Šiame straipsnyje aptariami dujų kamino įrengimo reikalavimai, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir gerosiomis praktikomis. Straipsnis skirtas tiek specialistams, tiek namų savininkams, planuojantiems įsirengti dujinį šildymą.
Įvadas
Dujinių katilų naudojimas šildymui yra populiarus dėl jų efektyvumo, patogumo ir draugiškumo aplinkai. Tinkamas kamino įrengimas yra būtinas siekiant užtikrinti ne tik efektyvų šildymą, bet ir saugumą. Svarbus dujinio katilo sistemos elementas yra kaminas, kuris užtikrina saugų ir efektyvų degimo produktų pašalinimą.
Teisiniai Pagrindai ir Standartai
Dujų kamino įrengimo reikalavimai Lietuvoje yra reglamentuojami įvairiais teisės aktais, įskaitant:
- Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą.
- Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą "Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų".
- Lietuvos standartą LST EN 1775 (taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų dujų sistemas, kurių darbinis slėgis yra didesnis kaip 1 bar, bet neviršija 5 bar).
- Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.
- Dujinį kurą deginančių prietaisų techninį reglamentą.
Šie teisės aktai nustato bendruosius ir specialiuosius reikalavimus dujų sistemoms ir jų įrengimui, įskaitant reikalavimus dujų kaminams.
Bendrieji Reikalavimai Dujų Sistemoms
Svarbu, kad dujų sistemos ir jų dalys pastatuose būtų tokios kokybės, taip įrengtos ir su tokia įranga, kad naudojant pagal paskirtį patikimai ir saugiai veiktų. Pastatuose dujų sistemos turi būti įrengiamos ir pertvarkomos pagal projektus, kurie turi būti patikrinti prisijungimo sąlygas išdavusioje dujų įmonėje. Jeigu planuojant įrengti dujų sistemas pastatuose nenumatoma atlikti jokių kitų statybos darbų arba numatoma atlikti tik statinio paprastojo remonto darbus, tokiu atveju rengiamas paprastojo remonto projektas arba paprastojo remonto aprašas. Projektuojant, įrengiant, pertvarkant pastatų dujų sistemas turi būti laikomasi teisės aktų, Taisyklių reikalavimų ir dujinių prietaisų gamintojo nurodymų. Pastatų ir patalpų dujų sistemų projektai turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, Taisyklių, kitų teisės aktų nuostatas.
Dujotiekio Įrengimo Reikalavimai
Pastato dujotiekis, įskaitant jo jungtis, uždarymo įtaisus, reguliavimo, saugos bei matavimo priemones, turi būti sandarus, tokios kokybės, taip įrengtas ir su tokia įranga, jog būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Naudojami vamzdžiai, uždarymo įtaisai, jungtys, medžiagos turi turėti gamintojų pateiktus atitikties sertifikatus ir (ar) jų kokybę patvirtinančias atitikties deklaracijas. „CE“ ženklas yra būtina ir pakankama sąlyga juos naudoti. Dujotiekiai ir jų dangos turi nekelti pastatui gaisro pavojaus, jų paviršiai turi būti tokie, jog kilus gaisrui nekiltų sprogimo grėsmė. Dujinius prietaisus leidžiama jungti tam skirtomis lanksčiosiomis jungtimis. Parenkant lanksčiąsias jungtis, būtina įvertinti dujų rūšį, slėgį ir temperatūrą. Lanksčiosios jungtys turi būti naudojamos tik tos rūšies dujoms, kurioms jas numatė gamintojas.
Dujų Skaitiklių Įrengimas
Dujų skaitikliai turi būti įrengti visoms vartotojų dujų sistemoms. Vartotojams, turintiems įrengtus dujinius prietaisus, kurių bendra vardinė galia ne didesnė kaip 35 kW, o eksploatacinis gamtinių dujų slėgis dujotiekyje ne didesnis kaip 30 mbar, leidžiama neįrengti elektroninio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso, jeigu dujų skaitiklis įrengiamas apšildomoje patalpoje ir apšildomoje patalpoje įrengto dujotiekio ilgis iki skaitiklio ne trumpesnis kaip 2,5 metro. Dujų skaitiklio matavimo intervalas turi aprėpti visą galimą vartotojo dujinių prietaisų ar dujinių technologinių įrenginių dujų debito matavimą. Dujų skaitikliai turi būti skirti tos rūšies (šeimos) ir eksploatacinio slėgio dujoms, kurioms skaitiklius numatė gamintojas. Dujų skaitikliai įrengiami taip, kad būtų galima lengvai patikrinti jų techninę būklę, rodmenis ir prireikus skaitiklius pakeisti. Dujų skaitikliai turi būti įrengiami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir taip, kad būtų apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, vibracijos, dujų srauto pulsacijos, galinčių sukelti gedimus arba pakenkti jų veikimo teisingumui.
