Dujų degalinių apsaugos zonos ir reikalavimai komerciniams pastatams

Šiame straipsnyje aptariami svarbūs aspektai, susiję su dujų degalinių apsaugos zonomis, jų nustatymo principais, projektavimo ir statybos reikalavimais bei patarimais, kaip teisingai pasirinkti sklypą komerciniam pastatui statyti.

Apsaugos zonos: kas tai ir kam jos reikalingos?

Apsaugos zona - tai teritorija, skirta elektros tinklo, skirstomojo dujotiekio ar elektroninių ryšių tinklų apsaugai, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Apsaugos zonos reikalingos siekiant užtikrinti žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumą, saugų tinklo eksploatavimą ir tinkamą tinklo apsaugą.

Dažnai vykdant ūkinę ar kitą veiklą žemės sklypuose tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje privaloma laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Dujų sprogimo pavojaus zonos

Gamtinės dujos yra viena iš medžiagų, dažniausiai sukeliančių sprogimo zonas. Gamtinės dujos yra išgaunamos, saugomos, apdorojamos, perduodamos, paskirstomos ir naudojamos vartotojų. Todėl, nustatant gamtinių dujų sprogimo pavojaus zonas, labai svarbu nustatyti sąlygas, kuriomis gali kilti sprogimo pavojus, ir kaip potencialaus sprogimo atveju galima sumažinti jo poveikį.

Gamtinių dujų sprogimo pavojaus zona nustatoma naudojant emisijos šaltinių klasifikavimo metodą. Emisijos šaltinis turėtų būti nustatomas nustatant emisijos lygį ir greitį, tikėtiną dažnumą ir trukmę, ventiliacijos tipą ir degių medžiagų maišymosi su oru laipsnį. Kiekvienu atveju išmetamųjų teršalų ir degių medžiagų šaltinio pobūdis turi būti įvertintas individualiai ir išsamiai.

Degalinių projektavimo ir statybos principai

Dujų tiekimo įrenginių ir vidutinio slėgio, aukšto slėgio bei padidinto vidutinio slėgio degalinių projektavimo reikalavimai apima:

• Statybos projektus
• Detaliuosius projektus
• Kiekių žiniaraščius
• Investuotojo sąnaudų sąmatas ir kitus dokumentus

Detalusis projektas turėtų būti parengtas remiantis statybos projektu ir jį papildyti bei detalizuoti tokiu mastu ir tikslumu, kuris būtinas kiekių žiniaraščiui, investuotojo sąmatai parengti, pasiūlymui parengti ir darbams įgyvendinti. Projektą turėtų rengti asmenys, turintys statybos kvalifikaciją atitinkamose srityse.

Be pagrindinių teisinių ir administracinių reikalavimų, tokių kaip investicijos objektas ir apimtis, nuosavybė ir teisinis statusas bei žemės plėtros planai, projekte taip pat turi būti pateikti pagrindiniai dujų komplekso ar degalinės techniniai duomenys, tokie kaip:

• Objekto tipas
• Iš tinklo gaunamų dujų rūšis
• Įleidžiamųjų ir išleidžiamųjų dujotiekių ilgiai ir skersmenys
• Maksimalus įleidžiamasis ir išleidžiamasis slėgis
• Našumas
• Vietos klasė

Kitas svarbus dokumentas yra informacija apie objekto poveikio zoną ir informacija apie investicijos poveikį gamtinei aplinkai. Be konstrukcinių ir techninių įrengimo sprendimų aprašymo, pastato konstrukciniame išdėstyme turi būti pateikta informacija apie esminės įrangos ir techninių įrenginių, tokių kaip uždarymo sistemos, dujų filtravimo sistemos ir slėgio mažinimo sistemos, veikimą ir paskirtį.

Labai svarbus kiekvieno projekto klausimas yra priešgaisrinės apsaugos sąlygų klausimas, kuriame turi būti nurodytas degių medžiagų sąrašas, sprogimo klasė, pastato atsparumo ugniai klasė ir pastato konstrukcinių elementų atsparumo ugniai klasė, žaibosaugos sistema, vėdinimo tipai, nešiojamųjų gaisrų gesinimo priemonių sąrašas, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, evakuacijos sąlygos ir priešgaisrinė sauga.

Degalinių projektavimui ir statybai naudojami įrenginiai turėtų būti parinkti taip, kad atitiktų, be kita ko, dujų srauto greitį vamzdynuose, filtravimo sistemą, matavimo sistemą ir uždarymo vožtuvus.

Sprogiųjų zonų kontekste projektuojant turi būti atsižvelgiama į gaisro ir sprogimo pavojus vertikalioje ir horizontalioje sprogimo pavojaus zonų poveikio aplinkai diapazone atvirose ir uždarose erdvėse. Tokios zonos turi būti pažymėtos aplink ventiliacijos ir slėgio mažinimo vamzdžių bei apsauginių vožtuvų išleidimo angas. Sprogimo pavojaus dujų zonos taip pat turi būti pažymėtos nuo konteinerio durų ir ventiliacijos angų. Privalomas sprogimo pavojaus zonos kvalifikacijos sertifikatas.

Dujų prijungimo taškas turi būti išdėstytas taip, kad būtų prieinamas. Dujų prijungimo taško atstumas nuo esamų pastatų turėtų būti ne mažesnis už sprogimo pavojaus zonos horizontalų atstumą. Aptvertos teritorijos ribos turėtų būti ne mažesnės už sprogimo pavojaus zonų horizontalų atstumą. Zonos arba patalpos, priskiriamos sprogimo pavojaus zonoms, turėtų būti atskirtos nuo kitų patalpų dujoms nepralaidžia pertvara. Be to, sprogimo pavojaus zonose turėtų būti įrengta apsauga nuo statinės elektros.

