Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) siekia suteikti gyventojams kuo išsamesnę informaciją apie gaunamų turto nuomos pajamų apmokestinimą. Šiame straipsnyje aptarsime pajamų mokesčius, individualios veiklos niuansus ir būsto kainų tendencijas, kurios daro įtaką nuomos kainoms.
Turto nuomos pajamos ir apmokestinimas
Gyventojai, nuomodami patalpas (pvz., butus, negyvenamąsias patalpas ir pan.), nuo gautų turto nuomos pajamų turi mokėti 15 procentų pajamų mokestį. Iki 2010 m. dar reikėjo mokėti ir 6 procentų PSD įmokas, tačiau nuo 2010 m. gautos turto nuomos pajamos PSD įmokomis neapmokestinamos, jei nuomos pajamos nepriskiriamos pajamoms, gautoms iš individualios turto nuomos veiklos.
Pajamų gavimas iš juridinių ir fizinių asmenų
Atsižvelgiant į tai, iš kokio asmens (juridinio ar fizinio) gyventojas gavo pajamų už patalpų nuomą, taikoma skirtinga apmokestinimo tvarka:
- Iš juridinio asmens: Tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms. Pajamų mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą išmoką išmokantis asmuo.
- Iš kito gyventojo: Tokios pajamos priskiriamos B klasės pajamoms. Pajamų mokestį gyventojas privalo sumokėti pats, pateikdamas Metinę gyventojo pajamų deklaraciją iki kitų mokestinių metų gegužės 1 dienos.
GPM312 deklaracijos pavyzdys
Individuali veikla ir jos apmokestinimas
Turto nuoma gali būti laikoma individualia veikla, jei gyventojas, vykdydamas su turtu susijusius sandorius, iš esmės verčiasi aktyvia veikla. Tai reiškia, kad gyventojas įsigyja turtą siekdamas ateityje iš trečiųjų asmenų gauti pelno, susijusio su to turto naudojimu, ir atitinkamai tą turtą tvarko.
Tais atvejais, kai gyventojas tik išnuomoja turimą turtą, t.y. gauna tik pasyviąsias turto nuomos pajamas, tai iš tokio turto nuomos gautos pajamos nebus laikomos individualios veiklos pajamomis. Pavyzdžiui, gyventojas persikelia gyventi į kitą miestą, o pirmąjį gyvenamąjį būstą išnuomoja.
Jeigu gyventojas gauna pajamų iš nustatyta tvarka įregistruotos individualios veiklos (patalpų nuoma), tokios pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Apmokestinamosios individualios veiklos pajamos apskaičiuojamos iš gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus, susijusius su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu).
Įregistruotą individualią veiklą (pagal pažymą) vykdantys gyventojai iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, kurį buvo gautos (uždirbtos) individualios veiklos pajamos, gegužės mėn. 1 dienos turi pateikti Deklaraciją ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Verslo liudijimas
Jeigu gyventojas, vykdantis individualią patalpų nuomos veiklą, patalpas nuomoja tik gyventojams, jis gali įsigyti patalpų nuomos verslo liudijimą, sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį bei kas mėnesį mokėti fiksuotas 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Verslo liudijimus įsigiję gyventojai turi teisę mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo mokestiniu laikotarpiu iš individualios veiklos, įsigijus verslo liudijimus, gautų ne didesnių nei nuo 2026-01-01 50 000 Eur (iki 2025-12-31 45 000 Eur) pajamų (kai vykdoma kelių rūšių veikla (išskyrus gyvenamosios paskirties nuomą), pajamos sumuojamos).
Gyvenamosios paskirties patalpas nuomojant įsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos nuo 2026-01-01 50 000 Eur (iki 2025-12-31 45 000 Eur) per mokestinį laikotarpį neviršijančios iš gyvenamojo būsto nuomos gautos pajamos.
Mokestiniu laikotarpiu gavus patalpų nuomos pajamų daugiau nei nuo 2026-01-01 50 000 Eur (iki 2025-12-31 45 000 Eur), viršijanti dalis apmokestinamas pajamų mokesčiu, kaip turto nuomos pajamos, neįsigijus verslo liudijimo.
Gyventojai, kurie mokestiniu laikotarpiu įsigijo verslo liudijimus arba įregistravo individualią veiklą, iki kitų metų gegužės 1 d. privalo pateikti Deklaraciją (net ir tuo atveju, jeigu ataskaitiniais metais individualios veiklos pajamų negavo).