Buitiniams dujų vartotojams dujų skaitikliai įrengiami bendrojo naudojimo patalpose arba iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų vėdinamose spintelėse lauke (ant pastato sienos arba ties privačios valdos riba). Patalpos turi būti sausos, vėdinamos ir lengvai prieinamos. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų laiptinėse dujų skaitikliai montuojami atvirai arba nišose vėdinamose spintelėse su langeliu, kad būtų galima patikrinti dujų skaitiklio rodmenis. Spintelėse turi būti įrengtas langelis. Spintelės apačia turi būti ne žemiau kaip 0,8 m nuo grindų iki spintelės apačios.
Dujotiekio Tiesimas
Projektuojant pastato dujų sistemas turi būti atsižvelgiama į numatomo tiesti dujotiekio suderinamumą su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Dujotiekis turi būti montuojamas vertikaliai arba horizontaliai, lygiagrečiai su sienų paviršiumi. Dujotiekis turi būti kiek galima trumpesnis, su mažiausiu jungčių skaičiumi. Dujotiekio ir kitų toje pačioje sienų ir lubų zonoje terpių vamzdynai turi būti tiesiami taip, kad būtų pasiektas tiesių linijų, lygiagretus ir kiek įmanoma nesikertantis vienų su kitais įrengimas. Dujotiekis turi būti apsaugomas nuo pažeidimų. Paprastai dujotiekis turi būti tiesiamas tiesiogiai į patalpas, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai ar dujiniai technologiniai įrenginiai. Esant būtinybei, tranzitinį dujotiekį leidžiama tiesti visose patalpose, išskyrus 50 punkte nurodytus draudimus.
Atstumas nuo atvirai tiesiamo dujotiekio iki statybinių konstrukcijų (sienų, pertvarų, perdangų), kitų vamzdžių arba įrenginių turi būti toks, kad būtų galima lengvai prieiti, dujotiekį montuoti, remontuoti ir prižiūrėti. Dujotiekis neturi būti tiesiamas per pastato vėdinimo angas, langus bei duris. Dujotiekis, kertantis pastato statybines konstrukcijas (sienas, pertvaras, perdangas), pastato inžinerinių sistemų šachtas ar kanalus, turi būti apsaugotas dėklais. Angos priešgaisrinėse užtvarose, skirtos dujotiekiui tiesti, turi būti užsandarintos priešgaisrinėmis sandarinimo priemonių sistemomis pagal priešgaisrinei užtvarai nustatytus atsparumo ugniai reikalavimus, naudojant specialiai šiai inžinerinei komunikacijai skirtas sandarinimo sistemas. Dėklai turi būti pagaminti iš dujoms nepralaidžių, ne žemesnės kaip A2 degumo klasės ir korozijai atsparių statybos produktų arba turi būti apsaugoti nuo korozijos. Dėklo ilgis turi būti lygus konstrukcijos storiui, o dėklas, kertantis perdangas, turi išsikišti ne mažiau kaip 3 cm virš perdangos (grindų) paviršiaus. Dėkluose dujotiekis turi būti be jungčių. Statinio konstrukcijų vietos, pro kurias eina dujotiekis, neturi sumažinti pačiai konstrukcijai keliamų gaisrinių reikalavimų. Dujotiekių negalima naudoti nei kaip atskirų, nei kaip sudėtinių elektros įrenginių apsauginių ar eksploatacinių įžemiklių ar apsauginių laidininkų.
Priklausomai nuo jų mechaninio tvirtumo (atsparumo tempimui), dujotiekiai prie pastato konstrukcinių dalių turi būti pritvirtinti laikikliais. Laikančiosios dujotiekių laikiklių dalys turi būti pagamintos iš nedegių A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Horizontalių dujotiekių rekomenduojami tvirtinimo atstumai pateikti Taisyklių 4 priede. Tiesti dujotiekius paslėptai leidžiama vėdinamose pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Oro įleidimo ir išėjimo angos turi būti ne mažesnės kaip 10 cm2. Nišos ir kanalai gali būti uždengti tokio dydžio lengvai nuimamais skydais, kad galima būtų dujotiekį prižiūrėti ir išmontuoti. Pakabinamose lubose, po visu dujotiekiu, įrengiamos nuimamos vėdinimo grotelės.
