Nuosavybės Teisių Atkūrimo Bylų Duomenų Bazė Lietuvoje

Nuosavybės teisių atkūrimas Lietuvoje yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, apimantis daugybę teisinių, istorinių ir socialinių aspektų.

Valstybė, vykdydama piliečių nuosavybės teisių atkūrimo politiką, pradėjo žemės grąžinimo procesą teisėtiems jos savininkams arba paveldėtojams. Šiame straipsnyje nagrinėjama nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenų bazė, jos paskirtis, turinys ir reikšmė.

Lietuvos teritorija 1939 metais

Teisinis Pagrindas ir Procesas

Nuosavybės teisių atkūrimo procesą Lietuvoje reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Šis procesas apima buvusio turto grąžinimą natūra arba kompensacijų išmokėjimą. Svarbu paminėti, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra susijęs su žemės reforma ir restitucija.

Vieni savininkai pasiliko suformuotus žemės sklypus sau, kiti perleido juos tretiesiems asmenims.

Duomenų Bazių Svarba

Duomenų bazės, kuriose kaupiama informacija apie nuosavybės teisių atkūrimo bylas, atlieka svarbų vaidmenį. Jos leidžia efektyviai tvarkyti informaciją, analizuoti duomenis ir priimti pagrįstus sprendimus. Duomenų bazės padeda sekti bylų eigą, identifikuoti problemas ir užtikrinti proceso skaidrumą.

Duomenų Bazės Turinys ir Struktūra

Duomenų bazėse kaupiama įvairi informacija apie nuosavybės teisių atkūrimo bylas, įskaitant:

• Informaciją apie pareiškėjus ir jų teises.
• Duomenis apie buvusį turtą (adresas, plotas, paskirtis).
• Informaciją apie bylos eigą (padavimo data, sprendimai, apeliacijos).
• Teismų sprendimus ir kitus dokumentus.

Duomenų bazės gali būti struktūruotos įvairiais būdais, priklausomai nuo institucijos poreikių ir naudojamų technologijų. Svarbu, kad duomenys būtų patikimi, tikslūs ir lengvai prieinami.

Duomenų Analizė ir Panaudojimas

Duomenų analizė leidžia įvertinti nuosavybės teisių atkūrimo proceso efektyvumą, nustatyti problemas ir priimti sprendimus dėl proceso tobulinimo. Analizuojant duomenis, galima nustatyti dažniausiai pasitaikančias problemas, tokias kaip:

• Ilgas bylų nagrinėjimo laikas.
• Ginčai dėl turto vertės ar ribų.
• Teisiniai nesklandumai.

Remiantis duomenų analize, galima parengti rekomendacijas dėl teisės aktų tobulinimo, procesų optimizavimo ir išteklių paskirstymo.

Iššūkiai ir Perspektyvos

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip:

• Trūksta informacijos apie buvusį turtą.
• Sudėtingi teisiniai ginčai.
• Riboti finansiniai ištekliai.

Nepaisant iššūkių, nuosavybės teisių atkūrimas yra svarbus procesas, užtikrinantis teisingumą ir atkuriantis istorinę nuosavybę. Duomenų bazių tobulinimas ir duomenų analizė gali padėti efektyviau valdyti šį procesą ir pasiekti geresnių rezultatų.

Duomenų Bazės Pavyzdys

Ši lentelė pateikia supaprastintą pavyzdį, kaip gali atrodyti duomenų bazė, skirta nuosavybės teisių atkūrimo byloms:

Žemės ūkio paskirties žemės grobstymas

Tačiau už gamtos išteklių naudojimą atsakingos institucijos po kurio laiko suprato, kad yra tokių žemės sklypų, kuriuose auga valstybinės reikšmės miškai ir kurie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Įsivaizduokite, vieną dieną tuometinė apskrities viršininko administracija savo sprendimu grąžina žmogui žemę, o kitą dieną ateina į teismą prokuroras su pareiškimu ir pasako, kad žmogus privalo tą žemę atiduoti atgal.

