Šiame straipsnyje aptariami duobių aptvėrimo reikalavimai, atsižvelgiant į Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje esančias kapines. Straipsnyje remiamasi teisiniais dokumentais ir praktiniais aspektais, susijusiais su kapinių priežiūra ir laidojimo tvarka.
Kapinių Statusas ir Laidojimo Apribojimai
Skuodo rajono savivaldybės taryba sprendimu suteikia kapinėms statusą - veikiančios, riboto laidojimo arba neveikiančios. Sprendimas priimamas gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos suderinimą. Ši nuostata netaikoma naujoms kapinėms, kurios priskiriamos veikiančioms ir tai yra nurodyta tokių kapinių steigimo dokumentuose.
Kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose kapavietėse, formuojant naujus kapus ar pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, ar išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke arba laidojant esamose kapavietėse tik kremuotus žmogaus palaikus.
Jei kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, kuriose galima laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus, ir savivaldybės skelbiamame jos teritorijoje esančių kapinių sąraše prie riboto laidojimo kapinių statuso nurodyta „tik kremuoti žmogaus palaikai“, jose leidžiama laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus.
Laidojimo Tvarka ir Kapaviečių Dydžiai
Mirusiųjų žmonių palaikai arba žmogaus vaisiaus (vaisių) iki 22-os nėštumo savaitės palaikai laidojami veikiančiose Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse. Leidimai laidoti išduodami darbo dienomis pirmadieniais-ketvirtadieniais 8.00-17.00 val., penktadieniais 8.00-15.45 val., poilsio ir švenčių dienomis bei po darbo valandų - pagal seniūnijose ir prie kapinių esančiose informacijos lentose bei Savivaldybės internetinėje svetainėje www.skuodas.lt skelbiamą informaciją, kurioje nurodyti seniūnijų atsakingų asmenų kontaktiniai duomenys.
Palaikams laidoti, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, atsižvelgiant į pateiktą prašymą ir rašytinį medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, skiriama kapavietė neatlygintinai arba niša kolumbariume (jeigu yra laisvos vietos).
Palaikams laidoti skiriamos kapavietės dydis:
- Vienam kapui - 3,75 kv. m (1,5×2,5)
- Keliems kapams (šeimos kapavietei) - 7 kv. m (2,8×2,5)
- Tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti - 1,32 kv. metro (1,10×1,20) arba kitokio dydžio pagal kapinių planą, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (0,5 m).
Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape.
Kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrų, o jeigu laidojami kremuoti žmogaus palaikai ar žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės su urna ar kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę,- gylis ne mažesnis kaip 1 metras.
Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus ar žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje ar laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, yra galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti / neleisti pakeisti kapavietės ribas priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu.
Kremuoti žmogaus palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o kremuotų palaikų pelenai išbarstomi kapinėse esančiame kremuotų palaikų pelenų barstymo lauke, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius, ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamose Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos.
Kapo Ramybės Laikotarpis
Kapo ramybės laikotarpis - laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) išvada.
Kapinių Priežiūra ir Atsakomybė
Prie įėjimo į kapines įrengiamas informacinis stendas arba lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (vardas ir pavardė arba pavadinimas, telefonų numeriai, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija.
Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti. Šio asmens duomenis (vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono numeris, elektroninį paštą (jeigu jį turi); juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, telefono numeris ir elektroninis paštas) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau - žurnale). Kapinių prižiūrėtojas supažindina atsakingus asmenis su šiomis taisyklėmis, laidojimo ir kapinių lankymo tvarka.
Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos padarė kitoms kapavietėms, kolumbariumo nišoms ar kitiems statiniams, įrengdamas kapo paminklą, antkapį, atlikdamas kolumbariumo nišos priežiūros ar kitus kapavietės priežiūros darbus.
Kapavietės Identifikavimas ir Priežiūra
Asmenys, pageidaujantys identifikuoti kapinėse palaidotų artimųjų giminaičių kapą ir tapatybę, jeigu neišliko palaidojimo vietą žyminčių ženklų (paminklų, užrašų) ar įrašų žurnale, turi pateikti rašytinį prašymą Skuodo rajono savivaldybės administracijos seniūnijos seniūnui, kuriame nurodomas giminystės ryšys ir jie žinomos aplinkybės, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą). Pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis.
Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis. Sprendimą dėl kapavietės identifikavimo per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Sprendimas dėl kapavietės identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
Apie komisijos priimtą sprendimą seniūnas per 5 darbo dienas informuoja prašymą pateikusį pareiškėją ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės duomenis įrašo žurnale, jeigu kapavietė (kapas) buvo identifikuota.
Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai - paminklas, antkapis - suirę ar jų visai nėra ir pan.) daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas privalo raštu (registruotu laišku) įspėti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Kai prižiūrintis asmuo nežinomas ar nežinoma jo gyvenamoji (ar buvimo) vieta, įspėjimai dėl kapaviečių priežiūros skelbiami interneto Savivaldybės tinklalapyje (www.skuodas.lt) ir informacine lentele prie kapavietės.
Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva Savivaldybė arba religinė bendruomenė, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį konfesinių kapinių priežiūrą organizuoja religinė bendruomenė, sudaro komisiją dėl apleistų, netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis.
Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo, raštu kreipiasi į Skuodo rajono savivaldybės administracijos atitinkamą seniūniją arba religinę bendruomenę, ar bendriją, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje.
Kapines lankyti leidžiama šviesiu paros metu.
Kapinių teritorijoje draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus kapinių priežiūrą arba laidojimo paslaugas teikiančius fizinius arba juridinius asmenis bei fizinius arba juridinius asmenis, vykdančius kapaviečių statinių statybos ar tvarkymo darbus, kai reikalinga transporto priemonė iki kapavietės atvežti įrankius ir medžiagas (šitas veiklas galima atlikti tik leidus kapų prižiūrėtojui arba seniūnui).
Kapinėse susidariusios žaliosios ir komunalinės atliekos turi būti rūšiuojamos. Prie konteinerių draudžiama palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti. Kapinių lankytojai privalo laikytis naudojimosi konteineriais instrukcijų (instrukcijas pateikia atliekų vežėjas ir Skuodo rajono savivaldybės administracija lipdukuose, užrašuose ant konteinerių, informaciniuose pranešimuose ar kitomis priemonėmis).
Asmuo, atsakingas už kapavietės priežiūrą, pageidaujantis statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklą, antkapį, įrengti kitą kapavietės objektą, keisti kapavietės ribas, dengti kapavietės praėjimus privalo kapinių prižiūrėtojui pateikti užpildytą prašymą dėl kapavietės rekonstrukcijos. Kapinių prižiūrėtojas (Seniūnija) išduoda leidimą ir žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas. Visi kapavietės statiniai, įskaitant suoliukus, gali būti statomi ir želdiniai sodinami tik kapavietės ribose.
Tvoros Montavimo Aspektai
Montuojant žaliuzines, skardines, polisadines tvoras arba aptvėrimus iš horizontalių metalinių profilių klientai labai dažnai neatkreipia dėmesio į tai kaip įrengti tvoros stulpus, kokius pasirinkti ir kokiu atstumu montuoti. Geriau, kad atstumas tarp stulpų būtų vienodas. Verta pastebėti, kad uždaresnės tvoros atveju atsiranda „burės efektas“ ir stulpelis turi išlaikyti didesnes apkrovas. Tas pats galioja ir tiesiog sunkiai tvorai. Šiuo atveju netinka 40x60mm stulpas su 1,3mm storio sienele, kuris tinka dažniausiai 3D arba 2D segmentinei tvorai iš vielos panelių.
Taip pat yra svarbu įvertinti ir pačių stulpelių kokybę. Pavyzdžiui, aliuminio ir cinko lydiniu GALFAN padengti stulpai ir dažyti milteliniu būdu tarnaus keliskart ilgiau nei paprasti iš juodojo metalo, padengti gruntų.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių tvoros montavimo klaidų yra ištisinio pamato montavimas kai jis nėra būtinas. Montuotojai dažnai siūlo daryti ištisinį pamatą (rostverką) siekiant padidinti montavimo darbų apimtys. Tokiu atveju stulpeliai tiesiog įbetonuojami į pamatą arba stulpeliai su ankerinėmis plokštėmis tvirtinami ant pamato. Jei sklypas neturi didelių aukščio skirtumų ir nereikia atraminės sienelės gruntui išlaikyti, pamatas nėra privalomas. Galima sudėti trinkeles ir akmenukus tvoros perimetro zonoje, kad neaugtu žolė arba naudoti surenkamą tvoros pamatą.
Tvoros stulpeliams ir pamatui svarbu parinkti tinkamą gylį, tokiu atveju keičiantis sezonams jie išliks vietoje. Taip pat yra svarbu parinkti atitinkamą duobės plotį, nes tai gali įtakoti tvoros stabilumą. Rekomenduojamas 15-25 centimetrų duobės diametras.
Turint pakankamai informacijos, atitinkamas priemones skirtas metalines tvoros įrengimui galima savarankiškai sumontuoti tvorą, tačiau jei abejojama pasirinkimo ir tvėrimo galimybėmis siūloma kreiptis į specialistus. Savo srities profesionalai gali padėti išsirinkti kokybiškas medžiagas ir tvarkingai atlikti montavimo darbus.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti kapaviečių dydžius Skuodo rajono savivaldybės kapinėse:
| Kapavietės Tipas | Dydis |
|---|---|
| Vienam kapui | 3,75 kv. m (1,5×2,5) |
| Keliems kapams (šeimos kapavietei) | 7 kv. m (2,8×2,5) |
| Tik kremuotiems žmogaus palaikams | 1,32 kv. metro (1,10×1,20) |