Leidžiama tiesti požeminį dujotiekį tiesiai į gyvenamosios paskirties vieno buto pastatų rūsius arba šių pastatų pirmajame aukšte dujofikuojamas patalpas (kai pastatas neturi rūsio (pusrūsio), jei gamtinių dujų slėgis ne didesnis kaip 50 mbar. Tokie požeminiai dujotiekiai ir jų įtaisai turi būti tam pritaikyti ir atitikti jiems taikomus saugos reikalavimus. Plieniniai dujotiekio vamzdžiai jungiami, juos suvirinant. Variniai dujotiekio vamzdžiai jungiami, kapiliariškai juos sulituojant, suvirinant lydomuoju suvirinimu arba jungiant apspaudžiamomis jungtimis. Apspaudžiamos jungtys naudojamos tik atvirai tiesiamiems dujotiekiams.
Saugos Priemonės
Aktyviosios pastato dujų sistemos saugos priemonės įrengiamos už įvadinio uždarymo įtaiso arba dujų slėgio reguliavimo įrenginio ar dujų slėgio reguliavimo įtaiso iki pastato sienos arba pastato viduje, tik dujotiekiui kirtus pastato sieną. Pasyviosios pastato dujų sistemos saugos priemonės taikomos prieš dujų skaitiklius ar pačių skaitiklių prijungimo apsaugai. Nuo pastato įvadinio uždarymo įtaiso prijungimo vietos iki uždarymo įtaiso prieš dujų skaitiklį pastato viduje prijungimo vietos išardomas dujotiekio jungtis įrengti draudžiama. Leidžiama sujungti dujų prapūtimo vamzdžius tų dujotiekių, kuriuose yra vienodo slėgio dujos. Leidžiama neįrengti prapūtimo vamzdžių, jei dujotiekio sąlyginis skersmuo ne didesnis kaip 32 mm (imtinai). Prapūtimo vamzdžiai turi būti įžeminti ir išvesti į lauką tokiose vietose, kur užtikrinamos saugios dujų sklaidos sąlygos (ne žemiau kaip 4 m nuo žemės paviršiaus) ir ne žemiau kaip 1 m virš pastato stogo (karnizo).
Apsauga nuo Korozijos
Dujotiekiai nuo išorinių požeminių plieninių dujotiekių turi būti atskirti izoliuojančiomis jungtimis. Apsaugos nuo korozijos būdai turi būti parinkti atsižvelgiant į vamzdžių medžiagą, jų tiesimo bei eksploatavimo sąlygas. Užtinkuotai (užbetonuotai) tiesiami dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Jeigu dujotiekis tiesiamas koroziją keliančiose statybinėse medžiagose arba agresyvioje aplinkoje, jis turi būti apsaugotas nuo korozijos pagal požeminiams dujotiekiams keliamus reikalavimus.
Dujinių Prietaisų Įrengimo Reikalavimai
Dujiniai prietaisai, patenkantys į Dujinį kurą deginančių prietaisų techninio reglamento taikymo sritį, privalo atitikti Reglamente nustatytus esminius saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus bei paženklinti „CE“ ženklu ir kitais Reglamente nurodytais užrašais. Įrengiant dujinius prietaisus, reikia naudotis gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytais konkrečiais dujinių prietaiso įrengimo (montavimo) reikalavimais. Parduodami, įrengiami, pradedami naudoti dujiniai prietaisai turi būti suderinti ir atitikti šalyje ar konkretaus vartotojo naudojamų dujų parametrus (Wobbe indeksą, dujų slėgį, dujų rūšį (šeimą). Šie parametrai turi būti nurodyti pastato dujų sistemos projekte. Šalyje naudojami dujiniai prietaisai, naudojantys gamtines dujas, turi būti suderinti 2-os šeimos, H (aukšto kaloringumo) grupės, G20 tipo gamtinėms dujoms.
Įrengiant dujinius prietaisus rūsiuose, cokoliniuose aukštuose, negyvenamuosiuose pastatuose, gyvenamųjų pastatų butuose ar kitose patalpose didesnės nei 35 kW vardinės galios (išskyrus vieno buto gyvenamuosius pastatus), turi būti įrengta patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas. Patalpų garsinė uždujinimo signalizacija turi suveikti (garso signalu įspėti apie patalpoje atsiradusias dujas), kai dujų kiekis patalpoje viršija nustatytą normą.