Prasidėjo tam tikra chaotiška situacija, kadangi paprasti žmonės turėjo vėl atsisveikinti su tuo, ko taip ilgai laukė, kiti žmonės jiems grąžintus žemės sklypus pardavė įvairioms įmonėms - investuotojams, kurie jau buvo pradėję kažkokią investicinę plėtrą, pastatų projektavimą ir t.t., vadinasi iš tokių investuotojų buvo paimama jų nupirkta žemė nežiūrint į jų patirtus nuostolius.

Pradžioje galima sakyti viskas vyko konvejerio principu - prokuroras atnešdavo į teismą Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybinės reikšmės miškų schemą ir parodydavo teismui, kad štai, žemės sklype yra valstybinės reikšmės miškas, vadinasi toks sklypas negali priklausyti privatiems asmenims.

Tačiau į mus kreipėsi keletą investuotojų, kurie buvo įsigiję žemės sklypą iš asmens, kuriam tas žemės sklypas buvo grąžintas. Pastebėjome, kad jeigu įstatymai nustato, kad miškui kaip nekilnojamajam daiktui pakanka, kad jis būtų tik apibrėžtas, t.y. jį galima vos ne paprastais žingsniais išmatuoti ir patvirtinti Vyriausybės nutarimu, tai žemės sklypui kaip nekilnojamajam daiktui nustatyti žymiai griežtesni standartai.

Pirma, Civilinis kodeksas labai aiškiai pasako, kad civilinių santykių objektas gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas ir antra, nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sandorius tvirtina notaras.

Natūraliai kylo klausimas, jeigu žemės sklypai, kuriuose auga valstybinės reikšmės miškas yra identifikuoti, t.y. atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, ir jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tai kaip pirkimo - pardavimo sutartį tarp investuotojo ir piliečio galėjo patvirtinti notaras?

Juk tokiu atveju notaras paprasčiausiai nebūtų tvirtinęs tokių sandorių, nes jam pakaktų prisijungti prie Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės ir pamatyti, kad sandorio objektas yra žemės sklypas, kuriame auga miškas ir kuris yra įregistruotas valstybės vardu.

Buvo prieita prie paprastos išvados, kad valstybė nėra įvykdžiusi savo tiesioginės pareigos: atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir tuos žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išlpėstinė 7 teisėjų kolegija 2012 m. balandį mūsų byloje priėjo prie išvados, kad turi būti paisoma Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir vis vien turi būti taikoma restitucija grąžinant šiuos žemės sklypus valstybei, tačiau LAT taip pat konstatavo, kad valstybė taip pat turi prisiimti pareigą už neveikimą ir grąžinti trečiajam asmeniui - investuotojui - jo sumokėtas lėšas už žemės sklypą iš valstybės biudžeto, t.y. pardavėjui lieka iš trečiojo asmens gauti pinigai, o trečiajam asmeniui jo turėtas nekilnojamojo daikto įsigijimo išlaidas padengia valstybė.

Susidarė atrodytų keista situacija, kad valstybė gindama viešąjį interesą susigrąžino mišką, kurio rinkos vertė, pavyzdžiui, 5 000 Lt ir tuo pačiu privalėjo sumokėti pirkėjui dešimteriopai didesnę sumą. Ir tai nebuvo vienetinis atvejis, kadangi LAT suformuotą precedentą iki šiol plačiai taiko žemesnės instancijos teismai analogiškose bylose.

Blogiausia, kad tokio viešojo intereso gynimo apskritai nebūtų reikėję, jeigu valstybė laikų būtų atlikųsi tokį paprastą veiksmą, kaip žemės, kuriame auga valstybinės reikšmės miškai, kadastrinį matavimą ir įregistravimą. Iš tikrųjų šis procesas pamažu juda į priekį, suprantama, tai yra daug lėšų kainuojantis procesas, bet jis vyksta.