Visi naudojami įrenginiai turi būti sertifikuoti ir pažymėti CE ženklu pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/34/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo. Dūmtraukių išvadus reikia išvesti už sprogimo pavojaus zonos ribų, o visus montavimo komponentus reikia šildyti elektriniais prietaisais, patvirtintais naudoti sprogimo pavojaus zonose.

Jei prietaisai yra sprogimo pavojaus zonose, signalai iš jų gnybtų turi būti izoliuoti nuo šios zonos naudojant atitinkamas atskyrimo ir signalizacijos užtvaras pagal 2016 m. birželio 6 d. plėtros ministro reglamentą dėl įrangos ir apsaugos sistemų, skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, reikalavimų ir PN-EN 60079-14 standartą. Visa įranga ir susijusios sistemos, naudojamos potencialiai sprogiose aplinkose, privalo turėti atitinkamus patvirtinimus ir sertifikatus.

Teisės aktai ir standartai

Dujų sprogimo pavojaus zonų reglamentavimą apibrėžia šie teisės aktai, standartai ir direktyvos:

• 2016 m. birželio 6 d. plėtros ministro reglamentas dėl įrangos ir apsaugos sistemų, skirtų naudoti potencialiai sprogiose aplinkose, reikalavimų (2016 m. Įstatymų leidinys, 817 punktas).
• 2010 m. liepos 8 d. ekonomikos ministro reglamentas dėl minimalių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, susijusių su sprogios aplinkos susidarymo darbo vietoje galimybe (2010 m. Įstatymų leidinys, Nr. 138, 931 punktas).
• 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/34/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su įranga ir apsaugos sistemomis, skirtomis naudoti potencialiai sprogiose aplinkose, suderinimo atmosferos.
• EN-EN 1127-1:2019-10 Sprogiosios atmosferos. Sprogimo prevencija ir apsauga. 1 dalis: Pagrindinės sąvokos ir metodologija.
• PN-EN IEC 60079-0:2018-09 Sprogiosios atmosferos. 0 dalis. Įranga. Pagrindiniai reikalavimai.
• PN-EN 60079-10-1:2016-02 Sprogiosios atmosferos. 10-1 dalis. Patalpų klasifikavimas. Sprogiosios dujų atmosferos.
• PN-EN 60079-13:2017-11 Sprogiosios atmosferos. 13 dalis. Įrangos apsauga patalpose su palaikomu teigiamu slėgiu „p“ ir patalpose su priverstine ventiliacija „v“.
• PN-EN 60079-14:2014-06 Sprogiosios atmosferos. 14 dalis. Elektros įrenginių projektavimas, parinkimas ir įrengimas.
• PN-EN 60079-11:2012 Sprogiosios atmosferos. 11 dalis. Įrangos apsauga pagal vidinę saugą „i“.
• PN-EN 60079-18:2015-06/A1:2018-02 Sprogiosios atmosferos. 18 dalis. Įrangos apsauga hermetizuojant „m“.
• PN-EN 60079-25:2011 Sprogiosios atmosferos. 25 dalis. Vidinės saugos sistemos.
• PN-EN 60079-29-1:2017-02 Sprogiosios atmosferos. 29-1 dalis. Dujų detektoriai.

Kaip išvengti klaidų renkantis sklypą?

Renkantis sklypą komerciniam pastatui, ypač jei planuojama statyti dujų degalinę, svarbu atsižvelgti į daugybę faktorių, kad išvengtumėte klaidų ir užtikrintumėte sėkmingą projekto įgyvendinimą. Architektė Ieva Pavilonė atkreipia dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas ir pateikia patarimų, kaip jų išvengti.

Dažniausios klaidos renkantis sklypą:

• Apsaugos zonų neįvertinimas: Prieš perkant sklypą, būtina išsiaiškinti, ar sklype nėra inžinerinių tinklų apsaugos zonų (elektros, vandentiekio, nuotekų ir kt.), kurios gali riboti užstatymą.
• Kelio apsaugos zonos: Vietinės reikšmės keliai gali turėti apsaugos zonas, siekiančias iki 10 metrų nuo kelio, todėl pastatą reikėtų atitraukti nuo kelio.
• Gaisriniai reikalavimai: Reikalavimai atstumui iki kaimyninių pastatų ir gaisrinių hidrantų arba vandens telkinių gali apriboti užstatymo galimybes.
• Pakrančių apsaugos zonos: Statyba negalima 50 metrų atstumu nuo vandens telkinio apsaugos juostos.
• Komunikacijų sistemos: Vandentiekio ir nuotekų sistemos, einančios per sklypą, gali riboti užstatymo galimybes.
• Sklypo forma ir dydis: Ne visada įmanoma suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, dėl netinkamos sklypo formos ar dydžio.

Patarimai, kaip nepadaryti klaidų:

• Išnagrinėkite teritorijos bendrąjį planą: Įsitikinkite, ar teritorija yra gyvenamoji, ar šalia nėra komercinės paskirties sklypų.
• Prašykite pardavėjo informacijos apie detalųjį planą: Išsiaiškinkite, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas ir ar jame nėra apribojimų.
• Pasižiūrėkite NT išrašą: Jame galima rasti informacijos apie servitutus ir apsaugos zonas.
• Pasikonsultuokite su ekspertais: Prieš perkant sklypą, pasitarkite su architektu ar kitu ekspertu.

Mažiausiai "kabliukų" atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.

Sklypo dydis

Pasak architektės, jei žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 arų sklypo. Jeigu turime 10-12 arų sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas. Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 arų sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 arų sklypo.

Ši lentelė apibendrina rekomenduojamus sklypo dydžius atsižvelgiant į planuojamo pastato tipą:

tags: #duju #degaliniu #apsaugos #zonos #iki #komercinio