Teisės, pareigos ir apribojimai
Gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą įsigijusio gyventojo vykdomoje tokių patalpų nuomos veikloje turi teisę dalyvauti į verslo liudijimą įrašytas vienas iš šių fizinių asmenų: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globėjas (rūpintojas), globojamasis.
Kitų asmenų (nei fizinių, nei juridinių asmenų) įrašymas į įsigytą verslo liudijimą ar kitų asmenų samdymas verslo liudijime nurodytai veiklai vykdyti nėra numatytas.
Todėl, gyventojai, įsigiję gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, negali šių patalpų nuomoti per nuomos tarpininkavimo ir / ar nuomos administravimo paslaugas teikiančias įmones.
Gyventojai, įsigiję gyvenamosios paskirties verslo liudijimą, gali nuomoti patalpas per platformas, tokias kaip Booking.com, Airbnb ir pan., jeigu visus aktyvius veiksmus (pvz., fotografuoja patalpas, talpina skelbimus, prižiūri bei tvarko patalpas ir pan.) atlieka patys savarankiškai.
Gyventojai turimą nekilnojamąjį turtą (tiek gyvenamosios paskirties patalpas, tiek kitos paskirties nekilnojamąjį turtą) nuomoti per nuomos tarpininkavimo ir/ar nuomos administravimo paslaugas teikiančias įmones gali tik vienu būdu - metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos, deklaruodami iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokėdami gyventojų pajamų mokestį.
Jeigu gyventojai nekilnojamąjį turtą nuomoja per tarpininkus juridiniam asmeniui (įmonei), tai išmokas už nekilnojamojo turto nuomą išmokėjusi įmonė privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Gyventojų, nekilnojamąjį turtą nuomojančių per nuomos administravimo ar tarpininkavimo įmones, nuomos pajamomis laikomos visos nekilnojamąjį turtą išsinuomojusio gyventojo už jo nuomą sumokėtos sumos. Tai reiškia, kad nuomos pajamoms priskiriama visa suma, neatskaičius sumokėtų (mokėtinų) sumų už suteiktas nuomos administravimo (tarpininkavimo) paslaugas ir platformoms, tokioms kaip Booking.com, Airbnb ar pan. sumokėtų komisinių už jų suteiktas apgyvendinimo įstaigų užsakymo (rezervavimo) paslaugas.
Komunaliniai mokesčiai nuomojant būstą
Komunaliniai mokesčiai yra svarbi kiekvieno būsto savininko ar nuomininko išlaidų dalis. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šie mokesčiai apima įvairias paslaugas, tokias kaip elektra, vanduo, šildymas, atliekų išvežimas ir kt.
Pagrindiniai komunalinių paslaugų tiekėjai Lietuvoje:
- Elektra: Galite pasirinkti iš kelių elektros tiekėjų, tokių kaip Ignitis, Enefit arba Electrum.
- Vanduo: Kiekviena savivaldybė turi savo vandens tiekimo įmonę.
- Dujos: Elektrum Lietuva, Ignitis ir kiti tiekėjai.
- Atliekų surinkimas: Atliekų surinkimą organizuoja jūsų vietinė savivaldybė.
Kaip apmokėti sąskaitas Lietuvoje?
Yra keletas būdų, kaip apmokėti komunalines sąskaitas Lietuvoje:- Internetinė bankininkystė: Dauguma bankų, tokių kaip Swedbank, SEB arba Luminor, siūlo internetinės bankininkystės paslaugas, kurių dėka apmokėti sąskaitas yra greita ir nesudėtinga.
- Automatizuotos atsiskaitymo sistemos: Tokios sistemos kaip "Viena Sąskaita" sujungianti visas sąskaitas į vieną ir leidžianti vietoje kelių sąskaitų apmokėti tuo pačiu pavedimu.
- Lietuvos paštas ir "Perlo" terminalai: Šie būdai yra patogūs tiems, kurie neturi internetinės bankininkystės arba nori apmokėti sąskaitas grynaisiais pinigais.
Komunalinių Mokesčių Mokėjimo Būdai Nuomojant Būstą
Jei nuomojate būstą, yra trys pagrindiniai būdai, kaip galima apmokėti komunalinius mokesčius:- Nuomininkas perveda pinigus savininkui: Nuomininkas kiekvieną mėnesį 20-25 d. pavedimu perveda pinigus savininkui. Tai universalus būdas tinkantis visiems, įskaitant ir užsieniečius (jiems daug paprasčiau tiesiog padaryti pavedimą savininkui). Be to tai saugiausias būdas, nes nuolat sekami skaitiklių rodmenys ir mokėjimai.