Kaminų ir Ventiliacijos Sistemų Reikalavimai
Patalpoje, kurioje naudojami katilai, turi būti įrengta ventiliacijos sistema. Kaminų ir ventiliacijų, kuriais dūmai išvedami iš dujų įrenginių veikiant natūraliai traukai, pjūvis turi būti atitinkamai apskaičiuotas. Kaminų ir ventiliacijos sistemose turi būti įrengtos atitinkamai pravalos arba apžiūros angos, sandariai uždaromos durelėmis. Ventiliuojamų patalpų sujungimui su vertikalia ventiliacija gali būti naudojami horizontalūs iki 2 m ilgio vamzdžiai.
Vamzdžiai turi būti montuojami vertikaliai. Leidžiamas nukrypimas nuo vertikalios padėties 30°. Atitinkamam teritoriniam valstybiniam administracijos organui leidus, galima montuoti iki 45° pavirusį vamzdį, jei alkūnėse bus įrengtos apžiūros angos, sandariai uždaromos durelėmis. Kaminų išėjimo angos turi būti prieinamos kaminkrėčiams ir priežiūros darbuotojams. Kaminai išorinėse pastatų sienose ir kaminai iš lauko pusės turi būti apšiltinti. Kaminas turi būti išvesti virš stogo tokiu aukščiu, koks užtikrintų nepertraukiamą trauką. Patalpoje, kurioje naudojami katilai, turi būti neuždaroma oro pūtimo anga, kurios paviršius ne mažesnis kaip 200 cm2. Jos apatinis kraštas turi būti ne aukščiau kaip 30 cm virš grindų paviršiaus.
Esminiai Reikalavimai Lauko ir Vidaus Dujotiekiui (nuo 2019 m.)
Lauko dujotiekiui keliami reikalavimai:
- Tinklas projektuojamas 1 m atstumu nuo namo ir medžių, su dėklu atstumas iki 0,5 m.
- Dujotiekis sklype įgilinamas 0,6-1,0 m.
- Dujotiekio apsaugos zona po 1 m nuo ašies, tad rekomenduotina tinklą projektuoti 1 m atstumu nuo kaimyninių sklypų, kitu atveju reikia gauti sklypų savininkų sutikimus.
- Įvadas (čiaupas ant pastato sienos) projektuojamas 0,2 m atstumu į šonus nuo langų ir durų.
- Jei dujofikuojama patalpa I-me aukšte - galima projektuoti lankstų požemininį įvadą į pirmo aukšto patalpas.
- Jei dujofikuojama patalpa rūsyje - galima projektuoti tiesų požemininį įvadą į rūsio patalpas.
Vidaus dujotiekiui keliami reikalavimai:
- Dujiniai prietaisai įrengiami patalpose ne mažesnėse nei 7,5 m3 tūrio.
- Patalpos aukštis 2,2 m, katilo vietoje ne mažiau kaip 2,0 m.
- Patalpoje turi būti varstomas langas arba langas su orlaide ir durimis į lauką.
- Lango angos plotas ne mažiaus kaip 5 proc. patalpos tūrio (jis skaičiuojamas kai tūris iki 20 m3, jei jis didesnis užtenka - 1 m2).
- Patalpoje turi būti kanalas dūmų šalinimui ir natūraliam vėdinimui.
- Kai nėra atskirų kanalų, vėdinimui gali būti parinkti kiti sprendimai, o kaminas įrengiamas per sieną.
- Vėdinimas gali būti ir mechaninis.
- Vėdinimo gali išvis nebūti, bet taikomi papildomi reikalavimai.
- Dujiniai prietaisai patalpose su rekuperacine sistema neįrengiami!
Atmosferiniai ir Kondensaciniai Katilai: Kaminų Skirtumai
Atmosferinio Dujinio Katilo Kaminai
Atmosferiniai dujiniai katilai yra senesnio tipo šildymo įrenginiai, kurių veikimui būtini tinkamai sumontuoti kaminai, užtikrinantys efektyvų degimo procesą ir tinkamą išmetamųjų dujų išvedimą į atmosferą.
Atmosferinio dujinio katilo kamino svarba:
- Tinkamas išmetimas: kaminas atsakingas už išmetamųjų dujų nukreipimą į atmosferą. Jis turi būti tinkamai sumontuotas, kad išmetamosios dujos būtų veiksmingai pašalinamos ir nepatektų į patalpas. Tai užtikrina sveiką gyvenamųjų patalpų aplinką ir saugumą.
