, tenkantis 1 tūkst.

Aplinkosauga ir Tarša

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, beveik visos savivaldybės 2013-2020 m. laikotarpiu ypatingą dėmesį skyrė aplinkos apsaugai, todėl į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute buvo labai artima arba lygi 0.

Teršalų, išmestų į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. mažiausiai buvo Trakų r. (2,1), Pakruojo r. (2,3), Lazdijų r. (2,3), Šalčininkų r. (2,5) ir Kauno r. (2,8) savivaldybėje, 2020 m. - Skuodo r. (0,9), Pagėgių (2,4), Vilniaus m. (3,5), Šalčininkų r. (3,6), Vilkaviškio r. (4,2). Skuodo r. savivaldybė buvo absoliuti lyderė pagal į orą mažiausiai išmetamų teršalų kiekį.

Į orą daugiausia teršalų 2013 m. buvo išmetama Mažeikių r. (390), Akmenės r. (286), Jonavos r. (63), Kėdainių r. (55) ir Elektrėnų (51) savivaldybėse. 2020 m. daugiausiai teršiančių savivaldybių pozicijos menkai skyrėsi lyginant su 2013 m.: Mažeikių r. (394), Akmenės r. (235), Jonavos r. (88), Kazlų Rūdos (74) ir Kėdainių r.

Labiausiai šis rodiklis 2013-2020 m. sumažėjo šiose savivaldybėse: Neringos (74 proc., t.y. nuo 21,5 iki 5,5), Šilutės r. (70 proc., t.y. nuo 35,4 iki 10,5), Skuodo r. (67 proc., t.y. nuo 2,9 iki 0,9), Kalvarijos (66 proc., t.y. nuo 16 iki 5,5) ir Pagėgių (56 proc., t.y. nuo 5,5 iki 2,4); padidėjo - Pakruojo r. (6 kartus, t.y. nuo 2,3 iki 14,4), Anykščių r. (4 kartus, t.y. nuo 4 iki 15,6), Šilalės r. (beveik 4 kartus, t.y. nuo 3,4 iki 13), Biržų r. (beveik 4 kartus, t.y. nuo 3 iki 11) ir Šiaulių r. (3 kartus, t.y.

Nusikalstamumas ir Saugumas

Užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų 2013 m. mažiausias buvo Kretingos r. (1213), Skuodo r. (1275), Švenčionių r. (1480), Birštono (1495) ir Neringos (1536), 2020 m. - Molėtų r. (628) savivaldybė, toliau - Kretingos r. (841), Klaipėdos r. (993), Visagino (1079) ir Druskininkų (1089) savivaldybės.

Didžiausias šis rodiklis 2013 m. buvo Pakruojo r. (4046), Pagėgių (4044), Joniškio r. (4033), Klaipėdos m. (3960) ir Kalvarijos (3707) savivaldybėse, 2020 m. - Kaišiadorių r. (2789), Anykščių r. (2519), Utenos r. (2410), Palangos m. Beveik visose šalies savivaldybėse užregistruotų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičius per laikotarpį sumažėjo, tačiau rodiklio augimas vis dar užfiksuotas Kaišiadorių r. (22 proc.) ir Anykščių r. (11 proc.) savivaldybėse.

Didžiausias saugumo proveržis pagal šį rodiklį 2013-2020 m. pasiektas kaimiškojo klasterio savivaldybėse - Molėtų r. (2,7 karto, t.y. nuo 1686 iki 628), Joniškio r. (2,5 karto, t.y. nuo 4033 iki 1583), Pakruojo r. (2,4 karto, t.y. nuo 4046 iki 1707), Pagėgių (2,2 karto, t.y. nuo 4044 iki 1810) ir vienoje kitų savivaldybių klasteriui priklausančioje - Marijampolės (2,2 karto, t.y.

Kelių Eismo Įvykiai

Mažiausias kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų 2013 m. buvo Visagino (0,3), Druskininkų (0,5), Švenčionių r. (0,5), Anykščių r. (0,5) ir Ukmergės r. (0,6) savivaldybėse, 2020 m. - Zarasų r. (0,2), Pagėgių (0,3), Visagino (0,4), Jurbarko r. (0,5) ir Joniškio r. Didžiausias šis rodiklis 2013 m. buvo Neringos (2,9), Palangos m. (2,1), Panevėžio m. (1,7), Šilutės r. (1,7) ir Panevėžio r. (1,7) savivaldybėse.

Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2020 m. padarė Pagėgių (5,3 karto, t.y. nuo 1,6 iki 0,3), Zarasų r. (3 kartus, t.y. nuo 0,6 iki 0,2), Kalvarijos (3 kartus, t.y. nuo 1,5 iki 0,5), Šilalės r. (2,5 karto, t.y. nuo 1,5 iki 0,6) ir Pakruojo r. (2,4 karto, t.y. nuo 1,2 iki 0,5) savivaldybės. Šiose savivaldybėse ženkliausiai sumažėjo kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst.

Kelių Infrastruktūra

Automobilių kelių su patobulinta danga dalis bendrame kelių tinkle 2013 m. didžiausia buvo Neringos (0,96), Visagino (0,94), Klaipėdos m. (0,8), Vilniaus m. (0,8) ir Alytaus m. (0,76) savivaldybėse. 2020 m. kaip ir 2013 m. didžiausias šis rodiklis buvo Neringos (0,96), Klaipėdos m. (0,86), Vilniaus m. (0,85), Panevėžio m. (0,83) ir Visagino (0,82) savivaldybėse.

Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad kelių su patobulinta danga dalis labiausiai padidėjo šiose savivaldybėse: Šakių r. (55 proc., t.y. nuo 0,2 iki 0,3), Biržų r. (40 proc., t.y. nuo 0,23 iki 0,32), Kėdainių r. (39 proc., t.y. nuo 0,2 iki 0,3), Kaišiadorių r. (34 proc., t.y. nuo 0,25 iki 0,34) ir Ukmergės r. (29 proc., t.y. nuo 0,3 iki 0,4).

Dviračių Takai

Dviračių takų ilgis metų pabaigoje, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo šiose savivaldybėse: Druskininkų (2,53), Rietavo (2,37), Joniškio r. (1,96), Birštono (1,74) ir Palangos m. (1,22). 2020 m. pagal dviračių takų ilgį lyderiavo trys kurortinės savivaldybės - Birštono (5,55), Neringos (3,33), Druskininkų (3,23) ir dvi kaimiškosios savivaldybės - Rietavo (2,76) ir Joniškio r. (2,34).

Analizuojant dviračių takų ilgio pokytį matyti, kad didžiausią pažangą padarė tos savivaldybės, kuriose 2013 m. visai nebuvo specialių dviračių takų ir nuo 2013 m. iki 2020 m. juos įsirengė, tai - Neringos (3,3), Anykščių r. (0,86), Kauno r. (0,72), Akmenės r. (0,63) ir Kazlų Rūdos (0,53).

O iš tų savivaldybių, kuriose jau ir 2013 m. buvo dviračių takai, didžiausią pažangą per 2013 - 2020 m. padarė šios savivaldybės: Kelmės r. (10 kartų, t.y. nuo 0,2 iki 2,07), Jonavos r. (beveik 9 kartus, t.y. nuo 0,25 iki 2,17), Trakų r. (4 kartus, t.y. nuo 0,07 iki 0,3), Elektrėnų sav. (3,5 karto, t.y. nuo 0,19 iki 0,66) ir Raseinių r. sav. (3 kartus, t.y. nuo 0,04 iki 0,13).

Transportas ir Apgyvendinimas

Keleivių apyvarta kelių transportu, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausia buvo Klaipėdos m. (2059), Kauno m. (1894), Visagino (1832), Vilniaus m. (1830) ir Druskininkų (1619) savivaldybėse, 2020 m. - Klaipėdos m. (1252), Neringos (1149), Vilniaus m. (1069), Kauno m. (1047) ir Palangos m. (739) savivaldybėse.

Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad keleivių apyvarta kelių transportu augo tik keliose savivaldybėse: Neringos (daugiau nei 10 kartų, t.y. nuo 101 iki 1149), Joniškio r. (22 proc., t.y. nuo 429 iki 523), Širvintų r. (13 proc., t.y. nuo 462 iki 520), Pakruojo r. (8 proc., t.y. nuo 70 iki 75) ir Ignalinos r. (5 proc., t.y. nuo 212 iki 222), o visose likusiose fiksuojamas rodiklio sumažėjimas.

Visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų 2013 m. didžiausias buvo kurortinėse savivaldybėse - Palangos m. (56543), Neringos (53434), Druskininkų (52177) ir Birštono (39272), ir Vilniaus m. (3128) savivaldybėje. 2020 m. lyderio pozicijose išliko kurortinės savivaldybės - Birštono (78771), Palangos m. (60203), Neringos (57936), Druskininkų (31485) ir naujai tarp TOP 5 savivaldybių įsitvirtino Molėtų r. (3507) savivaldybė.

Kultūra ir Švietimas

Muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. didžiausias buvo Neringos (0,73), Birštono (0,23), Elektrėnų (0,12), Rietavo (0,12) ir Ignalinos r. (0,12) savivaldybėse. Nors 2020 m. rodiklio reikšmė sumažėjo, tačiau lyderio pozicijose išliko Neringos (0,27) savivaldybė, o toliau rikiavosi Birštono (0,25), Ignalinos r.

Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, labiausiai padidėjo Palangos m. (87 proc., t.y. nuo 0,07 iki 0,12), Ignalinos r. (82 proc., t.y. nuo 0,12 iki 0,21), Druskininkų (65 proc., t.y. nuo 0,1 iki 0,16), Šiaulių m. (55 proc., t.y. nuo 0,02 iki 0,03) ir Pagėgių (25 proc., t.y. nuo 0,11 iki 0,14) savivaldybėse.

Savivaldybių viešųjų bibliotekų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, 2013 m. daugiausiai buvo Molėtų r. (1,28), Širvintų r. (1,27), Pasvalio r. (1,24), Ignalinos r. (1,23) ir Alytaus r. (1,21) savivaldybėse, 2020 m. - Ignalinos r. (1,49), Molėtų r. (1,48), Pasvalio r. (1,48), Rokiškio r. (1,38) ir Pakruojo r. (1,32).

Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2020 m. matyti, kad didžiausias rodiklio augimas buvo Pagėgių (25,3 proc., t.y. nuo 1,01 iki 1,26), Anykščių r. (23,8 proc., t.y. nuo 0,89 iki 1,11), Ignalinos r. (21,3 proc., t.y. nuo 1,23 iki 1,49), Pakruojo r. (20,7 proc., t.y. nuo 1,09 iki 1,32), Kėdainių r. (19,7 proc., t.y. nuo 0,75 iki 0,89) savivaldybė.

Savivaldybių Reitingų Lentelė

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami savivaldybių reitingai pagal atskirus viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodiklius 2013 ir 2020 metais.

tags: #druskininku #savivaldybe #isperkamoji #nuoma