- Nuomininkas apmoka mokesčius pats per www.vienasaskaita.lt: Svarbu žinoti, jog reikia teisingai suvesti mokėtojų kodus ir laiku apmokėti (iki kiekvieno mėnesio 25-27 d.), nes to nepadarius susimaišys įmokos ir matytis permokos/nepriemokos. Tinka nuomojant butą ar namą, ypač pasiteisina nuomojant 1 ir daugiau NT objektų, nes www.vienasaskaita.lt paskyroje galima „susidėti“ visus turimus objektus ir pakviesti kiekvieną nuomininką atskirai mokėti.
- Savininkas apmoka mokesčius savarankiškai: Savininkas apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų. Šį būdą dažniausiai renkasi savininkai, kurie neturi laiko (ir noro) kiekvieną mėnesį skaičiuoti komunalinius mokesčius.
Nuomojant komercines patalpas ar gyvenamuosius objektus juridiniams asmenims (arba užsienio ambasadoms) yra normalu tiesiog perrašyti komunalinių paslaugų sutartis nuomininkų vardu.
Nekilnojamojo turto kainų istorija
Nekilnojamas turtas brango, brangsta ir brangs - tai dažnai girdima nuomonė. Tačiau, ar tai visada tiesa? Tyrinėti ilgalaikę NT kainų istoriją yra labai įdomu, o sąvoka "nekilnojamas turtas" slepia gausybę šios turto klasės porūšių.
Modernių laikų NT kainų istorija
2018 metais Credit Suisse Global Investment Returns Yearbook nagrinėjo įvairių turto klasių, tame tarpe ir NT, grąžą. 117 metų laikotarpiu vidutinė reali grąža 1,3 proc. Geriausiai sekėsi NT savininkams australams, kurių turtas brango realia išraiška po 2,2 proc. Galima pastebėti kitą svarbų niuansą. Iki 1950 metų nebuvo jokio realių kainų augimo. Tuomet, iki kažkur 1990 metų, stebėtas nespartus kainų augimas. O štai nuo 1990 metų visose išsivysčiusiose šalyse realios būsto kainos šoko aukštyn.
Dallas Fed publikacija "No Price Like Home: Global House Prices, 1870-2012" rodo, kad viso laikotarpiu vidutinis realus NT kainų augimas, imant visų šalių vidurkį, siekė apie 1 proc. per metus (GDP per capita augo po 1.8 proc. šiuo laikotapiu). Kainos buvo stabilios iki XX a. vidurio, jos netgi mažėjo, lyginant su pajamomis. Antroje praėjusio amžiau pusėje matome ryškius pokyčius.
Vidutinis NT kainų augimas 1975-2021 metų laikotarpiu siekė 1,9 proc. per metus. Tačiau paskutinįjį dešimtmetį kainos augo net 2,8 proc. per metus.
Būsto nuomos kainos ir finansinis planavimas
Būstas, vanduo, elektra ir dujos sudaro didžiausią namų ūkių išlaidų dalį ES. 2022 m. beveik ketvirtadalis visų namų ūkių išlaidų (24,1 proc.) buvo skirta šioms pagrindinėms reikmėms.
Europos profesinių sąjungų konfederacija praneša, kad 14 ES valstybių narių nuoma už būstą su dviem miegamaisiais sudaro daugiau nei 35 proc. minimalų atlyginimą (MMA) gaunančių darbuotojų pajamų. 2024 m. šie darbuotojai vidutiniškai išleidžia 45 proc. savo pajamų tik būstui.
Nuomos kainos Lietuvoje ir minimalus atlyginimas:
2024 metų pradžioje vidutinė 2 kambarių buto nuomos kaina Vilniuje siekė 500-700 eurų per mėnesį. Lietuvoje MMA 2024 metais sudaro 924 eurus "ant popieriaus", o tai reiškia, kad asmenys, gaunantys minimalų atlyginimą, skiria 45-46 proc. savo atlyginimo tik būsto nuomai.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, vidutinė 1 kambario nuomos kaina Vilniuje per 5 metus, nuo 2011 iki 2016 m. išaugo nuo 201 iki 288 Eur, o atlyginimas „į rankas“ nuo 543 Eur iki 680 Eur. Tad atlyginimo dalis skiriama nuomai per šį laikotarpį išaugo nuo 37 iki 42 proc.