- Dūmų ištraukimas: kaminas užtikrina efektyvią dūmų trauką iš katilo, nukreipiant juos į atmosferą. Tai padeda išlaikyti tinkamą degimo procesą ir užtikrina, kad dūmai neišplistų į namus.
- Kaminų aukštis: atmosferinio dujinio katilo kaminas turi būti pakankamai aukštas, kad išmetamosios dujos būtų tinkamai ištrauktos ir nepatektų į aplinkinius pastatus.
Suprantama, kad montuosite naują katilą, kurio degimo produktų šalinimo kategorija "C". Tai reiškia, kad katilas yra nepriklausomas nuo patalpos oro. t. y. jis išmeta degimo produktus ir paima orą degimui tik iš lauko, o ne iš patalpos. Tai reiškia, kad degimo produktų išmetimas ir oro paėmimas iš lauko gali vykti daugeliu būdų ir formų. Arba koncentrinis kaminas per lauko sieną, arba šachta (-os) degimo produktams šalinti ir orui paimti vertikaliai per stogą. Dujinėms katilinėms (jų patalpoms) turi būti vėdinimas dėl galimo patalpos uždujinimo. Jeigu pastatas yra sandarus (B, A, A+ klasė), tai iš kitų vidinių patalpų oro pasiimti vėdinimui nėra kaip. Tada katilinėje reikėtų daryti sienoje angą į lauką, kad galėtų cirkuliuoti oras ir tas vėdinimas aplamai veiktų. Tokiu būdu šaldyti vonios visai nesinorėtų. Katilinėje vėdinimo negalima prijungti prie viso namo vėdinimo sistemos, tuo labiau rekuperatoriaus ortakio. Tai yra draudžiama. Vienu žodžiu, katilinės ir vonios vėdinimo sistemoms keliami gana skirtingi reikalavimai, todėl katilinė ir vonia vienoje patalpoje tarpusavyje nedera. Šiaip, normaliu atveju dujinio katilo įrengti vonioje nerekomenduotina. Gal įmanoma surasti kitą dujinio katilo įrengimo vietą (patalpą)?
Dujų Katilų Saugumo Aspektai
Dujų katilais šalyje prekiaujančių įmonių atstovai neslėpė, kad tokia grėsmė visuomet yra. Mat bet kuri dujas naudojanti netinkamai sumontuota įranga yra didesnio pavojaus šaltinis. Kiekvienas būsto, kuriame įrengtas dujų katilas, šeimininkas turėtų žinoti, kad namuose turi tarsi bombą.
Kad ši bomba nesprogtų, katilas pirmiausia turi būti tinkamai sumontuotas ir paleistas griežtai laikantis instrukcijoje ir projekte numatytų sąlygų. Tą darbą turi atlikti atestuoti specialistai - pavyzdžiui, montuotojas ir katilo gamintojo įgalioto serviso atstovas. Nereikėtų pamiršti, kad bent kartą per metus, geriausia - prieš naują šildymo sezoną, reikia atlikti profilaktinę apžiūrą.
Katilą, kaip ir automobilį, kasmet būtina apžiūrėti ir patikrinti. Tada jis tarnaus ilgai, saugiai ir patikimai. Tik nereikėtų taupyti ir šio atsakingo darbo patikėti kokiam nors iš gatvės atėjusiam meistrui. Tai turi atlikti profesionalas. Geriau vieną kartą sumokėti kiek brangiau, bet gyventi saugiai“, - sakė bendrovės „Jaukurai“ atstovas Olegas Charisovas.
Katilo Pasirinkimas
Pasak O.Charisovo, dujiniai katilai skirstomi į atmosferinius su atvira degimo kamera ir vadinamuosius turbininius su uždara degimo kamera. Atmosferinis katilas orą ima tiesiai iš patalpos, kurioje yra įrengtas, o smalkes ar dūmus pašalina per dūmtraukį, prie kurio katilas būna prijungtas. Į turbininį katilą degimui reikalingas oras patenka iš lauko, per dūmtraukį-ortakį šalinami ir susidarę degimo produktai.