Ir čia mes matome kitą tendeciją: žmogui, kaip teisėtam savininkui, grąžintinos žemės plotas sudarė, pavyzdžiui, 30 arų, tačiau valstybei atlikus kadastrinius matavimui, paaiškėjo, kad valstybinės reikšmės miško tame žemės sklype yra viso labo 10 arai, vadinasi likę 20 arų ir toliau teisėtai gali priklausyti tam žmogui.

Žinoma, teisminio bylos nagrinėjimo metu kadastriniai matavimai valstybės užsakymu dar nebuvo atlikti, o tiek bylos šalims, tiek teismams nebuvo žinoma, kad valstybė planuoja tokius veiksmus atlikti ateityje, todėl ir nebuvo duomenų, kokį konkretų žemės plotą užima miškas ir teismai dėl svarbios konstitucinės nuostatos privalėdavo taikyti restituciją visam žemės sklypo plotui, o ne tik tai daliai, kurioje auga valstybinė reikšmės miškas.

Tai reiškia, kad pati faktinė aplinkybė dėl žemės plotų apimčių, (kurie priklauso tik valstybei, o kurie privatininkams) egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet jos teisinė išraiška atsirado tik po bylos išnagrinėjimo, t.y. Teismui jau yra pateikti keli prašymai dėl proceso atnaujinimo, kad teisėtiems žemės savininkams būtų užtikrinta jų teisė į žemės nuosavybę bent toje dalyje, kurioje nėra miško.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj spaudos konferencijoje pranešė, kad baigė ikiteisminį tyrimą ir Šiaulių apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje įvairiais turtiniais ir korupciniais nusikaltimais, susijusiais su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus ir jų pardavimu, kaltinami net 8 žmonės - 6 vyrai ir 2 moterys.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, buvo pradėtas, kai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) kilo įtarimų dėl dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, teisėtumo.

Atliekant didelės apimties ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad grupė kaltinamųjų, neturinčių jokių giminystės ryšių su tikrais buvusiais turto savininkais, klastodami dokumentus įgydavo teisę atkurti nuosavybę į įvairaus dydžio žemės plotus.

Vienas pagrindinių kaltinamųjų - Šiaulių apskrities viršininko administracijoje Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėju dirbęs Raimondas Jančiauskas. Jis žinojo nuosavybės teisių atkūrimo mechanizmą, turėjo priėjimą prie duomenų bazės ir galėjo išsiaiškinti neatkurtos nuosavybės atvejus.

Prokuroras pasakojo, kad kaltinamasis kartu su bendrininkais dirbtinai sukurdavo buvusių savininkų giminystės ryšius su kitais žmonėmis, kurie buvo įkalbėti pretenduoti atkurti nuosavybę savo vardu. Taip būdavo klastojami gimimo, santuokos, mirties liudijimai, bažnytinės pažymos apie krikštą, santuokas. Net 3-4 atvejais už auką bažnyčiai pažymas išrašydavo kunigai.

Tyrėjams nepavyko nustatyti, kad iš to jie turėjo asmeninės turtinės naudos, todėl kaltinamųjų suole neatsidūrė. Kunigai aiškino, kad neva nežinojo, kam prašiusiesiems tokios pažymos buvo reikalingos. Dokumentus kaltinamieji klastojo ir tais atvejais, kai teisme fiktyvūs liudytojai melagingai patvirtindavo giminystės faktą.

Suklastoti dokumentai buvo pateikiami žemėtvarkos skyriuose dirbantiems bendrininkams, kurie, pažeisdami įstatymo nustatytus terminus, priimdavo suklastotų dokumentų kopijas net nereikalaudami pateikti originalų, taip pat netinkamus bažnytinius dokumentus.

Kaip sakė prokuroras A. Mirnyj, nusikalstamos schemos sumanytojai įkalbėdavo senyvus, kartais priklausomus nuo alkoholio asmenis, kurie sutiko, kad jų vardu būtų atkuriama nuosavybė. Juos vežė pas notarus, kad įgaliotų kitus asmenis veikti jų vardu atkuriant nuosavybę.

Neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės ar pati nuosavybė buvo realizuojama parduodant išvadas arba įregistravus nuosavybę registrų centre ir parduodant žemės, miško ar vandens telkinio sklypus. Prokuroras įvardijo, kad neteisėto nuosavybės teisių sugrąžinimo procese organizatoriams padėjo Šiaulių rajono ir Akmenės rajono žemėtvarkininkai.

„Iš neteisės negali gimti teisė, todėl neteisėtai nuosavybės teise atkurtiems sklypams buvo taikyta restitucija ir jie grįžo valstybei“, - pakomentavo prokuroras.

Dėl šių nusikaltimų nukentėjusiais pripažinta 12 žemės naudotojų, patyrusių bendroje sumoje daugiau nei milijono eurų nuostolį. Ne visi praradę įsigytus žemės sklypus asmenys panorėjo nukentėjusiojo statuso baudžiamojoje byloje.

Prokuroras įvardijo, kad 5 žmonės, kurių vardu buvo susigrąžinta žemės nuosavybė, yra jau mirę ar pripažinti neveiksniais. Teisininkas mano, kad apsukrūs kaltinamieji sąmoningai įtraukdavo į nusikalstamą veiką senus, dažnai asocialius asmenis. Jie už savo parašą sulaukdavo nedidelio paskatinimo, tačiau dažnai net nenutuokė, kokius turtus neša savo „globėjams“.

Atliekant tyrimą, kaltinamųjų turto buvo ieškoma ne tik Lietuvoje. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj informavo, kad tyrimą atliko net 5 tyrėjai. Buvo atlikta daug specialių tyrimų - rašysenos, dokumentų ir pan., todėl tyrimas užtruko šešerius metus.

Paaiškėjo, kad vienas pagrindinių kaltinamųjų R. Jančiauskas, dirbdamas Šiaulių apskrities viršininko administracijoje Juridinio skyriaus vedėju, atstovavo šiai įstaigai panašioje, tačiau mažos apimties byloje. R. Jančiauskas įgyvendino šią savo sukurtą schemą visoje Lietuvoje. Vien Šiauliuose inkriminuojama 11 epizodų.

Šiaulių apygardos prokuratūros duomenimis, nuo šio ikiteisminio tyrimo atskirta tokio paties pobūdžio byla nagrinėjama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Joje dėl 4 epizodų kaltinami penki patys žmonės, nukentėjusiaisiais pripažinti 9 asmenys. Vienas iš kaltinamųjų šioje byloje, be kaltinimų dokumento klastojimu, sukčiavimu, antspaudo suklastojimu, taip pat kaltinamas poveikiu liudytojui, o du valstybės tarnautojai - dar ir piktnaudžiavimu tarnyba.

Nežiūrint kaltinimų dėl sukčiavimo itin plačiu mastu R. Jančiauskas 2014 m. įsigudrino įsidarbinti Alytaus mero patarėju, o 2015 m. savivaldos rinkimuose su visuomeniniu komitetu kandidatuoti į Alytaus rajono tarybą ir rinkimų kompanijos metu įgyti teisinę neliečiamybę.

Šiaulių apygardos prokuratūros prašymu Vyriausioji rinkimų komisija panaikino R. Kaip tuomet informavo Šiaulių apygardos prokuratūra, R. Jančiauskas buvo kaltinamas, kad su bendrininkų grupe, kurioje buvo ir jo tėvas Kęstutis Jančiauskas, esą suklastojo įvairaus pobūdžio prašymų, išvadų dėl žemės nuosavybės atkūrimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad apgaule užvaldyta daugiau kaip 200 tūkst. Eur vertės turto.

Baudžiamasis kodeksas už tokį sukčiavimą numato įvairias bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimą, kurio didžiausia sankcija siekia 8 metus.

Beje, vienam pirmųjų nustatytų nusikalstamos veiklos epizodų 2019 m. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras A. Mirnyj sakė tokio didelio masto žemgrobystės bylos Lietuvoje nežinąs.

Žemės grobstymas

tags: #duomenys #is #nuosavybes #teisiu #atkurimo #bylos