Lyginant šių metų vasario mėn. nuomos kainas su praeitų metų vasariu, matyti, kad Vilniuje pasiūlos kaina už kvadratinį metrą augo 4 proc., Kaune - 7 proc., Klaipėdoje - 3 proc. Šiuo metu Vilniuje pasiūlos kaina už 1 kv. metrą 8,7 Eur, Kaune - 6,3 Eur, Klaipėdoje - 5,7 Eur.
Nekilnojamojo turto skelbimų portalas aruodas.lt taip pat pateikia naujausią statistiką, apie skirtingas butų nuomos pasiūlos kainas skirtinguose mikrorajonuose kovo pradžioje. Matyti, kad Vilniuje 1 ar 2 kambarių butai brangiausiai siūlomi Senamiestyje (390 ir 600 Eur) bei Naujamiestyje (280 ir 510 Eur). Kaune brangiausi butai yra centre. 1 kambario buto nuoma - 300 Eur, o 2 kambarių - 360 Eur. Antras pagal brangumą mikrorajonas - Žaliakalnis. Klaipėdoje, kaip ir Vilniuje, brangiausia nuoma pagal skelbimus - Senamiestyje. 1 kambario - 160 Eur, o 2 kambarių - 380 Eur. Pigiausia - Žvejybos uoste.
Finansų planavimo patarimai
Finansų konsultantas Mantas Janavičius rekomenduoja turėti 6 sąskaitas, skirtas skirtingiems tikslams:
- Finansinei laisvei siekti (10-20% pajamų)
- Edukacijai (10%)
- Ilgalaikiam taupymui (10%)
- Kasdieniams poreikiams (50-55%)
- Pramogoms (10%)
- "Geriems darbams" (5%)
M. Janavičius pabrėžia, kad žmonės dažnai gyvena geriau, nei iš tiesų šiandien gali sau leisti. Jis pataria ieškoti pigesnės būsto nuomos, kooperuotis su kitais žmonėmis, ir racionalizuoti savo išlaidas.
Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pradedama galvoti apie finansus ir veikti, tuo lengviau ir su santykinai nedidele reguliariai atsidedama suma galima pasiekti nuostabių rezultatų ir finansiškai saugią ateitį.
Gyventi gerą gyvenimą yra kiekvieno žmogaus pareiga. Jeigu norite keisti savo gyvenimą, investuokite į edukaciją, atsidėkite dalį pinigų. Niekas neįvyks per dieną, net ne per savaitę. Bet po metų, jeigu turėsite teisingą sistemą ir būsite kantrūs, galite būti visiškai kitoje vietoje.
Būsto kainų pokyčiai Vilniuje
DELFI užsakymu vykdyta apklausa parodė, kad 79,5 proc. lietuvių mano, jog būstą jiems labiau apsimoka pirkti nei nuomotis. Vos 7 proc. pasisakė už tai, kad būstą geriau nuomotis, o dar 13,5 proc. teigė išvis neturintys nuomonės.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad lietuvių sprendimą būstą geriau pirkti, nei nuomotis, lemia keletas priežasčių: įprotis turėti nuosavą būstą, būsto įperkamumas, ir mobilumo klausimas.
Biuro „Capital Team“ vadovas Mantas Mikočiūnas įspėja, kad nuomos kainos šiai dienai tikrai yra didesnės nei mėnesinės banko paskolos įmokos, tačiau taip gali būti ne visada. Jis prognozuoja, kad po metų ar dviejų nuomos kainos ir būsto paskolų įmokos bankams susilygins arba įmokos bankui viršys nuomos kainą.
Statistika ir faktai: Beveik vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų neturi pakankamai pinigų net maistui. 12,4 proc. visų šalies gyventojų nesugeba laiku sumokėti už būstą ar komunalines paslaugas. Ekonominio augimo vaisiai Lietuvoje tenka tik turtingiausiems.
Lietuvoje didžiausi atlyginimai šiuo metu siūlomi IT, finansų, administravimo, pardavimų ir vadovavimo specialistams.
Nuomos kainų palyginimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti, kaip sužinoti ir apmokėti buto komunalinius mokesčius Lietuvoje.