Tie patys katilai gali būti montuojami tiek butuose, tiek nuosavuose namuose, jiems taikomi vienodi saugumo reikalavimai. Prieš įsigyjant katilą būtina atsižvelgti į jo gamintoją. Nesiūlome rinktis pigiausio - toks įrenginys gali būti neekonomiškas, nepatikimas ir neilgaamžis. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar gamintojas turi autorizuotą servisą Lietuvoje. Juk nenorėtumėte žiemą sugedus katilui laukti detalių savaitę ar ilgiau“, - patarė O.Charisovas.
Bendrovės „Vilpra“ rinkodaros projektų vadovė Eglė Luotytė pasakojo, kad šiuo metu naujos statybos privačiuose namuose ar butuose populiariausi uždarą degimo kamerą turintys kondensaciniai katilai. Jie pasižymi ne tik ekonomiškumu, bet ir saugumu. Todėl juos naudojant nereikia baimintis, kad degimo produktų pateks į gyvenamąją zoną“, - teigė E.Luotytė.
Smalkių Detektorius
Dujų katilai daugiabučiuose dažniausiai įrengiami virtuvėse, kur ir taip nemažai veikiančios buitinės technikos, - gartraukiai, ventiliatoriai, kiti įrenginiai. Įrengiant atmosferinius katilus, patartina įsigyti ir specialų elektroninį prietaisą, kuris, paleidus gartraukį, ventiliatorių ar kitą orą ištraukiančią techniką, stabdo katilo darbą. Tokių prietaisų išmetamas oro kiekis toks didelis, kad per kaminą, per kurį turi išeiti degimo produktai, išsiurbiamas ir grynas oras. O juk gyvenamosiose patalpose dabar ir langai, ir durys labai sandarūs.
„Jei tokio prietaiso nėra, kyla grėsmė, kad dūmai ar smalkės bus išmetami ne į kaminą, o į gyvenamąsias patalpas“, - sakė O.Charisovas. Turint atmosferinį katilą, privaloma užtikrinti oro pritekėjimą - 1 kubiniam metrui dujų sudeginti reikia 10 kubinių metrų oro. Patalpoje, kurioje yra toks katilas, turi būti įrengta oro pritekėjimo anga, turi vykti natūrali ventiliacija. Nors dauguma katilų turi apsaugą nuo sudegusių dujų produktų nutekėjimo į aplinką, vis dėlto namuose turintiems atmosferinius katilus E.Luotytė rekomendavo įsigyti smalkių detektorių.
Ji pabrėžė, kad tokio tipo katilus draudžiama įrengti voniose ir tualetuose. „Virtuvėse ir ten, kur nėra sandarios izoliacijos nuo gyvenamųjų patalpų, rekomenduojama montuoti tik uždarą degimo sistemą turinčius katilus“, - teigė E.Luotytė.
Bendro Naudojimo Ventiliacijos Šachtos
Dabartinės bendro naudojimo ventiliacijos šachtos daugiabučiuose dažnai būna per mažos įrengti atskirus kaminus kiekvienam katilui. Todėl keičiant atmosferinius katilus į saugesnius turbininius būtina susitarti su kaimynais, besinaudojančiais ta pačia šachta. Iš esmės reikėtų visiems vienu metu pakeisti katilus, nes tuomet atsirastų galimybė įrengti specialų kelių katilų dūmų išmetimo įrenginį.
Katilinės Įrengimas
Namo šildymo sistemai skiriama atskira patalpa. Moderniai šildymo sistemai šią patalpą net sunku pavadinti katiline. Netgi įrengiant kombinuotą šildymą iš dujinio šildymo ir šilumos siurblio reikalinga tik kelių kvadratinių metrų patalpa. Daug didesnė katilinė reikalinga kai įrengiamas kietojo kuro šildymas. Tačiau yra svarbios taisyklės apie kurias reikia žinoti įrengiant katilinę.
Katiline vadinamas statinių ir/ar įrenginių kompleksas, kuriame yra katilas (šilumos generavimo įrenginys) ir pagalbiniai technologiniai įrenginiai, skirti šilumai tiekti. Kadangi kalbame apie individualių vieno dviejų butų namo katilinę, tokia vadinama autonomine (individualia), skirta tiekti šilumą vienam statiniui. Autonominės katilinės dažniausiai būna namo viduje, integruotos į pastatą. Katilinės turi būti įrengiamos vadovaujantis „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėmis".
Priešgaisriniai Reikalavimai Katilinėms
- Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis.
- Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų.
- Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus.
- Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų.
- Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
- Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę.
- Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.
tags: #dujiniai #katilu #patalpu #ventiliacija